Thursday, December 29, 2011

time to come clean

Nekenčiu matavimosi kabinų. Esi akis į akį su milžinišku veidrodžiu, tave apšviečia ryškios lempos, atrodo, specialiai išryškindamos visus trūkumus, minusus ir nelygybes. Ta kabina tarsi tyčiojasi iš manęs. Mano atveju, trūkumai, netobulumai yra viskas kas esu. Nekenčiu savo kūno. Jis kelia man šleikštulį. O mano mintys yra tarsi  kruvina kanalizacija, pilna aborto liekanų.
Susipykęs su Rugile supratau, kad esu siaubingesnis žmogus nei iki tol maniau. Susirasiu vyrą tik apkeliavęs visą pasaulį, iš 192 šalių išfiltravus visus žmones, tik tada rasčiau tokį, kuris sugebėtų mane pakęst. Praktiškai, gyvenimas pasmerktas vienumai. Žinot tuos kompanijų vadovus, apie kuriuos rašo knygas ir kuria filmus? Kaip kad Anna Wintour, dar žinoma kaip 'velnias su sijonu', 'mados hitleris' ir 'atominė Wintour'? Aš būsiu nuostabus režisierius, nors ir visi manęs nekęs. Nes juk gali užtekt ir karjeros, ar ne? Ar ne??
Time to come clean.                                     Saulius                                   +                                                 Aš
Maitinuosi pepse martinio stiklinėj ir kartais pradedu giedot 'all this and heaven, too' ir man sako baigti mokyklą dešimtoj klasėj. Leidžiu dienas skaitydamas apie NSO Rusijoje ir Chanel Nr. 5 istoriją, kol mano kambaryje baigia paiimti visus baldus.










                                                          Juk žinot kad mylit mane.

Saturday, December 24, 2011

How I feel about Christmas

Niekenio nesveikinu su niekuo. Visi galėtų eit mirt. Aš nuostabus.

Saturday, December 10, 2011

And I would give all this and heaven, too

Antradienis, pusryčiams - dvi stiklinės citrininės pepsės ir auksinė Marlboro. Viskas baigėsi tuo, kad atsėdėjęs tris pamokas, 11-tą grįžau namo, ir visi vaistai, kuriuos į mane kišo išėjo pro burną. Patikėkit, vemti nėra malonu – toks jausmas kad išlėks visi tavo viduriai, plius ašaros – žodžiu, jei kadanors reiktų taikyt tokią dietą, tai nebūtų mano pirmas pasirinkimas. Nors išsivėmęs jautiesi labai jau lieknai ^^
Žodžiu, taip kelias dienas merdėjau, mitau vandeniu (netgi arbatą sugebėjau išvemt sau ant rankos), dienos ėjo su Florence + The Machine Live At Hackney Empire ir Sean Cody vaikinais, kurie žaidžia viens su kitu.. Žodžiu. Visai nieko atostogos. (Pagerinau kiek-kartų-per-dieną-galima-save-liesti rekordą).
Iš esmės galėjau grįžt į mokyklą ketvirtadienį, bet mano gimdytoją labai lengva įtikint :D Apskritai negaliu pakęst penktadienių, ir vis dėl mokyklos – nors reikia neštis mažiausiai knygų, bet užtat daugiausia pamokų visoj savaitėj. Plius, dvi lietuvių. Bleh.
Ką anksčiau aš veikiau? Ai nu, su savo nauju super fetch būreliu Maironiečiai ėjom į Neįgaliųjų Centrą. Taip, aš kaip male Blair Waldorf. Taip, Šančiai=gamyklos, bomžai ir invalidai. Tam Neįgaliųjų Centre galima buvo pažiūrėt, kaip mamos išaugino savo vaikus. Maniškė, kiek iš patirties žinau, padarė gana gerą darbą, nors aš ir nusibaigiau penkiolikmečiu nusidėjeliu, kuris minta cigaretėm ir kava, ir jau spėjo išbandyt marihuaną, among other things. Paulė vis triedaliojo, nes Neįgalieji maždaug uostė mokytojos plaukus ir visa kita, o jinai šalia manęs vos ne myžo, bet žodžiu, mes jiem padainavom kažkokias dainas, po to gavom nemokamos arbatos ir sausainių, ir ta vadovė tiktai “omgoš kokie jūs nuostabūs vaikai”, ir tada aš supratau kad jinai man patinka. Tuomet, mis Kalė Kioskininkė vos vos man pardavė mano maistą, ir maisto gavimas baigėsi rūkymu su Marium Saloj, kas baigėsi trankymuisi po miestą su litu dvidešimt piniginėj.
Septintą (valandą) Mariaus super nuostabusis partis su daug alkoholio ir nepažįstamų žmonių, ir iš pradžių aš galvojau kad taip seksualiai sėdesiu prie atdaro lango su martinio stiklu rankoj ir cigarete kitoj, bet sužinojau kad rūkyt namie negalima, tada perėjau prie plano B – sekiot Saulių visą naktį, nes jis irgi nieko nepažįsta, ir net nenakvos, bet vėl gi šiandien jis parašo kad nevaro, ir net negali parašyt kodėl. Prisiekiu, jo kiaušai mažesni nei vištos smegenys.
Seilių-varvintojas:



