Saturday, April 28, 2012

Mano pirmoji tatuiruotė


‎"Bet ji dar labiau kekšavo, prisimindama savo jaunystės dienas, kada elgėsi kaip kekšė Egipto žemėje, ten gašliai geisdama tokių meilužių, kurių varpa būtų kaip asilų ir sėklos srūvis kaip eržilų"
Ezekielis, 23:19-20, Senasis Testamentas

Saturday, April 21, 2012

Tarybinės socialistinės parapsichozės

Kadangi verčiu savo awkward klasioko filmuką konkursui į anglų kalbą, prisimazinau į kelionę į kažkokį sovietinį bunkerį. Prieš tai dar valandą Vilniuj praleidau su Skyste, kuri mane žiauriai sužavėjo, ir Vytaute - nuspirkom Mix'o, nuėjom į kažkokį kiemelį iš N raidės, tada dar parūkėm Katedros aikštėj, ir mane su likusiu idiotu būriu nuvežė į tą bunkerį. Tris valandas tapom SSSR piliečiais, ir turėjom laikytis nurodymų, antraip tave išmes.
Viso tai buvo tarsi propagandinis spektalis, kuris tave agituoja kovoti už savo teises, kovoti prieš Lietuvos valdžią ir neišvykti iš šalies. Tą bunkerį aplankė trylika tūkstančių žmonių, o testą išlaikė tik 9. Esmė buvo nevykdyti nurodymu, o išeiti iš būrio, pažiūrėti Draugui Majorui į akis, ir pasakyti "Man nepatinka gyventi Tarybų Sąjungoj". Pas mus niekas neišlaikė, net ir aš. Žinot kodėl? Todėl kad įvyko keisčiausias dalykas - man patiko gyventi Sovietų Sąjungoj. Vėliau su Rugile aiškinausi kodėl - ar dėl to, kad apie mane viskas pagalvota, ir man, kaip Tarybų Sąjungos piliečiui nereikia galvoti? Ar dėl to, kad visas tas mūsų senelių gyvenimas buvo ANT TIEK absurdiškas robotų spektaklis, bet užtat gyvenimas buvo lengvas?
Mum liepė pernešt daiktus nuo vieno stalo ant kito, ir liepė šypsotis, ir dirbt su entuziazmu. Ir aš šypsojausi, ir dirbau, ir susipisau koją į vamzdį, ir panagės pajuodo nuo pirštinių, bet aš šypsojausi. Liepė užsidėt dujokaukę ir bėgiot ratais. Ir mes užsidėjom, ir aš jaučiausi klaustrofobiškai, nieko nemačiau be akinių ir per užrasojusius langus, ir atrodė kad tuoj uždusiu, bet vistiek mes bėgom.
Daugelis man pataria negalvoti, nes tada pergalvoji, ir susipisa gyvenimas, ir patarlė "Kvailų žmonių gyvenimas lengvas" iš tavęs juokiasi apsimyšdama.
taip, aš esu filosofijos daktaras.
iš teigiamos pusės, sužinojau vienintelį man žinomą lietuvį vyrą, kuris gavo į šikną iš kitų vyrų - kalėjimo prižiūrėtoją Sakalauską 14 rusų kareivių išprievartavo per šikną ir per burną, ir jį apšiko, ir apmyžo, ir buvo dar kažko daugiau, tada jisai atsipeikėjęs pusę jų iššaudė. Tada jį įkišo į psichūškę, davė nuodų kurie atrofavo smegenis, ir paliko pūt kalėjime, arba davė dar nuodų, kurie sunaikino tai kas liko.
                                                                              http://www.sovietbunker.com/

Tuesday, April 17, 2012

Trys priežastys kodėl man reikia išgyvent iki balandžio galo


  1. Marina and The Diamonds išleidžia Electra Heart, nors aišku visi žino kad nutekės į internetą anksčiau
  2. Gausiu naują pasą, kad nepasibaigtų vidurį gyvenimo Čikagoj
  3. Auksinės Kengūros finalas, kuriai parašiau tobulą rašinį kažkokia tema, bet esmė buvo NUOSTABIAI aprašytas peizažas kurį įkvėpė Florence + The Machine bei Little Ashes su pattinsonu, ir ta keista homoerotinė įtampa tarp dviejų pagrindinių veikėjų. Juo labiau kad sušikau paprastą Kengūrą, 4-virtam lygy su trim, o 5-tam su aštuoniom klaidom.
P.S. Dešimt dienų nebus lietuvių mokytojos, nes jai ant galvos užkrito Lietuvos Respublikos Herbas, ir ją praskėlė. Būtų graudu, jei jinai nebūtų juokdarė puskvaišė. Plius pagaliau turiu belaidį internetą. Ir dar, išleidau 90lt ant siaubingai redaguotos Coco Chanel biografijos.

