Friday, November 28, 2014

Nustojau valgyt. 
Nustojau praustis. 
Nustojau apsimetinėti. 
Mano liga yra aš. 
Mano liga yra mano draugas.
Mano liga yra mano maistas.
Mano liga yra mano cigaretės.
Mano liga yra mano vynas.
Mano liga yra mano vanduo.
Aš gyvenu dėl savo ligos.
Mano liga yra mano Dievas.
Elektros srovė, tekanti per mane, yra Dievas.
Šuolis nuo tilto yra Dievas.
Tablėtės yra Dievas.
Virvė yra Dievas.
Ašmenys yra Dievas.
Kraujas yra mano liga. 

Dievas man nepadeda.

Sunday, November 23, 2014

Brangiausiasis,
Esu tikra kad vėl kraustausi iš proto. Nemanau kad dar kartą galime išgyventi vieną iš tų siaubingų laikų. Ir šį kartą aš nebeatsigausiu. Aš pradedu girdėti balsus, ir nebegaliu susikaupti. Todėl darau tai, kas man atrodo geriausia. Tu man suteikei pačią didžiausią įmanomą laimę. Tu buvai, visomis prasmėmis, toks, kokiu buvo įmanoma būti. Nemanau kad du žmonės galėtų būti laimingesni, tol, kol atėjo ši siaubinga liga. Daugiau nebegaliu kovoti. Žinau, kad gadinu tavo gyvenimą, kad be manęs tu galėtum dirbti. Ir žinau, kad dirbsi. Matai, aš net nebegaliu tinkamai šitą užrašyti. Nebegaliu skaityti. Noriu pasakyti, kad už viso gyvenimo džiaugsmą esu skolinga tau. Tu su manim buvai visiškai kantrus, ir neįtikėtinai geras. Noriu tai pasakyti - visi tai žino. Jei mane kas nors būtų galėjęs išgelbėti, tai tik tu. Viskas iš manęs dingo, išskyrus įtikėjimą tavo gerumu. Nebegaliu daugiau gadinti tavo gyvenimo.
Nemanau, kad du žmonės galėjo būti laimingesni, nei mes buvome.
v.

Friday, November 21, 2014

švelniai, bet griežtai

Bijau. 
Žinau kaip pretenzingai tai skamba, bet aš ištikrųjų bijau. Bijau ne ateities, kaip tik laukiau to momento kai galėsiu išvažiuot į Prancūziją, turėt šaltą kambarį su čiužiniu ant grindų, pastoviai rūkyt, neturėt pinigų maistui ir eit į barus kaip Adelė iš "La Vie d'Adele" studijuojant meno istoriją. Tik Prancūzijai reikia 40 000 eurų. Tada Prancūzija pasikeitė į Angliją, bet sugrįžo Ji, savo juodu pavidalu slegianti mano smegenis, sakanti kad galbūt bėgimas nuo savo problemų nieko nepadės, net jeigu pakeisiu aplinką ir nuodingus žmones.
Jaučiuosi kaip svetimkūnis, kaip parazitas, kurio tikslas šitą kūną privesti prie savidestrukcijos. Jaučiuosi kad po tiek laiko beldimosi į apatijos duris ji pagaliau jas man atvėrė, ir pasiguldė į savo auksinę lovą iš smalos, ir niekas man nepadės iš jos pabėgti. Neturiu noro gerti, neturiu noro rūkyti, masturbuotis, rašyti, klausytis muzikos, maitintis ar tenkinti materialistinius poreikius, nes nebesuprantu to prasmės. Nes net jeigu ir sveikai maitinsimės ar sportuosim, vistiek mirsim.
Vėl pradėjau save žalot. 



Monday, November 3, 2014

nuotrupos.

2014-08-14 22:22
Laukiu eilėje beveik amžinybę, kol ta pardavėja žiurkės veidu atneša man mano kebabą. Prie staliukų nėra vietos. Einu į skersgatvį šalia ugnės namų ir kemšu į burną dievų maistą. Kopūstai krenta ant žemės, traukiuosi į šešėlius kad manęs nepastebėtų praeinantys žmonės. Baigiu, ir bėgu kuo toliau nuo savo gėdos. Jaučiu, kad jie žino ką padariau; jaučiu, kad jie žino, kad suvalgiau kebabą.