Monday, November 28, 2011

I have two guns

Dar neseniai galvoj sukosi vienintelė mintis, kad manęs visi nekenčia - bloggeris, internetas, Love, Marius, gimdytojai, visi kas su manim kalba, visi kas mane mato, atsitiktiniai žmonės kurie nekreipia į nieką dėmesio ir tiesiog eina link savo tikslo, jie visi manęs nekenčia.
Matematika. Turėjom pasilikt po pamokų kad išmokt ką nors dėl rytojaus kontrolinio. Nieko nesuprantu. Nieko nemoku. Nieko niekad nesuprasiu. Chemija - tas pats. Bandžiau kažką nusirašyt, galvojau dramatiškai išeit su "Adios bitches" mina veide, bet tiesiog pradėjau rašyt epic svarbius postus anglų kalba. Nieko nepadariau, ir sklando gandai kad gavau septynis.
Užkniso iki kaulų smegenų. Užkniso Rugilė, užkniso visi aplinkui, visi su kuriais turėjau kontaktą - buvau žiauriai laimingas, būsena kurios jau seniai nejaučiau, ir tada toks jausmas kad visi nori tai sunaikint. Ką gi, jum pasisekė - nekenčiu gyvenimo, nekenčiu visų aplinkui nes jie nekenčia manęs, noriu mirt bet tingiu žudytis. O gal tiesiog bijau.
Kas labiausiai užpisa? Kad visos draugės turi po gay-best-friend, ir neleidžia susipažint, o aš turiu nieko, ir sėdžiu ir laukiu, kol pro balkoną įkris koks Jamesas Franco. Vakar buvo nuostabu, vakar jaučiausi nuostabiai, ir jaučiau kažką panašaus į pasitikėjimą savimi, buvo bent kažkoks tikėjimas kad net galėčiau susirast vyrą, bent jau pakaitalą tikrai-epic-ūber-tvailaito meilei, kuri laukia arba Niujorke, arba Prancūzijoj. Nes žinot, net ir man sunku gyvent vienam, ir žinot kad pasaulyje turi tik save, kad gali pasitikėt tik savim, tikėt kad niekam gyvenime nepatiksi and have other people say the same thing to you.
Jinai mane įkvepia

Saturday, November 26, 2011

Epilogas


Epilogas
„Labas vakaras visiems. Su jumis eilinį kartą sveikinasi vakaro žinių panorama! Po tragedijų „Leafdale“ mokykloje praėjo jau beveik savaitė, ir mokinių aukų žymiai sumažėjo. Taip pat buvo atrastas kažkieno laiškas, kuris pateikia labai kompromituojančią informaciją apie „Leafdale“ mokyklos direktorių ir jo bandymus. Ar tai tiesa, ar ne, bet susidaro įspūdis, kad vienintelis dalykas, ko ši mokykla išmokys mokinius, yra baimė. O dabar trumpai eilinį kartą aptarsime lietuvaitės Lauros pasirodymą „Eurovizijoje“...“.
*******************************************************************************
Būtent dėl šito straipsnio žurnale PC Klubas 2005-tais metais 5-tą mėnesį aš visiškai įsimylėjau šitą žaidimą. Sužaidžiau nelegalią versiją tik po 6 metų.
Pristatau jum - ObsCure

