Tuesday, October 23, 2012

Melancholija, antras dublis

Tas faktas kad mūsų jau beveik šimtas projektuoja tokią lyg ir pareigą rašyti, nors visiškai nenoriu, nemoku, nelįsiu, vaikai, nežinau.
Mus surado.
Mus atpažino.
Į mus įsibrovė žmonės, kurie šito nesupras, kuriem tai nebuvo skirta, ir kurie papraščiausiai skaityti blogo nenusipelnė. Kvailai tikėjausi kad tai niekad neįvyks, nors buvo aišku kad tai neišvengiama. Dabar reikės cenzūruoti mintis, nedėt nuotraukų iš mano seksteipų, ištrinti kai kuriuos vardus ir paprasčiausiai elgtis taip, kas visiškai prieštarauja interneto dienoraščių idėjai, bet oh well.
Hmm, gimtadienis. Tiksliai. Galiu jaustis ramiau, dabar kai žmonės paklaus kiek man metų, 16 skamba įtikimiau nei 32. Kažkaip keista, atrodo kad šešiolika tai toks kertinis momentas gyvenime, visi aplink tik juda, gamina maistą ir rūpinasi tortu, ar perka alkoholį - kelios valandos prieš išvažiuojant į sodą švęst ir aš supratau kad dviejų butelių man neužteks.
Veringa gyvenimo pamoka - kad ir kiek išgertum, bandyti permiegoti su žmogum kurį pažįsti devynis metus YRA BLOGA IDĖJA.
Pinigai nebesuteikia džiaugsmo, nes vėl šventi kitą dieną ir prisiperki per daug brangaus (nukainuoto) šampano.
Tada Švietimo Ministerija nutaria padaryt konfidencialią apklausą apie tabaką, alkoholį, narkotikus ir kompiuterinius žaidimus paauglių gyvenime, ir aš turiu prisimint kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių seksualiai priekabiavau prie kitų. Po anketos (ironija) daugelis nuėjo parūkyt, o aš susitikau su Ru. ir po 11-likos mėnesių pertraukos apsitorčinau kaip dūra nuo žolės.
Pastebėjimai: Apsirūkius laikas eina lėčiau. O gal greičiau. Nesigaudau. Esmė, pravažiuoja trys autobusai, ir mes vistiek nelipam nes dar rūkom cigaretę.
Be to, iš niekur nieko atsiranda žmonės - bandai lipt į trūliką ir tada pyst išlenda kažkokia raudona hobitė. P.S. Nejudant spoksoti į vieną tašką dar nebuvo toks raminantis užsiėmimas.
Kalbant apie mokyklą, nežinau kada paskutinį kartą supratau kas ten dėjosi. Kai dar pamokos buvo po 30 minučių, pasėdėjai, kažką papaišei ir baigiasi antrą. O dabar, kai tiesiog fiziškai jauti kaip tavo smegenys virsta žalia kivi skonio želė dėl visų tų bandymų įkišti kažką ko tau gyvenime niekad nereikės sukelia alkoholizmą, ir diena būna išvaistyta, jei rankoj neturėjai gėrimo.
Prisiminiau kaip kadais susitikau klasiokę eidamas į Fluxuso tualetą, ir jinai manęs paklausė ar aš čia pirmą kartą.
...
Nenuostabu kad kiekviena diena yra kančia.
Labai norėčiau parodyt ką gavau dovanų, bet religija neleidžia - hipsterizmas ant tiek įsišaknijęs, kad naudoju Nokia 3310.
Įdedu gyvenimo esmės nuotrauką.

3 comments: