Saturday 22 December 2012

eina nakui kątik parėjo kompo batarkė

Prieš rėkdama ant manęs dėl paprasčiausio bandymo pajuokauti ir labai-jau-subrendėliškai numesdama ragelį, prašau prisimink kiek kartų aš už tave mokėjau, kiek kartų pirkau alkoholį ir tabaką, kiek kartų dalinausi ką turiu su kažkokiom nieko nereiškiančiom kambariokėm, kiek kartų daviau maisto ar ėjau pirkti.
Aš į šitą draugystę įdėjau sušiktai daug, ir tiesą pasakius, man jau atsibodo. Mano kantrybė ne deimantinė. Man užkniso nutylėt savo nuomonę, klausyt kaip mane išvadini pačiais šlykščiausiais žodžiais dėl menkiausių dalykų, atsibodo derintis prie tavo įnorių.
Gal tu ir gali gyvent iš kitų žmonių naudodamasi savo žavesiu, bet aš esu daugiau nei žmogus, aš esu draugas. Geriausias draugas. And I Matter. Aš tave myliu, bet you are not the only one who matters.
Dėl viso šito, man atrodo kad aš paaugau, paaugau protiškai. Nes nusprendžiau nebesielgti su žmonėm taip, kaip norėčiau kad jie su manim elgtųsi. Nusprendžiau elgtis taip, kaip elgiasi su manim.
Linksmų Šv. Kalėdų ir Laimingų Naujų metų




penis


Tuesday 11 December 2012

'Blogger tag'

WaWa ir kavytu iš La Barako Pasakos pamalonino užtagindami mane Blogger Tag, kas kaip suprantu yra naujausia Stylish Blog Award versija. Taisyklės tokios: atsakyti į man užduotus klausimus, sugalvoti 11 klausimų, parašyti 11 faktų apie save ir perduoti Tag'ą 11-likai žmonių. Kažkas tikrai pasistengė su sudėtingumu, gerai kad šiandien nebuvau susitikęs su geriausiu draugu Merlot.
Štai ką uždavė WaWa:

1) Nekaltybė iki 18 metų. Merginos gali ją prarasti - smagus potyris, patirties įgavimas, normalus dalykas ar turėtų ją išsaugoti, kaip savo moralės lygio parodymą? Ar visa tai priklauso su kuo ją prarasi?
Tai aišku kad gali prarasti, svarbiausia kad būtum tam pasiruošus ir darytum su žmogum kurį myli. Arba tiesiog kekšiauk, jeigu tai padarys tave laimingesne :>
2) Lietuvis, kuriuo žaviesi arba net kurį galėtum laikyti savo autoritetu? (įvardink gyvą žmogų)Andrius Užkalnis, čiūju
3) Manai, kad atostogos Turkijoje yra tapusios savotiška mada ir tai jau ganėtinai subanalėję ar tai vis dar geras poilsis tam tinkančioje šalyje?Niekad neatostogavau Turkijoj ir nežinau kaip ten viskas, bet atrodo gana nuvalkiota, ir manęs niekad netraukė Artimieji Rytai,
4) Įvardink, tavo nuomone, gražiausią žmogaus dešimtmetį. (Pavyzdžiui „nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų“) Kodėl taip pasirinkai?Nuo dvidešimties iki trisdešimties metų. Nes tada esi neatgrąsus, "pačiam jėgų žydėjime", gali gadint kepenis ir maitint vėžį plaučiuose nes žinai kad mirsi anksti nes gyvent toliau keturiasdešimties būtų tiesiog fu.
5) Koks žmogus yra labiausiai pervertintas? Vardu ir pavarde pasakyk tai, kas pirmiausia šovė į galvą.
Taylor Swift
6) Ar tiesa, jog kad ir kaip mylėtum žmogų, metams bėgant meilė išblėsta, ir jei jie vis dar kartu, tai tik dėl šeimos, pagarbos, kitokio gyvenimo neįsivaizdavimo ir išskaičiavimo? Kodėl?
Net neįsivaizduoju. Aš kai optimistas, tikiuosi kad jinai amžinai liks neišblėsus. Ir šeima yra nesąmonė, kas turi laiko šeimai kai reikia pakeist pasaulį?
7) Lietuvoje krepšinis yra pernelyg iškeltas, taip užmirštamos kitos svarbios sporto šakos ar gera jo dabartinė padėtis, kuri garsina mūsų šalį pasaulyje?Apskritai sportas neturi prasmės. Jokios. Vieninteliai pliusai yra kūno formų palaikymas. 
8) Ar fotografijai ištobulėjus iki dabartinio lygio, dailės menas tampa nebereikalingas? Ar tiesiog pasikeičia jo reikšmė? Kiekviena meno šaka yra svarbi ir keičiasi sulig metais. Dabar mum patinka nuotraukos ir visokie performansai, bet pasižiūri į senųjų meistrų darbus ir supranti kad šiuolaikinis menas yra kažkoks šūdinas
9) Ką pirmiausia paminėtum charakterizuodamas(a) save?Buvimą šūdžium
10) Pasirink ir įvardink tik vieną filmą, kurį, tavo nuomone, turėtų pamatyti kiti? Kodėl pasirinkai būtent jį?Moonrise Kingdom, nes apibūdina mane, apibūdina Ugnę, nes žiauriai mielas, nes šeštam dešimtmety, nes unikalus, nes Briusas Vilisas su juokingais plaukais.
11) Kodėl rašai blog'ą? 
Iš pradžių pradėjau rašyt dėl to, kad nedaryčiau namų darbų. O dabar tai kaip kokia praktika knygų  rašimui, žinai?


Ir iš La Barako Pasakos:


  1. Koks jūsų mėgstamiausias interneto memas?
    Art student owl
  2. Ar vis dar laukiate laiško su pakvietimų į Hogvartsą? Jei taip - argumentuokite, jeigu ne - argumentuokite. Vienuolikos metų gavau atvirutę kuri sakė, kad jau pasirodys mano magiškos galios, bet taip nieko ir neįvyko...
  3. Jeigu būtumėte bendrabučio apsauginis, ką darytumėte išgirdęs mylėjimosi duše garsus? Prisijungčiau.
  4. Prieš save matote tris užsikimšusias kriaukles: vienoje barzdos plaukai, kitoje sriuba, trečioje kavos tirščiai. Kuria kriaukle naudositės? Argumentuokite. Su kavos tirščiais, nes aš praeitam gyvenime buvau Kavos Su Pienu Globėjas
  5. Ar jūs plaunate rankas išėjęs iš tualeto? Jeigu taip - argumentuokite, jeigu ne - gėdykitės. Taip, nes kažkas sakė kad sveika.
  6. Ką darytumėte, jei užsitrenktumėte šešiolikto aukšto balkone ir neturėtumėt telefono? Parūkyčiau. Rėkčiau. Trankyčiau duris. Tada išdaužčiau stiklą.
  7. Ar žiūrite laidą "Radži ieško žmonos"? Jei ne - argumentuokite, jei taip - už kurią būsimą nuotaką sergate? Ne. Televizorių paskutinį kartą žiūrėjau vasarą Amerikoj, kur bent jau yra ką žiūrėt. Ir dar dėl to, kad man visiškai neįdomu kaip Radžis ieško žmonos.
  8. Kaip išnaikinti pelėsius? Prašome pateikti kuo daugiau būdų. Paimi ir išmeti į šiukšliadėžę. Sudegini. Užpili rūgšties. Išpūti su vėju. Susiurbi su siurbliu. Pasisamdai meksikanką tarnaitę ir liepi kad pasirūpintų.
  9. Jeigu būtumėt veidrodis, ką pasakytumėt sau iš ryto? Kodėl aš, būdamas veidrodžiu, turėčiau kalbėt su savim?
  10. Ar žaidėte slenderį? Jeigu taip - papasakokit įspūdžius, jeigu ne - pažaiskite tamsoje ir įspūdžiais pasidalinkit. Taip, buvo nuoširdžiai juokinga
  11. Kur atsisėdęs dažniausiai grūzinatės, kai prabundate ne namie? Kodėl? Aš kaip tik 'grūzinuosi' kai prabundu namie. Arba kad iš vis prabudau. 
    Labai rimtas papildomas klausimas:
  12. Team Jacob ar team Edward? Edvis, nes bent jau neįsimylėjęs kūdikio.
O dabar 11 faktų apie mane: 
  1. Paskutiniu metu klausausi tiktai Bjork
  2. Edvinas nekenčia kad klausausi Bjork
  3. Ryt pas Edviną bus Padėkos dienos vakarienė
  4. Ant riešo išsitatuiravau trijų geriausių draugų vardus - Merlot, Chardonnay ir Cabernet-Sauvignon
  5. Edvinas nebeperka man vyno, nes sako kad esu alkoholikas
  6. Tapau 'knyga' Gyvojoje Bibliotekoje
  7. Mane išmetė iš Gyvosios bibliotekos nes neturiu 18-likos
  8. Dalyvauju kažkokiam medicininiam eksperimente, kur bando sužinot kodėl stori vaikai yra stori. Svarbiausia kad nemokamai gaunu tabletyčių.
  9.  Man Kalėdinė nuotaika, ir jau pradėjau pirkt dovanas.
  10. Kažkodėl jaučiu, kad Kalėdų nesulauksiu
  11. Pirmą kart gyvenime vietoj cigarečių pradėjau sukt tabaką.
  1. Bet vistiek pasiilgstu cigarečių
  2. Žadėjau su nauju post'u pakeist blogo pavadinimą ir header'į, bet dabar nežinau ar laukt ir post'int vėliau, ar dabar.
  3. Toks jausmas kad VISI varo į Laną Del Rey
  4. Nors nežinau ar būsiu tada Lietuvoj
  5. Labai tikiuosi gegužę gaut žalią kortą ir pist nachui iš šitos šūdų skylės
  6. Po savaitės atskrenda teta, ir noriu kad mane įsivaikintų
  7. Teta jau atskrido
  8. Aš šitą postą rašau jau n mėnesių
  9. Supratau kad nieko iš šeimos nebemyliu, net ir tetos
  10. Pats sau Kalėdom nusipirkau dovanas
  11. Šiandien M. padovanojau gimtadienio dovaną - batų dėžę, apvyniotą rūžavų disnėjaus princesių popierium, su prezervatyvais, karčiu šokoladu, pleibojum, marlborais ir kramtoma guma. Atvirutėj su jėzum buvo palinkėjimas "sėkmės laižant pūtkas"
Ok, dabar 11 mano klausimų:
  1. Kada praradot nekaltybę?
  2. Kiek seksualinių partnerių turėjot?
  3. Kokia mėgztameuse poza sekso metu?
  4. Ar jūs aktyvas ar pasyvas?
  5. Mėgstamiausia partnerio kūno dalis?
  6. Jūsų požiūris į abortus?
  7. Ką studijuojat ir kodėl tai studijuojat, jeigu studijuojat? Jeigu nestudijuojat, tai ką studijuosit ir kodėl studijuosit?
  8. Kodėl mano blogas yra geriausias Kaune?
  9. Ką padovanotumėt man Kalėdų proga?
  10. jei turite vaginas, Ar mėginote šlapintis atsistojus?
  11. Ar norėtumėt gimti vyru? Kodėl?
Ir vienuolika blogerių, kuriem perduodu šitą milžinišką garbę:





Thursday 6 December 2012

sielos draugai ir sleepover'iai

Mano sielos draugas yra Baron D'Arogninac, baltas saldus vynas, ir po dviejų butelių Baltijos rūkomajam ateina įkvėpimas, retas svečias, kurį reikia priimti ir juo rūpintis, nes gali greit pabėgt. Suprantu, kad šaltis ir tamsa mane apgaubia ir rūpinasi geriau nei šeima, šaltyje jaučiuosi saugus, nors kartais ateina erazmusai ir sudreskia apsauginį sluoksnį, bet jie gražūs, tavo whoremoans veikia, ir šaltis bei tamsa apsaugo. Iki D. liko trys dienos, ir aš laukiu nekantraudamas labiau nei pasaulio pabaigos, tikiuosi kad mane pagrobs ir po devynių valandų skrydžio būsiu saugaus Čikagos suburbios glėbyje, kur viskas yra gerai, kur viskas yra gražu ir miela, šalia MANO žmonių {visai kaip Lana}, kurie užsiėma muzika, kurie stato operas, su Dainium, kuris dar nebandė žolės, kurią aš jam pažadėjau, kuris su manim prisigeria ir vis dar laukia antro pasimatymo.

Baronas neleidžia grįžt namo, o Rugilė-Edvinas nori kad nakvočiau pas ją, su pižamų-mergaičių vakarėliu buriant ateitį iš kortų.

Sunday 11 November 2012

8 Windows

Kai paskutines atostogų dienas praleidi bandydamas prisiminti kiek dienų buvai blaivus, supranti kad ir gyvenimas kažkada būna geras.
Vynas yra kaip draugai, tik geriau - visada pastovus, niekada nepaliekantis, užjaučia tada kada reikia ir nepyksta, kai išmeti.
Dienos bėga labai jau poetiškai ir skausmingai - su Edvinu naktį bėgiodami mieste ieškom potencialios savižudės, išleidžiu paskutinius pinigus ant vodkos ir persirengiu hipsteriu su senoviniu Zenitu ant kaklo nes helovynas arba tiesiog pasiimu kažkieno pinigus rastus namie, nes reikia Vyno. Dėl kažkokios priežasties važiuoju į Vilnių, parodau Karalienei savo gertuvę ir klausiu ar jinai manim didžiuojasi, tada jinai išsitraukia savąją ir suprantam, kad esam šeima. Ateina Skaistė ir prie Užupio su dviem buteliais cabernet-sauvignon bei dar kažko aptarinėjam Karalienės semiotiką ir Skaistės modelio karjerą ir mano prastą muzikos skonį ir dalykus kurie tapo mainstream ir galiausiai turiu važiuot namo tarp klasiokų, kurie, kaip nusprendė Vynas, yra visai pakenčiami. Pastebėjom kad per ekskursijas auklėtoja negeria savo kalės tablečių, dėl to su ja buvo įmanoma pasikalbėt. Apkalbinėjom kitus klasiokus, kas buvo geriausia dalis, nes juoktis iš kitų  žmonių yra vienas tų mažų džiaugsmų gyvenime.
Iš manęs išspaust blogo įrašą sunkiau nei sultis iš akmenio, honestly :/
Dabar telieka laukt dvi savaites D. ir jos amerikietiško vėjo gūsio bei tikėtis kad mane įsivaikins.
Jei ne, jaučiu Edvino barako virtuvėj surūkysiu paskutinę cigaretę.

Tuesday 23 October 2012

Melancholija, antras dublis

Tas faktas kad mūsų jau beveik šimtas projektuoja tokią lyg ir pareigą rašyti, nors visiškai nenoriu, nemoku, nelįsiu, vaikai, nežinau.
Mus surado.
Mus atpažino.
Į mus įsibrovė žmonės, kurie šito nesupras, kuriem tai nebuvo skirta, ir kurie papraščiausiai skaityti blogo nenusipelnė. Kvailai tikėjausi kad tai niekad neįvyks, nors buvo aišku kad tai neišvengiama. Dabar reikės cenzūruoti mintis, nedėt nuotraukų iš mano seksteipų, ištrinti kai kuriuos vardus ir paprasčiausiai elgtis taip, kas visiškai prieštarauja interneto dienoraščių idėjai, bet oh well.
Hmm, gimtadienis. Tiksliai. Galiu jaustis ramiau, dabar kai žmonės paklaus kiek man metų, 16 skamba įtikimiau nei 32. Kažkaip keista, atrodo kad šešiolika tai toks kertinis momentas gyvenime, visi aplink tik juda, gamina maistą ir rūpinasi tortu, ar perka alkoholį - kelios valandos prieš išvažiuojant į sodą švęst ir aš supratau kad dviejų butelių man neužteks.
Veringa gyvenimo pamoka - kad ir kiek išgertum, bandyti permiegoti su žmogum kurį pažįsti devynis metus YRA BLOGA IDĖJA.
Pinigai nebesuteikia džiaugsmo, nes vėl šventi kitą dieną ir prisiperki per daug brangaus (nukainuoto) šampano.
Tada Švietimo Ministerija nutaria padaryt konfidencialią apklausą apie tabaką, alkoholį, narkotikus ir kompiuterinius žaidimus paauglių gyvenime, ir aš turiu prisimint kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių seksualiai priekabiavau prie kitų. Po anketos (ironija) daugelis nuėjo parūkyt, o aš susitikau su Ru. ir po 11-likos mėnesių pertraukos apsitorčinau kaip dūra nuo žolės.
Pastebėjimai: Apsirūkius laikas eina lėčiau. O gal greičiau. Nesigaudau. Esmė, pravažiuoja trys autobusai, ir mes vistiek nelipam nes dar rūkom cigaretę.
Be to, iš niekur nieko atsiranda žmonės - bandai lipt į trūliką ir tada pyst išlenda kažkokia raudona hobitė. P.S. Nejudant spoksoti į vieną tašką dar nebuvo toks raminantis užsiėmimas.
Kalbant apie mokyklą, nežinau kada paskutinį kartą supratau kas ten dėjosi. Kai dar pamokos buvo po 30 minučių, pasėdėjai, kažką papaišei ir baigiasi antrą. O dabar, kai tiesiog fiziškai jauti kaip tavo smegenys virsta žalia kivi skonio želė dėl visų tų bandymų įkišti kažką ko tau gyvenime niekad nereikės sukelia alkoholizmą, ir diena būna išvaistyta, jei rankoj neturėjai gėrimo.
Prisiminiau kaip kadais susitikau klasiokę eidamas į Fluxuso tualetą, ir jinai manęs paklausė ar aš čia pirmą kartą.
...
Nenuostabu kad kiekviena diena yra kančia.
Labai norėčiau parodyt ką gavau dovanų, bet religija neleidžia - hipsterizmas ant tiek įsišaknijęs, kad naudoju Nokia 3310.
Įdedu gyvenimo esmės nuotrauką.

