Pirmas kartas su Rugile

Pirmas kartas, that is, kai aš nesąmoningai ir netikėtai iki galo prisigėriau. Žinot tą jausmą kai tu ko nors išgeri, bet mintyse vis tiek yra tas mažas sąmonės balselis, tyliai sakantis "Kas, jeigu paskambins tėvai? Kas, jeigu į butą ateis policija ir suims mane už underage drinking?". Tik šį kartą apie vienuoliktą nakties mes verkėm žiūrėdami gagos klipus, ir dainavom kartu, pildami džino su toniku skonio sidrą į pepsę ir rūkydami arbatą, nes baigėsi cigaretės. Bet prie to vėliau.

Susitikom su beibės pasiūlytu tikslu išgert šampės ir rūkyt ir prisisiaust, nes nesimatėm daugiau nei tris savaites, kas yra depresuojama ir man kelia norą nusižudyt. Bohemiškai rūkėm prieplaukoj, ir aš pasakojau kaip atėjau ten būdamas vienas ir galvojau nusiskandint it Virginija Woolf, fone skambant Florence + The Machine "What The Water Gave Me". Du dviem šampano buteliais grįžom į jos puskės namus, ir tiksliai neprisimenu kas buvo vėliau, bet sugalvojom kad aš galiu pas ją miegot, ir bandėm skambint Martynui, kad jis apsimestų kad aš miegu pas jį, jis neatsiliepė, ėjom pirkt sidro, galiausiai gimdytojai patikėjo kad miegu pas martį, kad mes "labai norim pereit tą sunkų lygį per žaidimą". Toliau viskas buvo kaip ir sakiau viršuj :D Dar prisimenu kad atsikėliau kažkada vidurį nakties, ir Rugilė miegojo taip šalia manęs, ir pagalvojau "Awww, cute".
Žinokit, gyvenimas teka.. visai gerai. Parašiau dialogą/rašinį anglų kalbų kengūros lyderių turui, kuris iš pradžių patiko, bet to teksto nekenčiu. Po biškį metu rūkyt, bet šiandien nusipirkau žydrą (lol) Camel, turbūt todėl kad Gaga jį rūko. Ai, be to, įvyko nušvitimas. Žinot tą famous tumblr nuotrauką, kai nervinę ląstelę su palygino su visata? Aišku, jaučiu tik man vienam iškilo klausimas kaip jie nufotografavo visatą, bet čia neesmė. Žodžiu, tada jie iškėlė klausimą, kad tipo, "Gal visata yra tik ląstelė kito organizmo smegenyse?".

Nes mes visi juk kažkada jautėmės taip, lyg kažkas mus stebi, bet kai atsisukam, ten nieko nebuvo. Lyg egzistuojam, bet ne gyvenam; lyg plaukiojam paviršiuj ir laukiam, kol kas numes gelbėjimosi ratą, kol gyvenime įvyks kas nors ypatingo - meilė, posūkis karjeroj ar nauja dozė kokaino. Juk Nicki Minaj, 21-mo amžiaus filosofė, sakė "To live doesn't mean you're alive". Bet aš, bent jau sau, paneigiau šitą teiginį. Kaip? Tokiu pat būdu, kaip ir pabundama iš visų sapnų - skausmu.
Negalvojau kad kadanors tai padarysiu. Nors norėjau. Aišku, prie to privedė tėvai, labiau gimdytoja.
Paėmiau Hario Poterio lazdelę ir sudaužiau kelis Kalėdų papuošimus. Jie buvo stikliniai. Kai juos perbraukiau savo riešu, galiausiai pasirodė kraujas.
Ir, žinokit, jausmas buvo nepakartojamas, dėl trijų priežasčių - adrenalino, nušvitimo, ir triumfo. Aš pagalviau įveikiau skausmo baimę, aš triumfavau! Adrenalinas yra nuostabu, kaip orgazmas, tik savęs neliečiant. Ir nušvitimas, kad aš gyveninu, o ne egzistuoju... Bet tada atėjo suvokimas, kad jeigu iš tikrųjų gyvenu, tai mano gyvenimas supistas, ir, tikriausiai, nevertas gyventi. Pridedu nuotrauką ir užraukiu šitą temą.

Pastaruoju metu, kažkaip, priėjau keisčiausią keistumo lygį. Klausausi arba kupruotųjų banginių dainų, arba Mocarto "Requiem". Neiškenčiu dienos be skardinės pepsės. Bandau save piešti triptike, tik pabaigęs vieną piešinį suprantu kad niekada nemokėsiu piešt. 'Išeinu iš sandėliuko' Martynui, prieš tai įspėjęs "nori pasakysiu kai ką kas gali sunaikint mūsų draugystę ir visiškai pakeist tavo požiūrį į mane?". Jo atsakymas, po "lol cia rimtai" yra "Net nezinau ka pasakyt". Lendu į lietuvių mokytojos šikną su savo rašinėliais apie kalėdas, kurie baigiasi maždaug taip "antrą Kalėdų dieną mes su draugais einam dalinti maistą benamiams valgykloje", ir gaunu devynis. Vis nerandu Dharmos Valkatai tobulos atvirutės, kas galėtų pralenkt josios 3D su saulės sistemos planetom? Skaitau knygą apie ateivius virš rusijos, arba eilinį kartą žiūriu serialus apie prostitutes ir seksą. Grįždamas iš mokyklos bandau užbaigt žolę, sumaišęs su tabaku.
Ai, gerai kad prisiminiau. Norėjau pakviest Piktą Žmogų, , ir visus kitus kuriem patinka tos pačios lyties žmonės, į gay barą. Man atrodo Kaunas tokį turi. Nors Marius ir sako, kad aš negaliu būt gay, nes pagal Anonimą esu pats nepatraukliausias iš visų matytų, bet būtų fainai pabūt šalia my kind of people for a change. Whatcha say?
Kai su Rugile prisigėrėm, parodžiau jai Adamo, mano pažįstamo iš Čikagos nuotrauką. Viskas baigėsi tuo kad abu negalėjom į jį atsižiūrėt ir svaigom koks jis tobulas ir nuostabus ir gražus ir mielas ir kaip mes abu norim su juo permiegot ir gyvent Niujorke ir daryt meną ir amžinai mylėtis. Taigi, žmonės, pristatau Adamą.
P.S. Jis tikras. Ir aš jį pažįstu. Loves you babyz.