Monday, November 21, 2011

Pilka diena

Žodžiu, gimdytoja aptiko mano cigaretes ir neatiduoda. Tada dar sumanė išskalbt džinsus, taigi į "Brėkštančią aušrą" turėjau eit su pilkom kelnėm. Tada akropoly sutikau praktiškai pusę klasės. Kartu su Dearest neturėjom pinigų, ir aplinkui visi gėrė pepsę ir valgė savo popkornus. Ir oras buvo kažkoks hazy. Bendrai paėmus, pilka diena. Prisiverčiau parašyt į mūsų su Rugile blogąhttp://mustardanddrumsticks.blogspot.com/
P.S. Mano nauja super graži blogo išvaizda pritaikyta Mac'ų ekranams, čia kad jūs pasijaustumėt blogai, kad tokio neturit. (Neturiu ir aš)

Tuesday, November 15, 2011

To take over the city, hipsterių stilium

odiev. Pagaliau mane atsivedė į išgirtąją Boškę ^^ Žodžiu einam senamiesčiu ir taip pyst netikėtai išlenda Ta Pora iš mano mokyklos su kažkokia kita random drauge, kur ta merga yra epic indie ir atrodo beveik mielai, ir jos bernas yra ūber-geriau-jau-mirčiau seksi, ir žodžiu jie pamato mane ir pradeda žvengdami kažką sakyt kad maždaug čia aš, wow. Aš aišku iš karto galvoju kad “O čia tas gėjus”, bet žodžiu, mes vėliau nueinam prie boškės ir pyst jie pareina. Not only that, jinai maždaug “O, tu iš mūsų mokyklos? Gal turi cigaretę?”, ir aš maždaug “yeah”, nors sakiau kad niekam neduosiu savo brangiojo kento, ir imsiu kem centų už vienetą. Tada jinai man pasiūlė vyno, o Rugilė tipo girdėjo kaip ji sakė savo bernui, kuris evidently žiūrėjo/nužiūrinėjo mane “Galvoji keist savo orientaciją” ar kažką tokio! Surprised smileSurprised smileSurprised smileSurprised smileSurprised smile
Boškė yra too crowded, bet tobula, nes grojo metalas, ir aš seniau norėjau išgirst metalą, nes tai vienintelis muzikos žanras kurio neklausau (logiška, neklausau ir visų tų forsų stilių). Dar yra tobula, kad man penkiolika, ir gali sėdėt apsuptas hawt guys ir gert alų, ir nieks nieko nesako. Pasinešiau nuo alaus, kentas svaigino savo mėtom, kažkokia epic kieta apsinešus merga paprašė ugnies Tada kai neatvarė Love’s mystery half-gay-guy kuris norėjo su manim susitikt, ir aš su juo, patraukėm link Akropolio, nes Love’s ex fuck buddy was finaly in town. Aš aišku stūmiau laiką kimarindamas/ieškodamas prancūziškų bandelių su česnakiniu sviestu. Galiausiai nusipirkom kavos su pienu, kuri iš tikro buvo tik papraščiausia juoda kava kurią išpyliau ant mėlyno grafitti ant kažkokios random sienos. Žodžiu, viskas buvo tobula, love my Love, can’t wait to do it again (sun)
Norit papasakosiu apie mūsų su Marium nuotykius? Tipo man reikia nunešt prašymą dėl apostazės į Kauno arkivyskupiją, kartu pasiėmiau Marko nes vienas nenoriu, ironiškiausia kad jam reikia į Sutvirkinimą (sutvirtinimo sakramento pamokas), ir kai mes galų gale nusitrenkiam į tą Rotušę, pyst ant durų rašo kad jie dirba tik iki PUSĘ DVIEJŲ. PUSĘĘ DVIEJŲŲ! Koks daiktas gali dirbt iki pusės dviejų? Aš tą prašymą dabar galiu nunešt arba išėjęs iš pamokų, arba per kalėdų atostogas.
HA, gera dovana tom šventom sesėm vienuolėm.
tumblr_lnr9g9nGQb1qaqsoco1_500
Gražiausia mirtis kokią tik matėt? Čiuvė nušoko nuo Empire State Building.