2014-10-07 3:19
"tarp manęs ir laimės yra dvi taurės"

Man atrodo kad kažkada skaitydamas mintis apie writer's block perskaičiau tokį patarimą, kad jei neturi įkvėpimo rašyti, rašyk bet ką. Tai štai, rašau bet ką ir bet kaip iš savo naujo Mac'o (o taip, išsipildė viena iš dviejų didžiausių mano svajonių ir aš gavau Mac'ą, ir dabar jaučiuosi taip pat kaip visada - kaip jum tai patinka?) kad prisiminčiau kaip reikia rašyti (nes reikia rašyti į Šatėnus, kad gaučiau pinigų ir nusipirkčiau cigarečių).
"Tarp manęs ir laimės..." kažkada buvo kaip atsakas į Elvelino įrašą gėlyne po to, kai mes (eilinį kartą) išsiskyrėm, tik aš, aišku, jį nukėliau ir praprokrastinavau, kaip ir darysiu su visu savo gyvenimu, bet kadangi alkoholis yra labai smagu, ir rugsėjo pirmą savaitę aš ištvėriau tik su vyno taure prieš mokyklą ir po jos ir kadangi duodu nemokamo piaro Nataliai Kills ir jos dainai "Trouble" ir kadangi neturiu geresnio pavadinimo, this will do.

2014-10-08 20:35
Writer’s block yra kaip didelė glitni žuvis, kuri trenkia man per veidą kiekvieną kartą kai sugalvoju kokią mintį, apie ką galėčiau pradėt pist protą. Todėl dabar kalbu apie writer’s block. Nes writer’s block yra tas pats kaip riešo patempimas pianistui. Arba uždegimas. Elvinas sumaitino gruzdintą koldūną “Alaus Sapne” ir aš prisiminiau kad yra toks dalykas kaip riešo patempimas. T.y. uždegimas.
Ahaaaa. Dar buvau mokykloj. Labai skaitau kūrinius, labai prisidedu prie užklasinės veiklos ir daviau minčių mintelių Mokytojų dienai. Nelankau kūno kultūros, atsisakiau informatikos ir iš biologijos ir geografijos B lygių perėjau į A. Organizuoju streiką prieš valgyklą. Atsisakiau iš Elvino koldūno, nes atėjo pusamžiais needukuoti vyrai, tai išsigandau. Atsinaujinau į OS X Yosemite Public Beta, bet negaliu grįžt į Mavericks, o noriu, nes crashina Safari ir Mail, todėl dabar lauksiu Yosemite oficialiaus išleidimo. Argi ne įdomu? Tikrai šitą išspausdins kaip straipsnį Šatėnuose ir gausiu honorarą. 
WHAT THE ACTUAL FUCK

2014-10-

2014-10-24
Kolonėlių garsas mane užvaldo, sunaikina ir išbėga per mano poras. Sulieja mane vieną su minia ir mes visi judame pagal vieną ritmą; aš tampu paprastas žiuželis baro mitochondrijoje ir mano batus prie grindų priklijuoja išpiltas alus ir į batų padų tarpus įlenda surūkytos nuorūkos. 
Apžvelgiu visas poras, judančias vienu ritmu ir pavienius vaikinus, ieškančius atsitiktinos kiaušialąstės. 

Horizontas yra mano namai.

2014-10-26

Bandau tapšnoti alum aplietą knygos lapą servetėle. 
Dabar aštuonios vakaro, ir kažkokioj picerijoj pasiėmiau taurę alaus ir užkandžių, kad neatrodytų taip įtartina valandą sėdėti vienam su knyga ant stalo, kai atrodau kaip dvylikametis keliaujantis verslininkas.

