Sunday 8 December 2013

Naujametiniai Kalėdiniai Įrašai

Kalėdinis

Septynioliktieiji mano gyvenimo metai buvo pilni Praradimų. Mirčių ir draugų netekimų, jei jau kalbėt stoiškai. Mirė daug žmonių ir mirė greitai, iš niekur nieko ir dėl kvailų priežasčių. Nuo gripo pasimirė gimdytojos pusbrolis. Tokia mada aš turėčiau mirt nuo slogos. Prie močiutės akių, šalia konteinerio pasimirė jos draugė. Tiesiog taip. Minolta pasakojo, kad šiais metais mirė keuri jos pažįstami, o tada apsiverkė. Mirė R. brolis. Mirė mano klasiokės mama. Aplink šarvojimo salę buvo tokia slogi atmosfera, kad dar jos neapkabinęs galvojau kad apsiverksiu; slogutis tvyrojo it šaltis, ir mum verkiant (literaliai) reikėjo šildytuvo. Tada pamačiau ją, ir nebesusiturėjau. J. buvo it moteriškas mano variantas - kandi, mokanti atsikirsti, pesimistiška, nes visiškai absoliučiai nežinojo ko nori ateity. Tad (tik pažiūrėkit, kokius žodžius pradėjau vartot. Lietuvių mokytoja apsidžiaugtų) laukiant savo eilės ją apkabint aš pradėjau galvot - ką reiškia turėt tėvus, kuriuos myli ir kurie myli tave, ir tada taip staigiai prarast? Kaip jinai turėtų jaustis? Ką jai pasakyt? Ar išvis verta kažką sakyt? Galvojau apie daug iškalbingų užjaučiančių žodžių, bet tada mūsų apsikabinimas buvo visiškai keistas, jos veidas - šlapias nuo ašarų, todėl tesugebėjau išspaust " Išgysi". Bet toks "Išgysi" kur aiškiai jaučiamas balso žemėjimas į žodžio galą, ir trys taškai jo gale. Toks "Išgysi", kurį bandydami vaidinti lietuvių aktoriai ilgesingai taria tuose apgailėtinuose serialuose. Tarsi, "Išgysi" su nebaigta mintim, tarsi jinai turėtų suprast, ką su tuo žodžiu aš norėjau pasakyt. 
Ir jinai verkė, ir aš apsiverkiau, nes pamatyt J. be savo įprastų šarvų, verkiančią ir bandančią pajuokaut sakydama "Išgydysi?" buvo daugiau nei leido mano savitvarda. Girdėjau, kad jos mažesnis brolis (arba sesė, šito niekad neišsiaiškinau) nustojo kalbėt. Tada ištaikiau progą išrėžt ilgai mintyse repetuotą kalbą kad jinai stipriausia iš mano pažįstamų, kad ir kaip atrodo sunku, jinai ištvers, ir po jos tarp kūkčiojimų pasakyto atsakymo "Ne, niekad" žinojau kad turėjau išeit. 


Taip ir svarstau per dienas. Kas yra Mirtis (Ir Visi Jo Draugai)? Ar mirtis yra visa ko pabaiga, ar nauja pradžia? Kodėl miršta geri žmonės, kurie, atrodo, to nenusipelnė, o ne masiškai besidauginantys dalbajobai?  Kodėl aš apsimetu labai filosofišku poetu ir nagrinėju tokias "gilias" temas? Ar mano pretenzingumui yra ribos?

Sunday 1 December 2013

Kaip aš įsivaizduoju kalėdinės eglutės įžiebimą

1. Paspausti mygtuką, kuris paleidžia elektros tiekimą į eglutę

Aš jų vietoj nieko nedaryčiau, vietoj tos pusė šūdo kūrvų kokybės bybienę. 
Mamitė po biškį supranta kad ją į tą įžiebimą atsitempiau tik todėl kad nupirktų man ARTFLOP. Bet jinai 70lt neturi, net jei ir aš primesčiau savo 17, kur tau, jinai tokių pinigų niekad nematė ir tiek neuždirba.
Arvydas, iMuzikos amžinasis kasininkas, pamiršta kad aš, jo geriausias klientas, pažadėjau ateit nusipirkt Gagos plakatą, ir pradeda išsipisinėt, tada prisimena kas aš toks ir nuliūsta kai sužino kad nepirksiu šiandien jokios muzikos. Mažutis. 