Sunday, November 13, 2011

"Tavo glėby laimę atradau"

Jei rimtai tai pinigų glėby. O iš tikro tai daiktų, kuriuos galima nusipirkti už pinigus.
Mano iniciatyva gimdytojai gavo $500, ir iškart mane apipirko drabužiais, ir dabar žinokit aš myliu visus, nenoriu žudytis, gyvenimas mielas, nesiskundžiu kad neturiu vyro, etc. Nes man daiktai>žmonės ^^ Viskas būtų dar geriau, jei 
Love nenorėtų nusižudyt. Kažkas jos žinutėse man sako, kad jinai tikrai galėtų ateit ir persipjaut venas, o ne taip kaip aš patriedaliot kad nekenčiu gyvenimo ir noriu mirt :D
Tai tik įrodo, koks siaubingas human being esu :/
 Love teisi, galvoju tik apie save, visuose situacijos ieškau naudos tik sau, man rūpi tik aš, nepasitikiu niekuo tik savimi, o jei ir rūpi kokie nors žmonės, tai vistiek nesugebu išlaikyt draugystės. Vienintelė už mane blogesnė - tik Queen
. Jos savanaudiškumo lygis didesnis, todėl kartais aš neapsikenčiu ir išsilog'inu iš skaipo kai su ja kalbam. O šiaip mes tobulai tinkam vienas kitam, jei tik aš būčiau protingesnis.
Atiduočiau savo kairės pėdos mažąjį pirštą, kad tik galėčiau dainuot. Supratau kad nemoku nei dainuot, bet labai noriu, nei fotografuot, bet labai noriu, nei piešt, bet labai noriu, nei filmuot, nors dar nebandžiau. Kad man kas duotų tokį balsą kaip Florence, koks skirtumas kad moteriškas, bet blet kaip aš džiaugčiuos! Mintyse amžinai kuriu gyvus pasirodymus su šimto žmonių choru, orkestrais ir spec. efektais, kurie būtų įmanomi tik filmuose. Arba piešiu įvairias panoramas arba reklaminius plakatus savo filmam, bet niekas nesigauna, ir įdėja pasilieka mintyse. Galiu nebent rašyt, Auksei sakė patiko, nors pagrindinės savo kūrybos čia dar neskelbiau. Ir žinot ką dėl viso šito kaltinu? Tėvus ir Kubilių. O taip. Jei maniškiai būtų buvę bulijon’ieriais, aš jau nuo pirmų žingsnių galėjau lankyt įvarius lavinamuosius būrelius. Bet neee, naujus drabužius gebam įpirkt tik su dėdės pagalba, ką jau kalbėt apie gitaros kursus, narystę sporto klube ar prancūzų kalbą.
Iš esmės tai ieškau draugų. Kai pvz. reikia varyt į kokį akropolį pirkt atviručių ar šiaip for a smoke, yra du pasirinkimo variantai – Rugilė ir Marius. Kadangi jie turi gyvenimus, aš turiu eit vienas, o tai yra tiesiog suicidal :/ Todėl pagalvojau kad pagaliau galima susitikt su mano mielosiomis sekėjomis kurios gyvena Kaune, tarkim su Lola – jinai pastūmtų ant mano Gagos, aš ant David Bowie ir dar plius surūkytume po cigaretę. Taigi, Lola, jei skaitai… Open-mouthed smile
Šiaip žinokit “šlovė” ir “populiarumas” su almost 60 female sekėjų yra varginantis, ir mane dažnai gąsdina, ypač kai nepažįstami žmonės pakviečia draugaut per veidaknygę arba parašo per skaipą/tumblerį, ir tada stebisi kad tau tik 15 metų (dėl šitos priežasties nuo šiol sakysiu kad man 23), ir tada tu jiem patinki, ir kiekvieną kartą reikia let them down ir amžinai kartot “I’m not into girls, so”.. Turiu omeny, kas tokio yra manyje kad reikėtų maždaug kviest draugaut Disappointed smile
Jei nuoširdžiai tai neturiu jokio noro rašyt į kitą blogą, ir dar netekom vieno sekėjo, ir aš jam'/jai tegaliu pasakyt:

Purple-Saying-Good-Bye-Bugchick0-is-saying-farewell-
Gyvenimo prasmė? Išsiaiškint, kas yra Gossip Girl.
’Smoking kills.
’Loving you, too. –įsimylėjau Kentą Žalią.
O šiaip tai šita kalė:
378468_10150935979630296_490652960295_21510748_256763290_n

Monday, November 7, 2011

ernio mintys apie poatostoginį kėlimąsi į mokyklą

Y did I wake up? Y wud I do dat?
if I'm gonna wake up feeling like shit, it should be in New York after an allnighter, with cigarette ashes and cum in my hair.
There would be an awesome party the night before, where I'd play my black electric guitar and sing songs about New York City. I'd fuck every guy with a huge dick, not caring about waking up for Cinema Art Studies tomorrow.
Vietoj to reikia keltis nepaaiškinamai anksti ir vilktis į kažkokią šūdų duobę tarp idiotų
Ir, ANONIMĖS prašymu, beveik nuogi vyrai (sorry love, neturiu laiko susirast pilnai nuogus :| )