2014-10-30
Pavydžiu savo bendraamžiams kvailumo. Pavydžiu tų paprastų rėmų, pagal kuriuos suskirstytas gyvenimas - laikys skirtingus egzaminus, bandys patekti į valstybės finansuojamą vietą VDU, gaus naują diplomą ir jau turės nerašytiną teisę ieškoti partnerio ir daugintis.
Pavydžiu kitų žmonių drąsos. Tie, kurie nusprendė kurtis savo rojų čia, vietoj to kad jo ieškotų kitur. Pavydžiu jų stiprybės, kurios aš niekad neturėjau. Turėjau kišenėj daug plastelino, su kuriuo buvau/esu pasiruošęs lipdyti savo rojų kitur. Plasteliną, o ne modeliną ar molį, nes gal jis ir netvirtas, bet spalvotas. Visos religijos pasakytų, kad gyvenime praverstų daugiau spalvų. 

Friday, October 17, 2014

no heavy rain's gonna hold me down anymore

And in the moment, I decided to stop being sad. I decided that the only thing I will feel will be the beat from my headphones, the dryness of wine on my tongue and the comfort from the only person who has always been there for me, which is myself.
No person will make me feel sad.
NO PERSON WILL MAKE ME FEEL SAD.
And so I went out to celebrate my 18th birthday.


Saturday, September 6, 2014

A sappy attempt at a romantic love letter

The way he crinkles his nose when looking at me for no reason. 
The way I can feel the joints of his fingers when holding his hand secretly in a bar underneath a table. 
The way his beard tickles my chin when he kisses me - passionately, fervently, with a burning desire. 
The way he screams out random things when sad, the way he turns his eyes away every three seconds when talking.
The way he lays on me, like a protective wall of warmth, hiding me from my monsters.
The way his dick tastes. 
The warmness when I'm inside him. 
The way he holds me when I'm falling asleep. 

Tuesday, July 15, 2014

Lūžiai - tektoniniai lūžiai, kaulų lūžiai, lūžiai lūžiai lūžiai.

Jeigu mano blogą nuo pat pirmo įrašo skaito koks nors penkiasdešimtmetis iškrypėlis kuris masturbuojasi kiekvieną kartą kai paminiu žodį penis (penis), jisai žinotų, kiek per šitus kažkiek metų aš paaugau, patobulėjau, prasigėriau, prarūkiau balsą, priaugau svorio, ir kiek gyvenime buvo taip vadinamų lūžių.

Ši kartą kalba bus apie naująjį. Kai dirbi pilnu etatu už minimumą, keliesi 6:40 ir važiuoji į darbą valandą. Kai nebeturi senų tikslų, svajonių, lūkesčių, aspiracijų, kai draugai sako kad nebeesi juokingas ar turi talento, ir žinai, kad kuo toliau, tuo labiau prarandi sugebėjimą jausti. Ir tada apsireiškia gyvenimo palydovas "kiaulystes dėsnis" - ir iš tavęs tikimąsi užjausti, suprasti kitus, išskapstyti iš santykių problemų, ir tu vis bandai sutvarkyti kitų gyvenimus, tik ne savo. Vynas tampa šlykštus, miegas nebedžiugina, nes jo niekada nepakanka ir jo nebereikia. Maistas tampa beskonis ir jį pakeičia vanduo, grįžti prie knygų ir filmų ir džiaugiesi ir/ar verki dėl kitų žmonių atrastos laimės, sekmės karjeroj ar tiesiog Meryl Streep vaidybos. Penkių minučių šlovė praėjo, už honorarą nusipirkai nuolatinio ir sąskaitos papildymą, nuskausminamųjų ir plaukų žele, kad pasiektum penkiasdešimt baisių plaukų atspalvių. Pinigai tampa popierium, kuris kažkam teikė laimę, o tu džiaugiesi spėjęs i autobusą, arba kad pūslės ant kojų greitai gija. Bet prisitaikai, ir toliau vegetuoji/egzistuoji. Nesugebi nugalėt Sepulcherio per Silent Hill Homecoming. Vis planuoji pradėti naują, interneto komentatorių pyktį sukeliantį straipsnį, pabaigti pirmą knygą, antrą knygą, trečią knygą, du originalius scenarijus, ar adaptuotas mėgstamiausias knygas ir žaidimus. Ar baigti vienuoliktą klasę. Seni draugai ir buvę mylimieji kartkartėmis užklysta į mintis, bet sukelia nebent pretenzingą gūžtelėjimą. Galvoji panaudot suaugėlišką problemų sprendimą ir išvažiuot kur nors į šviežią vietą; atnaujint draugų ratą, pabėgt nuo problemų, bet neturi nei išteklių, nei metaforinių "kiaušų". Ir tada tiesiog vėl parašai savęs gailėjimosi pilną įrašą į blogą, vietoj to kad bendrautum su draugais ar naujais pažįstamais.