Praeina 10 minučių ir tempiuosi gimdytoją kuo toliau nuo mergaitės kuri apsimeta grojanti smuiku ir to senelio, kuris siūlo "padainuoti ką nors kartu". Mes vieninteliai du žmonės, einantys nuo Rotušės pusės, ir tik įžengus į požeminę jaučiasi Pumos kvepalų ir šilumos smarvė - nėra nieko blogiau, nes ta šiluma yra blogiausia šiluma. Tikriausia to žodžio prasme šlykšti terpė, kurioj tarpsta bakterijos. Pasirodo kad tikrai gyvenime pravertė žodis "tarpsta". Nu va. If only i could say the same about maths. 
Gatvė užtvindyta putliom mažom mergaitėm su odinėm tympėm ir banglų kepuriukais; šalia eina jų berniukai; abu herojai panirę į savo pigius android šūdtelefonius; susirašinėja tarpusavy. 

Pasiimu vienintelias mano dydžio smaragdines kelnias ir einu į kabiną, vien tik dėl to kad jų apšvietimas puikiai tinka spaudyt spuogus, ir labai apsidžiaugiu dėl to ką matau: plaukai tragedija, ir ne vien dėl pasibaigusio lako, bet užtat žandenos labai jau poetiškos. Barzda dviejų milimetrų ilgio, nes nebeturiu skustuvų. Išsvajotasis paltas iš Niujorkerio prasmirdęs tabaku ir apsipūkavęs, nes naujausias trendas yra šūdina kokybė. Kiti nauji trendai yra e.cigaretės ir odiniai atlenkiami įdėklai dideliem samsungam. Vienintelis baisesnis dalykas už e.cigaretes ir odinius atlenkiamus įdėklus samsungam yra Crocs'ai, Ugg'ai ir Converse'ai iki kelių. 
Čia yra mano žemiausioji, kai neturiu kompo, mama neturi kompo, o mane visur seka vyno kvaitulys. Ar kvaitulys yra žodis? Bukowskiui nerūpėtų. Bet niekam nerūpi Bukowskis. Dar va nebeturiu draugų. R. nori žudytis, bet ta tikraja prasme žudytis, ir mano hipotezė pasitvirtina - net ir svarbiausi žmonės palieka, ir niekuo negalima pasitikėt. 

Pakalbėjau su M.1 ir pasirodo jisai mane ignoruoja nuo vasaros nes "bijo ką jo draugai pamanys". Bet vis dar nori likt draugais ir kalbėtis. Ir susitikt, kai niekas nematys. 
:|
R. išgyrė M.1 ir pasakė kad tai yra protingiausias dalykas, išėjęs iš jo burnos. Aš sakau, kad negirdėjau nieko šlykščiau. 
Galvojau kad myliu M.2, neesmė, esmė tame kad gana aukštai pakilęs kritau žemyn kaip Keitė Perė "su atvira širdim", ir mane geriausiai apibūdina vienas perliukas iš Tumblerio - I'm the bitter faggot of my school. Kai visi su draugais stovės kartu ir džiaugsis mokyklos baigimu, aš stovėsiu vienas kampe,  klausysiu "Wrecking Ball" ant repeat'o ir mintyse kūrsiu pokalbius su aplinkiniais, kaip dažnai darau. Bet R. sakė kad visi ateis, Eglė, Laura, Novilė, gal net Greta, nebent bus išvažiavę, so that's something. 
Ar čia mano naujas likimas? The lone wolf? Ar tiesiog užsidaryt vieno kvadrato bute Niujorke ir rašyt beleką kad vėliau mano kūną ir gyvenimo darbus surastų landlord'as? Tiesiog išplauksiu į jūrą. Būsiu Hemingvėjaus titulinis Senis ir Jūra. Neveltui ernestas. 
Bet jugi vanduo druskingas, ne mano odos tipui. 




Vis dar laukiu, kol už mano aukojimus labdarai ir senų žmonių praleidimą į autobusą 
karma padovanos Mac'ą




Wednesday 27 November 2013

Kodėl aš renkuosi pusvalandį autobusų stotelėj vietoj šiltų namų

Tu esi toooks nusivylimas. Gėda su svečiais net kalbėt kai trumpam užsuka. Žiūrėk tavo metų mes jau dirbom, jau pinigą kalėm, o čia? Sėėėdi visą dieną, ir skundžiasi kad nėra ką veikt. Aš tai gražiai paklausiau, būtina rėkt ant manęs? O negalima gražiai atsakyt? Jei plaukus kirptumeisi normaliai ir normaliai rengtumeisi, tada niekas nesityčiotų? Atsistok ir paduok ranką kaip vyras! Jeigu aš nesuprantu tai tu man paaiškink! Aš nesuprantu, ar taip sunku nueit į tą mokyklą? Liko tik du metai, juk gali pakentėt. Viskas genda mūsų namie! Po dviejų metų jūs visi krapštysi tėvus kodėl mokytis nespaudė.  Atsakomybės gal reikia kokios? Rekia apie ateitį pagalvot? O kaip darbe, irgi neisi kada norėsi? Šeima niekada nepaliks. Draugai išduoda. Pamatysi, užaugęs sakysi kad aš teisi buvau. Mama visada teisi. Ar aš tau visažinė?