Thursday 11 October 2012

Dalykai kurie buvo faini bet dabar pasidarė per daug meinstrymas


  • Akiniai raginiais rėmeliais (nerdai)
  • Ūsai
  • Barzdos
  • Būvimas hipsteriu
  • Rūkymas
  • Indie muzika
  • Alternatyvi muzika
  • Mažo biudžeto daug apdovanojimų susirenkantys filmai
  • Prarast nekaltybę
  • Būt biseksualiu
  • Nemėgt krepšinio
  • Būt priklausomam nuo alkoholio
  • Nesimokymas
  • iPhone'ai
  • Gerti kavą Coffee Inn'e, Vero Cafe ar Mio Cafe
  • Rašyti blogą
  • Rašyti blogą, kai neturi ką pasakyt, arba nemoki to pasakyt
  • Turėti tumblr'erį
  • Rašyti 'įsimintinas' citatas ant savo feisbuko sienos
  • Kai atlikėjai savo singlam sukuria +10min muzikinius klipus
  • Kai Kauno centrinukės užsideda juodas velvetinias platformas su juodu paltu ir to Burberry šaliko padevalka ir įsivaizduoja esančios madingos
  • Išsitrinti feisbuką
  • Queen Sixteen

Thursday 4 October 2012

Dematerializacija

Arba kaip Ernis suvokė prekinių ženklų minusus ir žmogiško kontakto svarbą.
Viskas prasidėjo šalyje už jūrų marių - US of A, kur visi žmonės laimingi, kainos žemos, ir viskas yra sukurta jūsų patogumui. Pirmą kartą apsilankiau Starbuckse - t.y. "Coffee Inn" atitikmuo. Kaip pas mus renkasi 'centrinukai', kurie gauna į savaitę 10 litų ir sėdi tenai gerdami vieną kavos puodelį, kol jiem nepaskambina tėvai ir neliepia grįžt namo (antraip neduos žaisti su kompiuteriu). Starbuckse renkasi įvairus amaras - žmonės kurie nori kavos (nes amerikoj niekas kitam kavos neparduoda. Rimtai.), hipsteriai kurie nori priminti kitiem savo statusą, arba dvylikametės kekšės (kurios rengiasi it vaikščiotų turgaus podiumu), kurios bando primesti kažką kito, kai nusiperka kavos ir fotkina puodelius per Instagram. Bet tiesa ta, kad Starbucks yra tiesiog kava, nors ir labai išsiplėtus - siūlo maisto, daug kavos rūšių, atsiskaitymas iFaunu ir įvairios atributikos. Gal ir jautiesi tenai kietas, nes Starbucksą labai jau garbina tie materialūs žmonės (žiūrėti senesę Ernesto versiją - aut. pastaba), be to pradedi nešlovinti lietuvos kavinių, nes Starbucksas duoda nemokamą dviejų rūšių pieną ir kalną grietinėlės su glajum ant viršaus, ko lietuvoj niekada neperkam, nes pinigų vos užtenka kavai.

Antras svajonių objektas - Converse batai. Lietuvoje labiau žinomi kaip inkariukai - nes sovietų sąjunga liepė Lietuvai ką nors nukopijuoti nuo Amerikos, Converse yra guminiai-medžiaginiai sportiniai bateliai, apturintys turbūt patį atpažinomiausią batų dizainą pasaulyje, įkvėpęs milijardus kopijų (akcija maximoje - inkariukai tik už 5,99lt). Bet tiesa ta, kad jie prasti. Susidėvi greičiau nei gali ištarti Fionos Apple antro studijinio albumo pavadinimą. Lygus padas žada kojų skausmą dėl netaisyklingos anatomijos. Galbūt Conversai yra reikšmingesni Amerikos rinkai, kur žmonės neperka batų tikėdamiesi kad jie tarnaus visą gyvenimą.

Kitais žodžiais tariant, nekenčiu visko, nekenčiu šito įrašo ir ačiū už dėmesį. GArba kaip Ernis suvokė prekinių ženklų minusus ir žmogiško kontakto svarbą.
Viskas prasidėjo šalyje už jūrų marių - US of A, kur visi žmonės laimingi, kainos žemos, ir viskas yra sukurta jūsų patogumui. Pirmą kartą apsilankiau Starbuckse - t.y. "Coffee Inn" atitikmuo. Kaip pas mus renkasi 'centrinukai', kurie gauna į savaitę 10 litų ir sėdi tenai gerdami vieną kavos puodelį, kol jiem nepaskambina tėvai ir neliepia grįžt namo (antraip neduos žaisti su kompiuteriu). Starbuckse renkasi įvairus amaras - žmonės kurie nori kavos (nes amerikoj niekas kitam kavos neparduoda. Rimtai.), hipsteriai kurie nori priminti kitiem savo statusą, arba dvylikametės kekšės (kurios rengiasi it vaikščiotų turgaus podiumu), kurios bando primesti kažką kito, kai nusiperka kavos ir fotkina puodelius per Instagram. Bet tiesa ta, kad Starbucks yra tiesiog kava, nors ir labai išsiplėtus - siūlo maisto, daug kavos rūšių, atsiskaitymas iFaunu ir įvairios atributikos. Gal ir jautiesi tenai kietas, nes Starbucksą labai jau garbina tie materialūs žmonės (žiūrėti senesę Ernesto versiją - aut. pastaba), be to pradedi nešlovinti lietuvos kavinių, nes Starbucksas duoda nemokamą dviejų rūšių pieną ir kalną grietinėlės su glajum ant viršaus, ko lietuvoj niekada neperkam, nes pinigų vos užtenka kavai.

Antras svajonių objektas - Converse batai. Lietuvoje labiau žinomi kaip inkariukai - nes sovietų sąjunga liepė Lietuvai ką nors nukopijuoti nuo Amerikos, Converse yra guminiai-medžiaginiai sportiniai bateliai, apturintys turbūt patį atpažinomiausią batų dizainą pasaulyje, įkvėpęs milijardus kopijų (akcija maximoje - inkariukai tik už 5,99lt). Bet tiesa ta, kad jie prasti. Susidėvi greičiau nei gali ištarti Fionos Apple antro studijinio albumo pavadinimą. Lygus padas žada kojų skausmą dėl netaisyklingos anatomijos. Galbūt Conversai yra reikšmingesni Amerikos rinkai, kur žmonės neperka batų tikėdamiesi kad jie tarnaus visą gyvenimą.

Kitais žodžiais tariant, nekenčiu visko, man kasdien pisamas protas, bet taip smarkiai, kad neišlaikau galvos ir kraujuoju pro visas landas, nekenčiu šito įrašo ir ačiū už dėmesį.

Thursday 27 September 2012

everything hurts and I'm dying

http://homewreckersconfessions.blogspot.com/2012/09/socialinis-eksperimentas.html






Priėjau prie tokio lygio kad laukiu kol jisai praeis pro mane laisvės alėja, nes taip darė du kartus. Nes mes dviese gyvenam penktam dešimtmety, kur nėra telefonų ar interneto ar bent jau pašto, kur negalim susitart kad pasikalbėtume. Noriu pasikalbėt. Turbūt kad kvailai tikiu kad daugiau nieko kito nesusirasiu. Na, dar plius seksas. Ar bent paprasti apkabinimai. Bučiniai. Rankų prisilietimas. Šiandien planuoju susirasti skylę kurioje galėčiau numirti. Tada susirasiu darbą, kad kasdien galėčiau nugert savo bėdas. Lietuvių kalba čiulpia. Šiandien per rašinėlį apie Velnią tautosakoje parašiau mokytojai du pyragų receptus.
Atsiprašau kad seniai nerašiau. 

Sunday 2 September 2012

Terapiniai pokalbiai, arba Kaip Tu Iš Tikrųjų Pradedi Gyventi

O dieve net nežinau kaip pradėt. Aha, aš dar niekad nebuvau pas psichologę *bando šypsotis*
Um okay *bando įsitaisyti kėdėje*
O gal jūs geriau papasakokit apie savo vasarą? *abu nepatogiai juokiasi*
Ai. Net nežinau. Neseniai buvau Lady Gagos koncerte, žinojot? Tai va. Jaučiu tai buvo viena iš geriausių dienų mano gyvenime. Traukiny su Eisve ir Artūru (kurį bandžiau kabint) nervinomės kad nespėsim ir nepateksim į Monster Pit'ą, bet atvažiavom prieš penkias valandas, ėjom per mišką kur aš įsidilginau kad patektume į reikiamą įėjimą, ir tada eilėj jautėmės (bent jau aš) labai jau kaimietiškai, nes visi buvo su perukais ir makiažu ir Gagos drabužiais. Žodžiu, pralaukėm eilėj, man įgėlė bitė, galiausiai pralaukus daugiau nei penkias valandas patikrino bilietus, gavom oranžines apyrankes ir bėgom iki scenos, nes galvojom kad reikia užsiimt vietas, bet per visą koncertą buvo pakankamai daug vietų. Iš pradžių pasirodė Lady Starlight ir rodė savo performansmeną - jinai judėjo, ir grojo muzika. Nu dar keitė kaukes. Nesakau kad šoko, tiesiog judėjo. Tada atėjo The Darkness su savo glam rocku, nusirengė savo klasikinį švarką, atsistojo ant galvos ir pradėjo plot su kojom. Galiausiai buvo galima su krūtine pajausti kad prasidėjo Gagos "Highway Unicorn (Road To Love)", nes garsas ėjo per visą kūną. Jinai išjojo ant savo vienaragio, sekė jos šokėjai su vėliavom, vienžo buvo tobula. Dainavau daugiau nei Gaga, po koncerto nejaučiau nei gerklės, nei kojų, nei rankų.
Ir žinai ką? Man atrodo kad man pagaliau pradėjo sektis. Penkiolika metų skendau šūdų baloj ir pagaliau iškilau į paviršių. Išsipildė viena iš gyvenimo svajonių, ir išvažiavau į Čikagą. Pamačiau Gagą gyvai. Susiradau vaikiną kuris mane myli. Kartu mes nuostabiai praleidom dieną, jei žinai ką turiu omeny. Su Rugile supratom kad jinai gaus savo universiteto diplomą kai aš gausiu savo vidurinės, todėl mes kartu skrisim į Niujorką kur kartu turėsim butą ir plastikinius indus ir aš jai pusryčiams gaminsiu omletą, ir mes atidarysim klumpių parduotuvę mėsos pakavimo rajone.
Ryt prasidės mokslo metai, ir turiu pasikeist į mokymosi režimą, bet ir taip aišku kad bus sudėtinga kai praktiškai kiekvieną minutę jo nuogas kūnas stovi mano akyse. Galiu pridurt kad vasarą pabaigėm gana tobulai, maždaug, su Rugile miejom vienoj lovoj jau penkias dienas, chain-smokindami ir žvengdami arba iš Slenderio, arba iš Klumpių, arba WOOB WOOB WOOB.
Ai, jau baigėsi laikas? Nežinau, visai smagu kai tavęs išklauso. Už 200lt per valandą..

Monday 20 August 2012

so much sweg

Turbūt jau daugelis iš veidaknygės sužinojo kad ryt būsiu Vilniuj, nes žinot, Gaga. Traukinys devintą, bet tik viena Skaistė sakė kad gal ateis susitikt. Planas yra stovėt prie Vingio parko šešias valandas ir džiaugtis gyvenimu :| Rašiau blakstienei, galvojau kad gal galėtume kartu varyt, bet neatrašė, anyways. 
Prisiminkit kad aš single and ready to mingle, and we met a few years ago, and I am crazy, and here's my number **, so text me maybe.

Tuesday 14 August 2012

Šeimų Ardytojas

Logiška, kad visi turbūt pastebėjot naują jus sekantį blogą pavadinimu "Confessions Of A Homewrecker".
Matot vaikai, mano 'greit prekyboje atsiransianti' knyga darbiniu pavadinimus "Kraujas ir Kava" iš tikro yra milžiniškas, visą Niujorą apimantis koncepcinis projektas. Galite tikėtis filmo, miuziklo, serialo, poezijos rinkinio, marškinėlių ir megztinių bei priešpiečių dėžučių ar mano vardu pavadintos kavos Starbuckse.
Todėl naujas blogas, truputį įkvėptas Marina And The Diamonds albumo "Electra Heart", yra kaip išsamesnis žvilgsnis į pagrindinį veikėją mano knygoj. Tai, kas rašoma bloge, nebus panaudota knygoj, nes kaip jūs turbūt suprantat, aš pradėsiu panikuot, verkt ir dejuot kad ta knyga yra paskutinė nesąmonė ir sudeginsiu visą kompą kad tik jinai išnyktų nors vėliau suprasiu kad jinai tebėra mano bloge. Todėl tas blogas yra limited special edition, išskirtinis dalykas su galiojimo laiku, todėl jūs gaunat mano palaiminimą sekti.
O dabar visi atsistokime Šeimų Ardytojo himnui.
Kekšės ir eržilai, pristatau jums metų knygos viršelį:

By Ugnė

Monday 13 August 2012

Trumpai tariant, su Ugne Santakoj stebėjom kaip čiūvas išlenda iš Nemuno nuogas, nusišluosto ir išvažiuoja dviračiu. Ne pirmas kartas kai matau čiūvą nuogą viešoj vietoj. Žiauriai noriu miego, The End
Pridėsiu nuotraukų, kad nepagalvotumėt kad čia buvo dar viena mano hormonų audrų holograma




Ugnė aptinka ištrauką iš šiuolaikinės biblijos

Palieka savo pritarimą

Nuima garą, nes nesimato su Chorche

Stalkina mane

ir bando padaryt menišką nuotrauką, apsipildama vandeniu

Šitas paveikslėlis apibūdina visą mano gyvenimą odieve

p.s. kurpiu 'special' post'ą dėl knygos!

Wednesday 8 August 2012

and then / we can / do anything / we want

Ką gi vaikai, aš jau tris (ar kiek ten) dienų kaip Lietuvoj. Viskas keista, maža, brangu, laikas lėtai eina ir atstumai neilgi.
Belekaip norėjau rūkyt, bet visi išvažiavę - Marius Palangoj, Rugilė dar Floridoj trinasi, Ugnė kažkur pasidėjo, o Saulius nerūko. Galiausiai susitikau su Marčiu, aš kaip po Virginia Slims Superslim nepratęs didelių daiktų į savo burną kišt (that's what she says), marlborai keistai susirūkė, atrodė permaži ir su milžinišku filtru. Aš suprantu kaip visiem įdomu yra skaityti apie rūkymą. Kitą kartą išardysiu cigaretę ir skaičiuosiu kiek yra tabako lapelių. Vakar tapau toks kietas kaip jūs nes nusipirkau printerį, dabar myžu į kelnes iš džiaugsmo nes galiu atvirutes visas nuskanuot. Kalbant apie atvirutes, man tik Butterfly'ius atsiuntė vieną ir dėl to jinai gaus vieną. Ką jūs kiti veikiat tai aš neįsivaizduoju.
Vakar nutiko 'smagi' istorija. Nuėjom su mama į Veros kavinę, ir aš sugalvojau paklaust ką daryt kai pameti kortelę. Nusipirkau naują ir pradėjau pildyt blanką kai jos maniškę surado, su 37-niais litais sąskaitoj (dėl to kai su manim susitinkat, yra du pliusai - nemokama kava ir būti mano presence). Čia aiškiai buvo ženklas iš aukščiau (iš Lady Gagos).
Šiandien susitikom su Skyste, apšnekėjom ateities planus, savanoriavimą ir religiją, parodžiau jai Fluxus Ministeriją ir pats tenai pirmą kartą apsilankiau.
Šiaip  žiauriai norėčiau apsireikšt Vilniuj aplankyt savo gerbėjus, pasirašyt keletą albumų, gal surengt kokį koncertą kitą. Liūdniausia tai kad Kaune nėra su kuo gert :(
O šiaip tai vyrai, vyrai, vyrai. Tuoj nebesulaikysiu hormonų ir ką nors bandysiu kabint. Tada pridėsiu į kelnes ir, tikiuosi, prasmegsiu skradžiai žemę.

