Sunday, May 12, 2013

sleep is not my friend

Sodo kaimynas klausė kaip laikausi, aš nusprendžiau surizikuot ir atsakiau "Šūdinai". Jisai sakė kažką panašaus į "Nu baik, baik..."
Ką baigt? Baigt turėt savo nuomonę? Baigt atsakinėt į klausimą "Kaip laikaisi?" kaip nors kitaip nei "Gerai"? Ar mes vis dar ant tiek giliai stalinizmo šūde, kad užduodam klausimus ne tam kad sužinotume atsakymą, bet tam kad kažką pasakytum? Sakyti "Gerai" yra norma, ir išklysti yra nuodėmė? Ar dar du metus reikia apsimetinėt ir mautis kaukes ir paklust jų senai nusistovėjusioms normoms? Slėpti save, nebūti kuo esi, neišsiskirti iš pilkos minios, neturėt prieštaraujančių minčių, nieko neklausinėt? 
Kai duše planavau šitą įrašą, skambėjo gražiau. Gal kažką paveikė vynuogių sultys.
Nelaimėjau žalios kortos, trečią kartą. O jau tikėjausi. Galvojau kad nusipelniau. Kažkoks horoskopas žiurkėms pranašauja nekokius metus. Siūlo koncentruotis į kūrybą. O r. sako kad turiu gerą rašymo stilių. Ir gerą nosį. Pastaruoju metu labai linkstu prie kvepalų. Gal išvažiuot į Grasą ir studijuot parfumeriją?
Buvo tokia neįtikėtina naktis, kai tėvai išleido į Ugnės organizuojamą Stilyagi daiktą. Su Ugne viską leidžia. Du forsai siūlė Ugnę "patvarkyt", o vėliau kelias valandas laukėm mano penkiarytinio autobuso namo.
Perskaičiau Jurgos Adomo  AŠ+MB=AŠ ir tris dienas gėriau tik vandenį. Ne tam kad numest svorio, bet kad prasivalyt protą. Nes atsibodo. Atsibodo ta klampi juoda masė ant smegenų. Ir supratau nuostabų dalyką - maistas yra daugiau psichologinis dalykas. Mum užtenka labai nedaug, kad aprūpint kūną reikiama energija. Visa kita yra tiesiog išlepusių žmonių bandymas save pamalonint skoniu, neatsižvelgiant į naudą. Dėl to persimetu į žaliavalgystę.
Kompą jau kažkiek savaičių laiko policijoj. Dabar pas "ekspertus". Gal ieško spermos pėdsakų ant klaviatūros, net nežinau.
Iš naujo atradau skaitymą ir galiu pasakyt, kad Anne Rice yra tobula