Uoj kaip graudu.






Wednesday, June 25, 2014

2014 05 28
11 alaus
1 vyno
~36 cigarečių
Dienų, praleistų laukiant kol Didysis Inteligentiškasis publikuos mano rašymus 42
Publikuotų rašymų 0
Neseniai pradėtos rašyti knygos sakinių 2
Buvusių vaikinų 1
Esamų vaikinų 0

Daugiau nei draugų 1
Vaikinų, norinčių su manim susitikinėti 0
Pozityvių minčių 5

Fuck fuck fuck! Kam kitam, jei ne man viduriai pasileidžia būtent tada, kai liko 16 minučių iki autobuso? Negana to, kad sodo sąlygomis turi pasidaryti Saimono-Lietuvos-Metų-Stilisto oh-so-gay šukuoseną, bandant pamiršti už marškinėlių užkritusį vabalą.
Akių šviesa ir mano gyvenimo saulė (su juodosiomis dėmėmis) Rugilė nuo pirmadienio pradeda dirbti 16-a valandų per parą, dėl to šiandieninis susitikimas yra būtinas. O aš, sukandęs dantis ir galvodamas apie pinigus, nuo pirmadienio į statybas. Kur dar eina dirbti jauni vaikinai be tikslų ar svajonių? Nebent paskambins dėl savanorystės knygos.lt. Arba lieps eit atsiskaitinėt paskutinius keturis informatikos mėnesius.
Bėgu į autobusą prakaituodamas kaip kiaulė, tada susigriebiu, kad liko 10 minučių. Stotelėj mane nužvelgia dvi bobutės, rodžiusios viena kitai vietas, kur kojas skauda. Nesistebiu: žydros kelnės ir "Kur Jonas?" stiliaus marškinėliai. Ir viskas iš Maximos. Tiek daug spalvų jos gyvenime nematė. Nebent tą vieną kartą kai vedėsi anūkus į cirką Kauno Halėje.


2014 06 24
1 alaus
3 vyno
20 cigarečių
Publikuotų rašymų 1
Pozityvių minčių - daugiau nei pajėgiu mintyti

Jaučiu, kad suaugau trečią kartą. Tas jausmas, kai tavo standartai ir lūkesčiai nebegali būti žemiau, kai neberūpi ką dėvi ant savo nugaros, kai net mažiausi dalykai neteikia džiaugsmo, kai vietoj išsvajotųjų gyvenimo tikslų tiesiog dirbsi ofise dėvėdamas krakmolintą kostiumą ir savaitgaliais išeisi su draugėm į vietinį barą gerti kokteilių bei grįžti namo iki vienuoliktos kad spėtum užmigdyti savo beplaukę katę - ar tai reiškia būti suaugusiu? Bent jau taip gyvena visi mano pažįstami suaugėliai. Ar čia tiesiog aukštesnio lygio tingumas, kuris kęsinąsi mane užvaldyti ir praryti gyvą?

Pirmą darbo savaitę statybose pradėjo skaudėti gerklę, ir kai jos neišgydė Halls'ai ir tas oranžinis purškalas, priverstinis vizitas pas daktarus pranešė kad gerklėj ne ežys, o tiesiog pūlingas darinys, ir jei jo neišgydys antibiotikai, važiuosim pjauti į ligoninę. Tada tris dienas verkiau rydamas seiles, žiūrėjau per daug "2 Broke Girls" ir "Orange is the New Black" ir mitau mėtiniu Neptūnu. Negi jūs netingit valgyt ko nors išskyrus skystą maistą? 