Dabartinė mano obsesija, Fiona Apple





Sunday 5 August 2012

You know what sucks? Waiting 10 hours for a 1 hour flight home.

Friday 3 August 2012

Ugnė P skundžiasi kad šešių dienų įrašas nėra šviežas, taigi nešu savo subinę į blogosferą apšviesti mano mažulius savo 'išsvajotu gyvenimu pilnu amerikietiškos svajonės'
Šiandien (pagal Jimmy) buvau Pelenė, nes išsiurbiau ir išvaliau visus kambarius dėl penktadienio išleistuvių-paleistuvių. It is safe to assume that I won't be feeling my back any time soon. Padariau daugiau nei darbų sąrašas prašė, nes kažkaip jaučiuosi kaltas kad Teta man tiek visko davė, o aš jai nieko. (Nusiperki visus simsus ir jie sugalvoja dar du išleist!)
Penktadienį (pas jus šiandien, pas mane rytoj) nesėkmingai planuosiu keltis dešimtą kad paruošt visus maistus ir su Aukse dar nulėkt iki Target'o. Tada atvarys Kita Teta-Tabako Fėja su seserim dvyne, grįš dėdė ir mes su ašarom ir aukoholiu išlydėsim mane namo. Mano long-distance relationship vaikinas dirba Niujorke kad galėtų atvažiuot pas mane į Lietuvą, jo mama Kita Tabako Fėja kartu su juo, visi faini žmonės išvažiavę, todėl nebus Project X-tipo vakarėlio :\
Kalbant apie albumą kurį a le rašau, jau yra dvylika dainų, ir pradėjau rinkt atskirus garsus kurie vėliau derinsis prie pianino - pravažiuojantys traukiniai, vėjas, bangos, besirenkantis ledas, arba dvidešimt metų senumo bandymas paskambinti per AOL. Tik tiek aš temoku. Ugnė visiškai nepalaiko, Rugilė neturi sąskaitos atrašyt, bet bent jau grįžta keliom savaitėm anksčiau nei planuota, kad kartu praleistume medaus mėnesį.
O šiaip tai, šitas vyrukas:

Thursday 26 July 2012

Visi Vandenys

Kai visi vandenys ramūs
Ir gėlės dengia Žemę
Kai joks medis nedreba
Ir dulkės nurimsta dykumoj
Tada aš galėsiu paimti tavo ranką
Bet kokioj perpildytoj gatvėj
Ir laikyti tave arti savęs
Be jokių abejonių

Menų Menai







Taim Skvere negalėjom nepraeit pro tokį bičą kuris siūlo paveikslus po dolerį. O gal dešimt. Anyways, gal bent užsidirbs pinigų kad susitvarkytų dantis.
Niujorke padariau turbūt du šimtus nuotraukų, kuriom išsiklijuosiu kambarį, plius šitais tobulais paveikslais :D Harvardo bliuzonas iš mūsų viešbučio dovanų krautuvėlės kad mama didžuotųsį, kad įstojau. Nirvanos band tee kad jūs pavydėtųmėt ir man sakytųmėt "Name one other song than Smells Like Teen Spirit". Motyvaciniai plakatai (iš metalo, dėl kurių reikės antro lagamino čiuju).
P.S. Įsidėmėkit datą, mano mažieji paukštukai
Rugpjūčio 5
Tikiuosi fanfarų, gėlių, šampano ir Lady Gagos Vilniaus oro uoste.
Pasiilgau. Myliu noriu neleidžia religija.
Iki :>

Thursday 19 July 2012

Atnaujinimas - Dainius išvažiavo dirbt statybose Long Ailende su manim net neatsisveikinęs. Sakė kad neturėjo laiko. Bet sutarėm dėl long distance relationship plius phone sex. Aš jam siųsiu laiškus pelėda ir lauksiu kol atvažiuos į Lietuvą.
Kitos naujienos, kątik bandžiau kabint girtą straight guy per facebooką. Everythings is awkward.

Tuesday 17 July 2012

Nepavykęs bandymas išprievartauti

Apsivilkęs naują Nirvanos band-tee važiavau į lietuvių kapines mokintis vairuoti. Pasiaiškinimas paprastas - jeigu ką partrenksiu, nieks nesiskųs. Važinėjom 40 minučių iki uždarymo, ir mano minusai yra:

  • išsuku per didelį posukį it vairuočiau stačiakampę fūrą
  • naudoju abi kojas ant pedalų, o ne vien dešinę abiems. 
Šiaip vairavimas yra per daug darbo. Kodėl negalima važiuot kaip per GTA San Andreas visus partrenkiant? Jugi įvesi kodą ir mašina susitaisys.
Galiu dar papasakot apie bandymą išprievartaut Dainių.
Sutarėm varyt į naują Spaidermeną, aš dar labai norėjau į Prometheus, tai tiesiog palaikėm viens kitam išėjimo duris kol lauke pamyžom ir įsmukom į pastarąjį. Amerikos kino teatruose einant į kokį filmą parodai bilietą tetai Šanykvai (draugiškas "juodaodžių" sinomimas), ir eini į koridorių kuriam yra gal kokios septynios salės. Mūsų filmas baigėsi apie vienuoliktą, niekas nesaugojo ir nežiūrėjo, tai tiesiog paimi it nueini į kokią reikia salę. Per filmą buvo tie įprasti amerikiečių flirtavimai - aš apsimečiau kad žiovauju/rąžausi ir padėjau ranką ant jo kėdės atlošo ir jisai atsigulė ant mano rankos, arba pasakiau kad jeigu išsigąs, aš laikysiu atvirą delną kaip Maikas su Džeikobu per Jaunatį - filme kažkas apsiverkė arba susikabino rankom, ir mes iš paskos.
Jisai dar nebuvo pas mane nakvojęs, nes buvo tik vienas laisvas kambarys kuriam aš miegojau, bet kadangi jį jau baigė, galit dabar visi pas mane sleepoverint (po du, jeigu į vieną lovą sutilpsit). Sakė kad šį kartą reikės stay-over, aš jam paklojau sofą apačioj (nes lova mano buvusiam kambary per daug sudėtinga, nuoširdžiai), apvogėm alkoholio slėptuves ir išėjom prie baseino filosofiniams pokalbiams. Aš daugiau už jį gėriau, nes mano planas, kaip jam sakiau, buvo jį nugirdyt. Kažkada vėliau išgirdom kažką žymiai didesnio už voverę ar skūnką, kartu užšokom ant suoliuko, ir kai monstras įlipo į medį, paklausiau:
'Can I hug you now?'
Stovėjom apsikabinę kelias sekundes, tada jis bandė mane paleist, bet aš "neva let me go, neva let me goo".
Atsiradom ant sofos kambary kur karščiau nei lauke, kur aš tegalėjau atsilošęs žiūrėt į viršų dėl viso to alaus ir vyno ir brendžio. Buvo visiškai tamsu, jisai nusiėmė maikę juokdamasis ir užmetė ant manęs. Čia buvo pirmoji mano klaida. Reikėjo seksualiai padėt pirštą ant jo krūtinės ir vest žemyn iki šortų linijos, nes prieš tai jau buvo klausimai "Do you wanna make out?". Vietoj to aš tiesiog paguldžiau galvą kažkur ant jo kelių arba pažastyje, kol jisai darė "Virė virė košę, vaikai atsilošę, tam davė, tam davė, o tam nebeliko" su mano delnu, tada "Stulpas stulpas, laidas laidas, elektra".