Wednesday, November 2, 2011

I wish to remain nameless / never let me go / pockets full of stones

Galiu pasakyt kad tingiu, nenoriu, negaliu. Tingiu rašyt, tingiu gyvent, yra noras nebet eit į krantinę ir rūkyt vieną po kitos ir palikt po savęs pėdsakus. Vakar palikau numylėtąjį Jack'o buteliuką, pilną vodkos.
Žinau, kaip aš galėjau? Bet nei aš, nei Love nemėgsta vodkos, mes ją tiesiog pylėm į Coffee Inn vienkartinius puodelius, bandėm padegt nukritusius lapus ir paleist į Nemuną kaip kokį fakin paminklą Dvasiom iš didžiosio D. Bet lapai blet nedega, kūrvos.
P.S. Taip, dabar visi mano post'ų pavadinimai bus iš Florence naujų dainų.

Maisto fenomenas:

  1. Neturi ką veikt - valgai
  2. Gyvenimas užpisa - valgai
  3. valgai

Žodžiu, aš tiesiog augu didėju jūsų akyse, ir man pochui, nors iš tikro tai ne. Bet negaliu sustot :| Leidžiu atostogų dienas giedodamas "Ceremonials", eilinį kartą crave'inu vyro, neturiu pinigų, viskas vėl čiulpia.
Žinau, aš toks tobulai poetiškas.
Vakar NET susitikom su Rugilės draugais, ir NET nebuvo awkward. Nieko gero nebuvo nuveikta, but still, vėliau stovėjau stotelėj ant Parodos kalno ir aplink absoliučiai nieko nebuvo. "Nė gyvos dvasios". Tada iki 3 ryto verčiau Rugilei 'kūrybinio rašymo' namų darbus, ir ryte pamiršau persiųst.
Supratau kad į kitą super hawt and fetch blogą rašėm prieš MĖNESĮ. Vakar buvo lygiai prieš mėnesį :|
Man - tikras siaubas, nors iš šalies atrodo kaip koks eilinis kietas blogas. Žodžiu, so I could make it up to you, papasakosiu apie naują žiauriai belekaip kietą serialą, kurį dabar dievinu, bet jį leidžia FOX, todėl yra galimybė kad bet kurią sekundę jį gali atšaukt (kaip ir su bet kuriuo kitu FOX serialu ((išskyrus Simpsonus))).
Ta-dah, pristatau jum - AMERICAN HORROR STORY
Serialą sukūrė Glee ir Grožio Peilio kūrėjai, kas įrodo kad nors jiem ir nesiseka filmai, šiuo metu televizijos pasaulyje jie - geriausi.
Istorija yra apie namą, kuriam vaidenasi. Viskas prasideda maždaug 60-tam dešimtmetį, kada tam name gyvenantis narkomanas daktaras daro nelegalius abortus. Beeeet vieną kartą viena mergina pasakė savo vaikinui, ir jisai pagrobė daktaro kūdikį. Ai, dar apsvaigęs daktaras mėgo iš įvairių gyvūnų kūno dalių daryt naują padarą. Ir legenda pasakoja kad tas padaras pasiliko rūsy...
Dar yra toks Guminis Žmogus, su juodu fetish latekso kostiumu, kuris praktiškai nužudė kiekvieną buvusį namo šeimininką, ir apnėštino dabartinę moterį. Ar minėjau kad buvę namo gyventojai sugrįžta kaip vaiduokliai, tik jie visiškai neturi jokio noro būt šiam pasauly ir yra priversti likti? Žodžiu, moters vyras, dirbąs psichologu (kuris yra tikras saldainis akims, lol txt it) turėjo romaną su kita merga, ir ji laukėsi jo kūdikio (bet kažkoks nesveikas veikėjas su puse nudegusio veido ją nužudė ir pakasė kieme, o ant viršaus pastatė pavėsinę), todėl ta tarnaitė, kuri iš tikro yra pakankamai sena, jam atrodo kaip jauna viliokė kekšė, ir jinai liečia save jam matant, ir tada jisai smaukosi ir verkia.
Jų dukra - žiauriai kieta ir sėksi:
Dabar galvoju jinai kad primena Saoirse Ronan, bet ne, čia kita. Žodžiu, pirmą dieną mokykloj jinai atėjo rūkydama ir vėliau susimušė su kita merga, nes jinai buvo kalė.
Ji kaip ir draugauja su buvusiu tėčio pacientu, kuriam patinka mirtis ir jis nori visus nužudyt ir kažkas tokio. Ir jisai kinda cute:
Myžau į kelnes per pirmos serijos pradžią, o tai retai vyksta net ir su filmais. Patys pažiūrėkit opening credits:

Wednesday, October 26, 2011

10 priežasčių kodėl jūsų katei hemarojus


  • antradienį super išsimiegojau
  • antradienį sapnavau kad myliuosi su marium ir kad esu Haris Poteris, kuris nori į tualetą, bet bijo daryt viešumoj. Viskas baigėsi tuo kad pasislėpiau už random šiltnamio, ir absoliučiai visi susirinko pažiūrėt
  • laimėjau pakvietimą į ugnės atviručių kažką litexpo mugėj
  • postcrossing'ui išleidau ~32lt
  • paprašiau spaudos kioske winstono, ir man jį pardavė
  • nepriprantu prie to fakto, kad man 15
  • came out'inau sauliui
  • nusipirkau naujas ausines
  • nėra nieko geriau už naują Florence albumą
  • prašysiu tetos, kad mane įsivaikintų
  • reikia išmot pop-art'int
  • ieškau vyro
  • noriu alaus, kad ir kaip bebūtų keista
  • papildykit rugilei sąskaitą, kas nors
  • kažkaip laikas lėtai eina, nemanot?
Galvoju pabėgt iš namų į Paryžių. Įdomu, kas prisidėtų?

Monday, October 24, 2011

best birthday party I’ve ever had

Jei kam įdomu, “I” pradėjau rašyt iš didžiosios, nes anglų mokytoja pasakė kažką tokio, kad “tik durniai rašo mažąja”.
Iš esmės tikrasis gimtadienis ketvirtadienį buvo sušiktas. Labiausiai dėl to, kad grįžęs iš mokyklojs neradau emailo dėžutėj 55 sveikinumų iš savo nuostabiųjų sekėjų. Galvojau, visi pasveikins, padarysiu thank-you video ir mes visi džiaugsimės :| Anyways, iš Rugilės gavau Wood’žio Allen’o biografiją, ir mes rūkėm univero kiemely, ir šiaip kažką siautėm, ir buvo nuostabu :> Tada grįžau namo ir vėl buvo labai stiprus noras nusižudyt. Bet tada gavau dar geresnę dovaną iš Florence + The Machine – į internetą nutekėjo Ceremonials ir aš iki šiol jo [albumo – čia ir toliau redaktoriaus pastabos] klausausi, nes jis nuostabus, ir jūsų argumentai negalioja. Po to, man atrodo penktadienį, pakviečiau Ru. į kiną, nes vėl pasijaučiau like a rich bitch, ir tiesiog reikėjo pamatyt Gyvenimo Medį, apie kurį visi tiek kalba (kalbant apie Gyvenimo Medį, eikit jo žiūrėt dėl Visatos sukūrimo scenų, arba šiaip neikit, nes yra parsisiųst Blu-Ray formatu). Ir žodžiu, vėl neprisimenu kada, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, ėjom po naktinį Kauną, tada einant iki stotelės rėkėm PENIS arba VAGINA random vietose, nors aplinkui ir nieko nebuvo.
Anyways, šeštadienį buvo tikrasis birthday-party. Aišku, ironiškiausia kad kai mes išėjom iš namų, iš random Danijos ar kur ten grįžo gimdytojas. Tada kaip kokie normal straight guys pavalgėm “Pas Paolo”, ir patraukėm į Salą [Nemuno – red. pastaba] išgert alų, bet gavosi totali nesąmonė, nes Saulius kaip koks geras berniukas išgėrė du gurkšnius, ir mes už jį turėjom pabaigt, ir visi norėjo į tūliką, ir aš aišku įsipjoviau ranką skardine, kaip kitaip. Žodžiu, vėliau patraukėm link To Kalno Kur Yra Funikulierius, nes aš ten planavau iššaut (ir išgert, logiška) šampę. Saulius, aišku, nerūkė, bet mes ten dūmijom kaip reikiant, ir spardėm visus ant dviračių tako sutiktus butelius.
Kai pagaliau užsiropštėm tais velnio laiptais ant kalno, (nuo kurio matosi svarbiausios Kauno dalys), aplink buvo žmonių, ir nebuvo tobula, ir pas mane viskas turi būt tobula, taigi pėdinom link Amfiteatro, bet ten atsibodo eit, taigi nutūpėm ant prieplaukos laiptų, šalia Nemuno. Išlakėm šampę, rūkėm cigarilę po cigarilės, tada Rugilė pasiūlė susitikt parūkyt, Marius ne tuo galu prisidegė ir mes visi iš jo lūžom, nurodėm Sauliui kryptį link stotelės nes buvo a drag, tada parūkę su R. supratom kad pametėm pakelį rūkalų ir aš nervingai trypčiojau ir liepiau visiem skanuot paviršių, kaip koks narkomanas, belaukiantis dozės.
Be rūkymo viskas tapo neįdomu, plius baigęsis alkoholis, tai ėjom sveikos vakarienės į Ikiuką (kola ir čipsai), kol galiausiai man Hesburgerio tūlike skambina gimdytoja ir rėkia kad tipo jei pasakiau būt namie tai ir turi būt namie, ir aš maždaug stfu bitch ur not kewl u dont have a blog.
Ir nors visiškai (eilinį kartą) jumis nusivyliau, turbūt pirmą kartą gyvenime, per kažkokią oficialą progą gerai praleidau laiką ^^
Šita savaitė praktiškai tobula – nėra lietuvių/geografijos/istorijos, antradienį su Rugile į Boškę kažkurią čia dieną einam degt žvakių ant kažkokių Šančių Kapinių (nes mes ant tiek geri), o penktadienį Sporto Diena – viena valanda akropolio lede vietoj dienos pamokų, ir ATOSTOGOS, KALĖS! Su Dharma galvojom daryt blogerių meet’ą Vilniuj, ir pažadėjau kad visos mano seksės tikrai varytų. Ane? ANE?!
Šiaip galiu pasakyt kad beveik baigiau naują headerį, so like, laukit naujo blogo dizaino :D
P.S. Kitam bloge netekau sekėjo -_- *eina rašyt epic kietų įrašų*