Ir dar plius šita nuostabi nuotrauka, kurį mano tumblery dar neišpopuliarėjo

Friday, April 13, 2012

Darbščiųjų rankų būrelis

Ne, aš nekalbu apie hand-jobų orgijas. Tiesiog atrašinėjau į Dharmos laišką, ir suvokiau kad jisai nuostabus, taigi sugalvojau nufotkint. Kadangi jinai atsiuntė savąjį sulankstytą kaip laivelį, ir dar plius atvirutę su savo lūpų antspaudu, aš jai sugalvojau nusiųst laišką parašytą apskritimu, plius dar matot mano naują parašą deimantą :D
O tas auksinis jau keliauja tau, Vytaute. Neberėk.
Plius, matėt kaip nuostabiai atrodo mano sužadėtinė?

Tuesday, April 10, 2012

Dabar laukiu kol blogai sprogs nuo žinios kad Gaga koncertuos lietuvoj, nes tą patį jūs darėt dėl kažkokių prieskoninių daržovių ^^

Saturday, April 7, 2012

Can we party later on? He said yes, yes, yes...

Iš esmės įvyko dalykų, kurių man pavydėtų net ir Queen Seventeen, ta prasme, nes apie juos po to galima parašyt bloge :D Pradėsiu nuo to ką prisimenu geriausiai.
Prisimenat kai paslėpiau du Žalių Devynerių buteliukus po lova, kad jeigu prireiktų ką nors įsipilt ir nusinešt į miestą (nes Prieplaukoj palikau ištikimąjį Jack Daniels)? Tai va, kažkas nusprendė paklot mano lovą. Kažkas rado butelius. Kažkas pakliuvo į bėdą... :D
Žodžiu, mano mylimasis tėvelis man pasakė, kad buvo policijoj, ir aš eisiu aiškintis kodėl pas jo penkiolikmetį sūnų yra alkoholio, ir aš nevažiuosiu į Ameriką, nes negaliu išvykt iš Lietuvos penkerius metus.
Ar dar kas nors turi tokį tėvą kuris savo pačio vaiką įduoda policijai? Sakė, kad nenori manęs sudaužyt, nes aš pasiskųsčiau policijai, todėl tiesiog pats įduoda.
Aš aišku pradėjau panikuot, niekas negalėjo manęs paguost, mat Rugilei repeticijos ar dar kažkas, Ugnė prisiminė kad buvo su kažkuo anksčiau susitarus, o Marius tiesiog yra šiaip mažvaikiškas šūdžius su attitude. Tada aš bandžiau prisimint ką manęs išmokė amerikoniški filmai su advokatais. Nėra jokių įrodymų kad aš tuos butelius pirkau, ar kad juos ten padėjau, ar kad juos išgėriau. Tada pradėjau kurpt skrupulingą istoriją, kurios pagrindas iš esmės buvo mano psichinis nestabilumas - parodyčiau tai moteriškei randus, pripisčiau smegenis, tada galiausiai pradėčiau verst kaltę tėvui ir papasakočiau kaip jis siūlė mane nužudyt, kaip trenkė motinai, ir t.t., ir t.t. Kai galiausiai nuvažiavom į policiją, tiesiog padarė man naują pasą. O aš jau taip tikėjausi savo istorijom came-out'int tėvam ir juos išskirt, bet oh well.
O dabar - dar labiau fucked up istorija, jeigu taip dar įmanoma.
Žinot kaip po etikos olimpiados neberadau savo atmintuko? Tai va, vidury anglų man parašo kažkoks Tomas, ir sako kad turį kaiką kas priklauso man. Po visų tų blah blah blah aš jį pavadinau Stalkeriu numeris 2, ir štai ką išsiaiškinau - mano atmintukas buvo rastas kažkokioj laiptinėj, gal Panemunės, ir jį rado Stalkerio brolio draugo  patėvis ir atidavė jam. Kodėl jam? Nes atmintuko viduj buvo mano knyga, ir koks tūkstantis retro gay porn žurnalų :D Tas Tomas kaip ir neneigė kad esti homoseksualų gretose, bet mane jis nervina, nes kalba užuominom ir niekad neturi laiko atrašyt.
Ai, dar susižadėjom su Rugile. Tik jinai dar nerado man žiedo. Ir sulaužė tą kur jai dovanojau. Adamui haliucionuojasi muzika. Marius susilaužė ranką. Pabaigiau žiūrėt Jericho. Supeikiau Adelės 21 per Metacritic. Išgyriau Florence's Ceremonials. Nusipirkau Steve'o Jobs'o biografiją. Ką gi leliai, einu vest šunį ir varysiu susitikt su Vytaute.
Kisses