Išėjau į lauką chainsmokint, tikėdamasis kad jisai ateis, aš tarsiu "Come here" ir jį pabučiuosiu. Aprašinėjau planą Rugilei, ir susidarė tokia hopeful nuotaika kad tikrai išdrįsiu ir nebijosiu atstūmimo, ir bus kaip per filmus. Jisai neatėjo tad parašiau žinutę, ir tada išsisukinėjo iš mano pasiūlymo "Come here", "For what?", "To make out", "Catch me!". Grįžom prie teliko, aš nesėkmingai bandžiau nusitempt į jį savo lovą 'trumpam',  sakiau kad tuomet pabučiuosi jį čia pat, bet jisai atsakė kad nesibučiuoja per pirmą pasimatymą.
Antra mano klaida - kai ryte (12tą, nes free country ir nes mes teenagers) jam reikėjo važiuot namo, aš tiesiog turėjau suniurzgėt "Five more minutes", patapšnot per lovą ir sakyt "Come here". Vietoj to aš tiesiog išsekiau paskui ir jį išlydėjau. Po to, po kelių susirašinėjimų jis neatrašė į dvi mano žinutes, kurios būtų vedusios į susitikimą, bet vistiek laukia The Dark Knight Rises premjera 19-liktą dieną. 
Ir dabar nežinau ar jis pyksta ant manęs (jo mama sakė kad ne, kad neturėjo laiko atrašyt), ar tiesiog elgėsi laisviau nei lietuvos vaikinai nes užaugo amerikoj, ir ar viskas eis kur nors toliau.

It's defo hard being a gay teenager these days, you know?
O šiaip tai ŠITA NUOTRAUKA

Friday 6 July 2012

If I'm butter, than he's a hot knife

Nuo šiol viskas keisis. Nuo šiol tumbleris (ir tikriausiai bloggeris) bus pamirštas, viskas bus dėl mokslų.
Po to kai 'kamoutinau' dėdei ir buvo vienas tų "awkward sex talks" su chainsmokinimu ir raudonu vynu, pasiryžau būti toks koks esu, nekreipiant dėmesio į tai ką žmonės gali pagalvoti, visur vaikščioti aukštai iškelta galva ir didžiuotis tuo kuo esi.|
Lietuva yra skęstantis laivas, ir žmonės iš paskutiniųjų laiko rankom užkimšę skyles. Bet negali išlaikyti amžiams. Vienas iš didžiausių dalykų kurių man vis dar gali šitas laivas suteikti - žiauriai stipri edukacinė sistema. Iššvaisčiau vienerius mokslo metus ir neįstojau į Jablonskinę, dėl ko nedalyvausiu studentų mainų programoj kad mokyčiausi metus Amerikoj.
Bet nieko tokio. Reikia žiūrėt į ateitį, ir šiais metais viskas bus kitaip. Visas pyktis ir neigiamos emocijos bus nukreipta į fitneso klubą. Močiutei bus laimingiausi metai jos gyvenime, nes jeigu dievas/Buda/Lady Gaga jos dar nepasiėmė, reiškias jei dar yra kas čia veikt.
Iš jūsų nieko nereikalauju, tad galit nusiramint :> Gal biškį supratimo ar palaikymo. Bus sunku, bet aš sugebėsiu.
P.S. Nusipirkau savo pirmus Nike kedus, mano hipsteriška širdis verks su kiekvienu žingsiu (bent jau gražūs). Albumui parašytos aštuonios dainos, Ugnė turi knygos viršelio eskizą, liko vienas įrašas iki 300-šimtinio, vienas sekėjas iki 90-tojo. O čia mano Metų Daina kuri niekaip iš galvos neišlenda:

Thursday 5 July 2012

Konkonkursas!

Taisyklės paprastos - pasakykit kokios atvirutės norit, ir atsiųskit man vieną (pageidautina hand-made) - ir tada jūs gausit :>
Ernestas Vaščenka
Kranto alėja 60-48
Kaunas 45282
Lithuania
P.S. Viskas bus lengviau jei pridėsit savo bloggerio/tumblerio/formspringo niką

Wednesday 4 July 2012

Vlog #3



Truputį pasenęs video iš mano ir Auksės nuotykių Čikagos Downtown'e. Stay tuned for a contest!

Thursday 28 June 2012

Grįžom iš niujorko ir ejom vidurnaktį iki hamptonų paplūdimio. Blet, dar gyvenime nemačiau tiek žvaigždžių. Buvo taip TOBULA. Ačiū Dievui gavau cigaretę, nes jau tris dienas nerūkiau ir buvau pripratęs kas vakarą surukyt prie baseino :D gaila kad nepasiemiau fotiko, nes matėsi tas dulkių takas per
Visa dangų šalia milijono zvaigZdziu. Grįžtant dar pasiklydom, pasisiojom šalia kažkieno pašto dėžutes ir galiausiai suradom namus :D ryt į Bostoną!
Visą gyvenimą galvojau kad esu geras žmogus. Bet dabar, važiuojant į Long Ailendą, mintyse kuriant vieną iš tūkstančio situacijų kai aš bijau kitiem pripažint kad man pochui jeigu jie visi mirtų, svarbu kad man viskas būtų gerai, atėjo toks nušvitimas.
Ar aš tikrai toks sellfish, ar čia viena iš mano asmenybių?
Kažkada visai netekau vienintelio žmogaus iš giminės kuris mane priimtų tokį koks esu ir nenorėtų kad keisčiausi. Man suvertė kaltę dėl močiutės insulto; viskas prilygo pasaulio pabaigai, tada pasijaučiau kaip Gaga "Marry The Night" klipe - "I have nothing left to loose". Buvo mąstymai išeit iš namų į Niujorką su lagaminu, bet aš jaučiu negalvojau blaiviai, nes su mašina iki jo važiuot 17 valandų. Yra galimybė dabar nuvažiavus niekada nebegrįžt, bet aš turiu $300 kišenėj ir jokių pažįstamų. Neturiu kur gyvent, negaliu susirast darbo. Bet jau nebesvarbu. Man rodos čia buvo trečias kartas kai man brangus žmogus išdavė. Ir dar giminė su kraujo ryšiu. Dabar negaliu pasitikėt niekuo. Bijau kad Ugnė su Rugile mane paliks, nes tada nesugebėčiau gyvent. Ugnė sako kad aš nemoku žmonėm parodyt kaip man jie rūpi, dėl to jie galvoja kad aš jiem nerūpiu ir mane palieka. Stengiuosi dėl to keistis, nes pokalbis teta su stiklinėm viskio pepsės ir daug jos ašarų biškį pakeitė mąstymą. Išmokau nusipiešt šypseną ir duot žmonėm ko jie nori - pasakyt mamai kad ją myliu, domėtis žmonių gyvenimais, parodyt kad klausau kai jie šneka ir kad tai man įdomu, šypsotis ir linksėt, linksėt, linksėt...
O dėl tetos.. Mano [vienas iš] gyvenimo motto - "Always forgive, but never forget."
Tai va, dabar galit žinot kad giliai širdyje aš esu blogas. Aš nemyliu tu žmonių kuriuos turėčiau mylėt, man nerūpi kiti žmonės išskyrus save ir man svarbu kad man būtų gerai. Keisčiausia kad aš turiu draugų ir plius jau beveik 90 sekėjų :D Man jūs visiškai nerūpit, bet tuo pačiu rūpit, ir dar aš noriu turėt daugiau sekėjų nei kas nors kitas. Keista, nes visa tai ir visi blogai ir socialiniai tinklai yra TAIP NETIKRA.
TĄ naktį man žiauriai reikėjo su kuom nors pasikalbėt, skambinau Rugilei ir palikinėjau žinutes, su mama bekalbant reikėjo ryt ašaras, pagaliau prisiskambinau Ugnei ir sudrumščiau jos tobulą gyvenimą (ne veltui susižadėjus) savo žliumbimu, nes žliumbiau taip kad jinai suprato tik pirmą sakinį.
Iš savo kelionės į Čikagos Downtowną gali pasakyt kad pagaliau yra vieta, kurioj aš jaučiuosi taip lyg tenai priklausyčiau. Lyg man LEMTA tenai būti. Čikaga kaip mini Niujorkas. Liepos ketvirtą švęsim pas tetos draugą jo naujam bute dangoraižyje Downtowne, ir aš pas jį pasiliksiu savaitei, ir gal su juo permiegosiu. O nuvažiavus į Niujorką planas paprastas - fotografuot, fotografuot viską ką sugebėsiu, nes jeigu mane priims į Jablonskį, darbo dienom aš mokysiuos. Rimtai. Net jeigu reikės eit privačiai. Ir tuomet išsiklojuosiu sienas tom nuotraukom, ir tada į mane žiūrės mano tikslas, mano paskatinimas tobulėt ir stūmtis toliau.
Mano svajonių svajonė.
P.S. Marilyn kažkada pasakė: "If you can't handle me on my worst, you definitely don't deserve me at my best"

Monday 18 June 2012

Už visus kartus kai reikėjo vaikščiot sulopytais džinsais ir kiaurais batais žiemą






---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Močiutei penktadienį buvo insultas. Sužinojom tik šiandien, važiuodami iki Auksės, nes planas buvo praleist dieną Chicago Outlet centruose. Tetai padariau karšto šokolado, nes nenustoja verkt, o Haryje Poteryje rašė kad šokoladas gydo nuo visko. Buvom Čikagoj, daug prifilmavau ir prifotkinau, net nežinau kada suklijuosiu klipus ir įkelsiu.

