Saturday, July 18, 2015

i swear this is not poetry


Aš sakiau "Ne", matyt, pasigirdo "Taip"
Ir dabar save kaltinu
Kad
Kad

Niekad nesupratau poreikio vertinti, kritikuoti
Išsakyti nuomones apie gyvenimo kokybę (4, paskatinimui)
Ar lyginti; kad pas tave daugiau, mažiau arba lygu
Juk vistiek mirties akivaizdoje mes visi būsime lygūs;
Bent jau man taip sakė

Tai buvo mano kaltė
Tai buvo mano kaltė
Aš tave supykdžiau
O po ranka buvo lėkštė

Ir dabar iš manęs visi juokiasi
Ir jeigu tai buvo mano kaltė
Tai kodėl nebegaliu užmigt
Ir bijau kiekvieno vyro

Man labiausiai patiko ta dalis
Kai tu pusę metų maldavai manęs tavim pasitikėti
Ir kai pamatei kad po supuvusiu riešuto kevalu tėra supuvęs branduolys
tau nieko nereikėjo

Aš atsiprašau dviejų savo skaitytojų ir pradinės mokyklos mokytojos
Kad naudoju tiek daug pirmojo asmens
Bet galvoju, gal bent poezijoje...

Kai didžiausias pasiekimas mano gyvenime
Buvo kartą nespausti ašmens per stipriai prie odos

Kelis kartus, lygiai vidurnaktį
Mes eidavom link auštančio greitkelio
Aš su savo mėgstamiausiu peiliu
Tu su žibintuvėliu
Ir gulėdavom kol šviesos priartėdavo pernelyg arti
Ir bent sekundės dalį
Tai buvo baisiausias dalykas pasaulyje

No comments:

Post a Comment