Skirtumas tarp manęs ir Jų yra tai, kad gyvename skirtingose vietose: aš - 21a. pasaulyje, Jie - 21a. Lietuvoje, kur visi turi interneto prieigą, bet kartu ir užsispyrimą keisti save ar savo papročius ir tradicijas; vietoj to, kad keturiasdešimt metų iš eilės per Kalėdas darytą "šūbą" pakeistų internete susižvejotu artišoko lapų su Hollandaise padažu ar paprasčiausios gvakamolės receptu, Jie tebegarbina Žemaitę, nes taip liepė "už Lietuvos nepriklausomybę kovoję" seneliai.

Sunday, March 9, 2014

Bow chicka wow wow!

Svoris - neberūpi; alkoholio vnt.  - 25 (l. blogai); cigaretės - 77 (bet pusė buvo kitiem, be to, septyniolika post-sex); bučiavimosi sesijos - 8+

Pažadu:
Pradėti rimtai skaičiuoti, kiek išgeriu ir surūkau
Mesti svorį
Mažiau gerti
Mažiau rūkyti
Aukoti pinigus labdarai (yeah right)
Gauti pinigų

Ketvirtadienį Bitlūmanija #2. Nieko įdomaus neprisimenu. Kalbėjau su Tadu apie visatos sąmonės projekcijas, kol gėrėm tamsų alų laukdami actuall dainavimo. Tada keturi senukai ale pusbalsiu pasakė "Eikite šikti! Išmokite groti!" Važiavau namo aukščiau už aitvarą ir planavau parašyti iš minčių versmės, net viso krioklio, bet viskas baigėsi tuo, kad tripinau lovoj valgydamas morkas, besikviesdamas žmones draugauti feisbuke. 
Pentadienis, 22h, AC/DC Tribute su Greta, jos drauge Bridžita (!), Elvinu ir jo dviem draugėm. Rugilę vežė į darbą, nes 7 ryto nebūtų buvę transporto (?). Kūną valdė garsas ir strobe lights, nejaučiau ausų iki rytojaus. Netgi gavom komentarų dėl veiksmo su Elvinu bandant užmigt. O tada bandant neužmigt :)

Jaučiuosi kaip Carrie, draugaudama su Aidan - dėl visko pareina panikos priepuoliai, drebulys ir bandymas vyriškai sulaikyt ašaras (šalia Elvino jaučiuosi kaip vaivorykštinis zefyro tortas su valgomais blizgučiais.). Bet kelios minutės, praleistos su jo šiltom rankom aplink mane viską nuramina. Visai kaip kelios akimirkos Rugilės glėby.

Šeštadienis, labai ankstyvas ir nesuplanuotas, baigiasi Boškėj, kur kūną valdo dviejų grupių "mūšis", kur po dviejų alaus mes analizuojam save kaip kokie žali psichoanalitikai, prieidami prie išvados, kad šiuolaikinė draugystės forma, kai stumi viens ant kito, yra visai normalu. Rankų laikymąsis viešose vietose man vis dar neįprasta, todėl vieną cigaretę praleidžiam pusiau tamsioj stovėjimo aikštelėj. Lūpas vis dar skauda nuo two day stubble, bet skauda taip gerai.
Yra vienintelis dalykas, kuris neduoda ramybės - tas faktas kad kai gyvenime ateina kažkas gero, būtinai seks kažkas šūdino.

Tuesday, January 28, 2014

Svoris - daugiau nei galėčiau suglamūrinti
Cigaretės - 40 (pakenčiama)
Alkoholis - 5 vienteai

Teko paaukoti principus - įtilpau į XL striukę, nes su paltais jau per šalta.
Darbų sąrašas: 
Susirasti vyrą kuris išvežtų iš Amžino Įšalo Žemės, į, tarkim, Australiją
Numesti svorio

Užmigau sapnuodamas košmarus apie pedikiūrus, viešąjį kalbėjimą ir bendravimą su nepažįstamais.

Šiandien po Boškės mes pas R., su mano kirpėjo tobulu vaikinu ir L. Mama galvojau kad R. padeda man rašyt rašinėlį apie harmonijos su gamta svarbą žmogui.

Sunday, January 12, 2014

Po 4 dvidešimt. Laukiu eilėj prie kebabų