Friday 15 June 2012

Video Dienoraštis Nr.2, arba kaip Amerikoje pasiimti paštą

Keičiasi planai - Pirmadienį varom link Long Ailendo, ten permiegam, tada visą dieną Niujorke, permiegam Long Ailende ir keliamės keltu į Bostoną.

Wednesday 13 June 2012

Vaizdo dienoraštis Nr.1

Prašau atleisti mano balsą, vaizdo kokybę ir tobulus filmavimo įgūdžius. O dabar einu pakuot savo Amazono užsakymą (Kalėdų dovanas)

Tuesday 12 June 2012

yolo tbh

Va, paviešinau jūsų pavardes. Žinokit labai keista man, ir baisu gaut tiek pakvietimų. Net nežinau ar jūs visi dėl blogo. Ir dar net labas nepasako ar kasžką tokio. Bet anyways, jeigu jūs skaitot mano blogą ir bent jau pritariat ar jaučiatės panašiai, smagu turėti arčiau savęs žmonių kurie nesirengia treningais ir prausiasi daugiau nei kartą į metus. Tai tiek...

Sunday 10 June 2012

Pamiršau kad ne visi

jūs matot mano feisbuko updeitus - esmė tame kad pirmą dieną buvo tobula, nes vidurnaktį su teta rūkėm lauke, kai aplink skraidžiojo (ir švietė) jonvabaliai. Šiandien irgi buvo tobula diena, nes valgiau tobulo maisto (enčelados su pelėsinio sūrio padažu ir marinuotais agurkėliai), plius gavau iPod touch ir kvepalus iš "Diesel" (kadangi mano mėgstamiausių neturi netgi Macy's). Žodžiu, viskas yra žiauriai žiauriai žiauriai tobula.
Be to, niekas nesuprato mano prieš tai buvusio post'o - sakiau kad duotumėt savo adresą jei norit sarkastiškų atviručių iš Amerikos. Jau postcrossingui išsiunčiau vienuolika, plius Vytautei ir Ugnei. Kas gali nenorėt gaut atviručių.
Kvepalų parduotuvėse visos lenda į akis ir siūlo uostyt naujausius 'dizainierių gaminius' - savo tašę kvepinu [tikrąja to žodžio prasme] 30-čia brand'inių popierėlių. Mieloji kasininkė dar man davė YSL kosmetinę ir [kažkodėl] šaldiklį. Ir, be abejo, šešis kitų kvepalų mėginius. Šiaip kasininkės yra malonios, kaip ir visa amerika. Best Buy'uj, kai pasakiau kad aš pirmą kartą šitoj parduotuvėj ir iš vis Amerikoj, jos dažytos blakstienios išsiplėtė ir manęs pradėjo klausinėt iš kur aš ir ar patinka, tikrai nuoširdžiai iš smalsumo.
Shopping malls yra penkių aukštų miesteliai kuriuose laisvai pasiklysčiau, jei ne Auksė.
Ai nu, dar kažkada išvarau į Bostoną, į Lietuvos Ten Kažkokį Šokių Festivalį, bet smagiausia kad aplankysiu Niagaros krioklius.
Ką gi. Saulius prašė kad nufotkinčiau savo namus, tai jei kam bus įdomu, galėsiu ir čia įmest.
tbh, štai mano feisbukas, kad laikintumėt visus statusus

Thursday 7 June 2012

American Dream

Pirmas mano skrydis lėktuvu buvo toks - kylant tam mažam klaustrofobiškam lėktuvėliui su propeleriais (galvojau kad tokių jau nėra) kartojau "Oh fuck, fuck fuck fuck fuck no why fuck fuck fuck". odieve. nėra noro ką nors pasakot.
Man liūdna. Žiauriai liūdna. Žinot kodėl? Nes žinau kad reikės grįžt namo.
Aš jau čia penkias dienas, ir išlipus iš lėktuvo nebuvo jokio persilaužimo, jokios nuostabos ar kažko tokio. Jaučiuosi kaip namie, tarp savų žmonių, kur pagaliau pritapčiau. Dar liūdna nes iPhone'as sugedo.
Pirmą dieną išleidau apie $100, ir turiu Lano/Florence/Vampire Weekend/Kanye diskus. Plius priklijuojamus ūsus. Ir dar tas atvirutes iš someecards kurias matot tumblery (Jei norit, dėkit adresą). Ai, užvakar mane direktorius priėmė į Jablonskio vidurinę. Tipo, tenai pereisiu tam kad galėčiau išvažiuot mokytis į Ameriką studentų mainų programa :D
Ok. Whatever.

Thursday 31 May 2012

Sky-stė

odieve. blet blet blet. aš bijau. o jeigu lėktuvas nukris ir suduš "Lost' saloj?
Žinot gal Gossip Girl seriją "Summer, kind of wonderful?" Tai va, vakar, bevažiuojant iš Boškės (kur atsisveikinau su Rugile ir supratau kad Novilė yra visai kitas asmuo nei galvojau), kažkaip apėmė toks jausmas kad ateinanti vasara bus nuostabi. nors jaučiu nesusitiksiu su Adamu, bet iš kažkur atėjo toks palyginus milžiniškas pasitikėjimas savimi, ir atrodo kad galiu nukabint bet kokį berną :D (nors ir kuo toliau, tuo labiau atrodau kad socially awkward fugly whale). tbh rašau referatą apie režisūrą, ir sužinojau kad vienintelė vieta kur  galima tai studijuot yra Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademija, kur metai studijų kainuoja 11099lt. koks degradas norėtų pusėtino magistro už tokią kainą? kai reikia studijuot ketverius metus? nuėjau į savo išsvajotąją SVA (nors iš tikro tobuliausia būtų studijuot Tisch'e, bet neišsimokėsiu) ir kaip užsisakiau kažkokį katalogą apie studijas :D kalbant apie studijavimą, aš bijau, nenoriu, myžu į kelnes ir žinau kad viską sušiksiu ir bus blogai. kol kas pagrindinis tikslas yra toks - gaut žalią kortą, ar bent jau studijų vizą ar kažkas tokio. už studijas (jei išvis įstosiu) pajėgsiu susimokėt metams, o per tą laiką juk galima kekšiaut, negi ne? odieve, negalvojau kad pradėsiu svaigt apie studijas. žinau kad man tik penkiolika, bet jau dabar bijau kad niekas nepavyks. ok tbh, sėkmės gyvenime, jūsų greitai lauks įrašai iš čikagos xox (žinau kad pavydit kalės)
O šiaip čia Skystė:

aš tbh

Saturday 26 May 2012

odieve

odieve maždaug, tikiuosi kad prisiversiu parašyt jum per savaitę apie visus 'įdomius' įvykius kurie nutiko savaitgalį, bet vis atidėlioju, tada galiausiai ateina kitas savaitgalis ir vėl apie jį reikia rašyt. Nežinau kas jum įdomu. Man patinka kai žmonės elgiasi "bad-ass", todėl ir jum rašau savo bad-assest nuotykius :D
Penktadienis
Su Marium belekaip tarėmės varyt į sodą, kaip ir praeitais metais - pagert, parūkyt, vidurnaktį atsigult ant greitkelio ir spoksot į žvaigždes, bet jo neišleido nes mat darbas ryte laukia, taigi aš variau vienas, ir vienas rūkiau ir gėriau. Įdomūs įvykiai: pradėjau spoksot į save veidrodyje, ir kuo arčiau kišau veidą, tuo labiau man atrodė kad į mane žvelgia visiškai nepažįstamas žmogus, kol galiausiai išjungiau šviesą ir išbėgau iš vonios. Ai, dar sėkmingai pirtį pakūriau.
Šeštadienis
Grįžau perpiet, dėl Kauno / Gatvės Muzikos dienų. Iš pradžių susitikom su Marčiu, jisai davė vienam mielam vyrukui cigaretę (Bahūrai o gal čia suktinę turit aš čia prie jūsų šaikos aš kalbu kaip jūs va matot žalgiris jėga žalia balta gal dar pridegt turit), susitikom su Marium, jisai padegino man plaukus, ėjom vėl kažkur gert, tada Martis varė namo nes norėjo žiūrėt futbolą o aš nenorėjau žiūrėt jo kažkokiam bare ir sakiau kad eisiu po miestą pasivaikščiot bet jie nesutiko ir pagaliau mes Marčiu atsikratėm. Jisai pažadėjo kad susitiksim šiandien, bet kaip matot aš sėdžiu namie ir lieju savo vertingąsias mintis ekranan.
Tuomet Marius pakvietė Mykolą, sakė bus po penkiolikos minučių, pralaukėm pusvalandį, kažkur ėjom, skambinau Rugilei, jos metų frazė: "Blet aš miegu man ryt premjera išsigimėli supistas", tada jaučiu patraukėm link Rotušės, pasidarė tamsu, aš norėjau kavos, galiausiai radom Vero namą ant ratų kažkur prie pilies, tada ėjom į Fluxus Ministeriją kur aš pavogiau kažkieno alų ir pirmą kartą gyvenime (iš trečio karto) paprašiau kad duotų cigaretę. Buvo apie pusę trijų nakties kai mes sumanėm suvalgyt "geriausių kebabų Kaune", tada jie mane paliko nes Mariaus brolis darė "tūsą", bet aš, grįžęs namo pamačiau kad nieko nėra, ir paskambinau Auksei į Čikagą. Tada aišku atėjo jie, žaidėm kažkokį išmislą (kai pralaimi - penki gurkšniai alaus), tada aš net paklojau jiem lovas, niekam nebuvo paslaptis kad Marius smaukėsi mano lovoj, dar galvojau ateit pas Mykolą ir su juo permiegot, bet atsisakiau visų nedorų minčių kad likčiau tyras. Galvojau kad eisiu miegot kai jie atsikels, nes jau neverta, bet galiausiai mano grožio miegas įvyko Jėzaus Kambary. Turbūt kai pasilikau vienas, tada ir prasidėjo visa depresija.
Sekmadienis
Turbūt visi žino tą jausmą kai niekas pasaulyje tau nebeteikia džiaugsmo ir nesinori nieko nedaryt, tik gulėt lovoj kol numirsi? Nežinau kas man jį įjungė. Gal kad vienintelis albumas kurį klausiausi šį mėnesį yra "Put Your Back N 2 IT", gal kad man visada taip būna kai negaunu to ko noriu, o tai yra skrydis į fakin Čikagą.
Oj blet. Ką tik prisiminiau apie savaitgalį kai Rugilė pirmą kartą pas mane nakvojo. Net nebežinau kada tai buvo. Ir dar jinai su Marium susibendravo. Oh well. Žodžiu, taip depresavau per dieną kol Marius neįkalbėjo nueit į Rugilės spektalį. Ištvėriau tenai valandą, nes jaučiausi kaip mokykloj - kažkokie žmonės sako visiškai nesuprantamus dalykus, o tu tiesiog sėdi ir lauki supistos pertraukos nes jautiesi kaip paskutinis idiotas.
AntradienisJuokingiausia kad antradienį tam teatre "dirbau" su Egle durininku, ir išžiūrėjau visas dvi valandas. Nes tam yra skirti draugai. Po to turėjom eit į boškę, bet Rugilė su savo teatrinėm ėjo į salą, tad mes su Rasa ramiai išgėrėm alų (plius aš laukiau Giedriaus ir draskiau stalą nes pas jį tabakas, o Rugilė rūkyt nedavė).
Penktadienis ir Šiandienadienis
Visi vėl išvažiavo į sodą, tad pasikviečiau Rugilę pas save. Gėrėm ir rūkėm. The End
-------------------
Tai va, primetat, pradėjau dainas rašyt. Apie Auksę, Adamui, apie Rugilę, apie kambarį kuriam niekas nemiega, vėl apie Adamą. O dar visai nesenai galvojau kad jisai sušiko man vasarą.
Planas buvo toks:

  • Mylėtis ant jo sofos
  • Rūkyt Lucky Strikes
  • Plaukt turistiniu kruizu po tą Čikagos upę
  • Apeit visus knygynus ir diskų parduotuves
  • Aplankyt jo mėgstamiausias vietas
  • Mylėtis, mylėtis, mylėtis...
Bet tada jis pasakė esąs kompulsyvus melagis ir prašė šito niekam nesakyt, ir sakė kad nesusitiksim, ir Čikaga tapo per pus patrauklesnė. Bet dabar kai paklausiau ar tai galutinis jo sprendimas, sakė kad nežino, o 'nežinau' reiškia 'gal', o 'gal' reiškia 'taip'.
Ar jūs įsivaizduojat kaip man bus sunku. Ar kadanors mylėjotės pirmą kartą gyvenime su žmogus kuris serga ŽIV? Nežinau kiek laiko praleidau studijuodamas - ar oralinis pavojinga, ar prejakuliatas užkrėčia, per kiek laiko susirgsiu, kokie simptomai, ar verta, saugus seksas, čiulpti prezervatyvą, viruso kiekis organizme.... O dar plius visos kitos problemos, kuriuos net nevertos aprašymo šičia. God.
Vienintelis dalykas, kuris vis dar išlaiko mano blaivų protą, yra tas faktas, KAD LIKO SEPTYNIOS DIENOS.

Monday 14 May 2012

A day in the life of a gay teenager

turbūt visi galvojat kad būti gėjum yra fabulous - automatiškai rengiesi nuostabiai, turi gaują geriausių draugių, praktiškai kasdien geri ir vartoji nemandingus narkotikus ir nusibaigi gėjų baro juodajam kambary su savo bybiu nepažįstamojo burnoj ir AIDS likusiam gyvenimui.
Kad ir kokie būtų nuostabūs ankčiau išvardinti dalykai, būna ir minusų.
Pavyzdžiui, aš šiandien vedžiojau šunį, ir kažkoks bernas pravažiuodamas dviračiu spyrė man į koją. Aš ramiai praėjau ir pasisveikinau su savo kaimyne. Nors tokie dalykai atrodo kaip niekis, bet mane jie verčia nenorėt gyvent, o ir kitus, lažinuosi, veiktų panašiai. Pjaustytis nebegaliu, bijau kad oro uosto apsauga arba teta pamatys randus.
Turiu viską ko reikia - bilietus, vizą, tėvų sutikimą, tereikią pralaukt 20 dienų, su Rugile surengt atsisveikinimo koncertą ir aš jau Čikagoj. Kalbant apie Rugilę, savaitgalį jinai netgi miegojo pas mane, ir nešiojo mano džemperį, ir gėrėm kolą su spiritu, ir jinai su marium susibendravo, ir dar rūkėm suktines ir fotkinomės kaip hipsteriai su senais fotikais / ridikulito išsuktos fyfos su dakfeisais (kurie man nesiseka).
Norėčiau auklėtojai paskelbt karą, ypač po to kai jinai man rėžė pamokslą prieš visą klasę. Aišku, gerą atsikirtimo kalbą sugalvojau tik tada kai grįžau namo iš mokyklos.
Įvyko kai kas, dėl ko supratau kad visą likusį gyvenimą negalėsiu iki galo nepasitikėt niekuo, kad ir kaip to norėčiau. Ir juokingiausia kad mane jau antrą kartą išduoda, bet vistiek noriu pasitikėt.
Ai beje, per paskutines dvi savaites ar kada čia radau savo gyvenimo meilę, ir jis atrodo štai taip:
Jį taip random radau gūglėj, per dešimt minučių susiradau jo vardą ir galų gale paaiškėjo kad jam nepatinka vyrai. Oh well, jamkit kas norit.
SONG OF THE MONTH