Friday, October 21, 2011

Prologas ir Eikti Vaikai Į Mokyklą...

„... Aš niekada nemėgau, kai kas nors kišasi į mano asmeninį gyvenimą. Ir man ne svarbu, ar tai buvę klasiokai, kurių ląsteles jau kardinaliai paveikė beprotis direktorius, ar aklina tamsa, kuri galutinai užvaldo kiekvieno sielą ir protą, ilgiau pabuvusio „Leafdale“ vidurinės mokyklos teritorijoje. Nes aš dar vis turiu tikslą, kurio sieksiu, nepaisydamas jokių barjerų — tiek fizinių, tiek dvasinių. Viltis, artimų draugų parama ir tvirtai suspaustas vinčesteris rankose niekada neleis man nugrimzti ten, iš kur nebesugrįžtama...“.
Prologas
„Laba diena visiems, ir prašome pasveikinti naująjį mūsų mokyklos mokinį Kyo! Aš suprantu, jau eina dvylikti jūsų mokymosi metai, todėl ir egzaminai ne už kalnų. Pasistenkite būti svetingi, nes persikraustymas, ypač tokiu svarbiu metu, būna nelengvas. Beje, pasistenkite vos pasibaigus pamokoms palikti mokyklą ir eiti namo. Em... Šiuo metu čia vyksta šioks toks remontas, todėl nenoriu būti asmeniškai atsakingas už nukentėjusius mokinius...“.
Eikit vaikai į mokyklą...
Taip... Niekada nemėgau persikraustymų. Vėl viską teks pradėti iš naujo, o mokslai sudėtingi, ypač jei kalbame apie užsienį. O pačios mokyklos patalpos... Jos... Kažkokios keistos. Jos mane kažkaip nelauktai slegia, o ir pati atmosfera kitokia. O gal man tik taip atrodo? Gal tai dėl mokslų ir blogo oro? Nežinia. Šiaip ar taip, privalau užbaigti mokyklą, kad ir kokia ji būtų. Labai laukiu šimtadienio ir išleistuvių, prieš kurias, kaip žinia, teks išlaikyti egzaminus, todėl — į mokslą.