Kaip atšvenčiau naujuosius

Žinok, rednailsaddict, kaip ir kaip bebūtų keista - tobulai. Čia pirmas kartas kai praleidau tobulai, ir šiaip buvo geriausias partis metuose, gerenis nei Marko gimtadienis.
Susitikau su dviem Legendinėm Blogerėm, kurios (bent jau viena iš jų) nepanoro skelbti savo vardų, nes laukiau kol Martynas išeis iš kažkokio Chris Norman  šlagerių koncerto su manim atšvęst. Iš pradžių jos nusipirko vyno, ir visi inteligentiškai gėrėm Laisvės Alėjoj. Tada ėjom į Maximą, kur jos pirko vermuto, o aš šampano. Buvo žiauriai keista, nes atėjus iki Amfiteatro pakeliui gėrinėjant vermutą aš pasijaučiau epic girtas. Užlip šlapiais laiptais reikėjo laikyt pusiausvyrą, dėl to atrodžiau kaip girta balerina :D (Visu tuo metu, aišku, chain-smokinom arba Blogerės Nr. 2 tabaką, arba mano tobuląsias Marlboro Flavor Plus, kurios, jaučiu, taps mano signature cigom) Tada, kai aš apimetinėjau kad geriu vermutą (nes reikėjo išblaivėt kad pasigerčiau su Marčiu) prisipiso kažkoks čiūvas, kuris sakė kad rūkyti negerai. Galiausiai, ėjom iki kažkokios meno galerijos, kurios bare buvo tūlikas. Tada, kai ant Soboro laiptų Blogerei Nr.  1 nutrūko batų raištelis, pasirodė Martis, ir po nereikšmingų diskusijų kur eit (ačiū dievui Martis,ne taip kaip koks Marius, nebijo kalbėt su nepažįstamais), patraukėm link pėsčiųjų tilto. Voila, išmušė dvylikta, iššovėm du šampanus, ir, dėl tualeto ir šilumos teikiamų malonumų nuėjom į Kankles. Nepasinaudoję tūliku, atsisveikinom su moterom ir išėjom į random skersgatvį surūkyt gauto gramo žolės. Aš mėgėjiškai susukau suktinę, jinai net neatrodė ir nekvepėjo kaip žolė, bet bent jau apsisuko galva, ir, grįžus namo pėsčiam ir pažiūrėjus į veidrodį, vyzdžiai buvo išsiplėtę kaip savimi patenkinto narkomano. Ai beje, išeinant iš skersgatvio, grupelė bernų paklausė ar turim popierėlių, aš atsakiau kad ir mum baigėsi, ir tada pradėjom abu su Marčiu krizent kaip dvi narkatos (Blogerės Nr. 2).
Priežastis, kodėl jos nenori atskleisti savo vardų, tikriausiai yra ši - aš neseniai buvo paskelbtas "mažiausiai patraukliausiu gėjum", kurį šį paskelbimą paskelbęs anonimas yra matęs. Ir žinai ką, aš tikrai esu pats nepatraukliausias gėjus, kurį tu matei, bet bent jau pas mane pakankamai dideli kiaušai, kad po tavo komentaro aš jo neištrinčiau, ar neištrinčiau tos, nuotraukos, ar neištrinčiau to įrašo. Aš niekad nesu uždavęs klausimo tumblery anonimiškai, nes bent jau turiu drąsos parodyt savo veidą ir drėbt tiesą į veidą, o ne slėptis už monitoriaus. Ir lažinuosi kad tavo monitoriaus rezoliucija mažesnė nei mano!!!
Taigi, mano brangosios sekėjos ir vienas sekėjas vyras kuris jaučiu niekad neskaitė mano blogo, jei kam kyla klausimų ar dar dėsiu savo veidą jum judge'inti, atsakymas yra neigiamas, nes kaip tik dėl tokių komentarų aš ir susilaikau. Dabar, kai pamatėt mane, kai aš came out clean, kai tarp mūsų nebėra ką slėpti, išskyrus mano taip apkalbamą penio dydį, galit gyvent toliau, nekartodamos "Kodėl visi gražūs vyrai yra gėjai?", nes, bent jau mano atveju, toks pasakymas netinka ^^
Always and five-ever yours,
Blogger No. 3