Tuesday 29 October 2013

It hurts so good

90% mano sąmoningo gyvenimo sudaro melas, apgavystės, apsimetinėjimai ir savo prigimties neigimas.

Saturday 26 October 2013

du nebaigti įrašai

Britney Spears - Gimme More live at VMAs 2007
Ateina toks momentas, kai suvoki, kad atejo tavo Britney Spears momentas, kai su purvinais dzinsais, dideliais akiniais nuo saules ir kapisonu vaziuoji tikrint ar R. gyva po epinio kritimo ant zemes, kai su smegenu sutrenkimais, sudauzytais telefono ekranais ir nubrozdintais veidais reabilitavomes Azuolyne, tada magiskai atsiradom Dainavoj in search of nacnykas, sedejom ant vestuviniu sukneliu salono laiptu ir 6 ryto grizom namo. Supranti kad pasiekei zemiausia kai nusispjaudamas kaip atrodai autobuse tepiesi Liotona ant parejusio riesio, isistatai akiniu stikla I vieta ir siauti toliau.
Atostogos jau I pabaiga, metai jau baigiasi, o as nezinau ka nuveikiau.
Keliau lietuvos ekonomika baruose?
Dalinau labdara pusamziams vyrams?
Praradau draugus, susitikau nauju, rimtai susidraugavau su klasiokem?

once youre Down, theres no way up
Pakalbekim apie psichologine nejautra.
Jau kokius kelis menesius as nieko nejauciu. Galiu prisigert ir zinot kad mane pagaus, galiu sest  I kalejima ir but ismestas is mokyklos, bet niekas nesukelia jausmu. Viskam esu indifferent. Gali aplinkui griut namai, issiverzt ugnikalniai, zemes drebejimai praryt visus mano draugus, bet as tiesiog sedesiu ant suoliuko, rukysiu ir smerkianciu zvilgsniu ziuresiu I visus kurie devi kojines su basankem.

Britney Spears - Gimme More live at VMAs 2007

Ateina toks momentas, kai suvoki, kad atejo tavo Britney Spears momentas, kai su purvinais dzinsais, dideliais akiniais nuo saules ir kapisonu vaziuoji tikrint ar R. gyva po epinio kritimo ant zemes, kai su smegenu sutrenkimais, sudauzytais telefono ekranais ir nubrozdintais veidais reabilitavomes Azuolyne, tada magiskai atsiradom Dainavoj in search of nacnykas, sedejom ant vestuviniu sukneliu salono laiptu ir 6 ryto grizom namo. Supranti kad pasiekei zemiausia kai nusispjaudamas kaip atrodai autobuse tepiesi Liotona ant parejusio riesio, isistatai akiniu stikla I vieta ir siauti toliau.
Atostogos jau I pabaiga, metai jau baigiasi, o as nezinau ka nuveikiau.
Keliau lietuvos ekonomika baruose?
Dalinau labdara pusamziams vyrams?
Praradau draugus, susitikau nauju, rimtai susidraugavau su klasiokem?

Tuesday 27 August 2013

once youre Down, theres no way up

Pakalbekim apie psichologine nejautra.
Jau kokius kelis menesius as nieko nejauciu. Galiu prisigert ir zinot kad mane pagaus, galiu sest  I kalejima ir but ismestas is mokyklos, bet niekas nesukelia jausmu. Viskam esu indifferent. Gali aplinkui griut namai, issiverzt ugnikalniai, zemes drebejimai praryt visus mano draugus, bet as tiesiog sedesiu ant suoliuko, rukysiu ir smerkianciu zvilgsniu ziuresiu I visus kurie devi kojines su basankem.

Saturday 27 July 2013

Valios Žala

Pusė 8 ryto. Rugilė ir Micheal`as miegas mano lovoj po 9 valandų siautimo po barus, Nemuno salas ir visas parduotuves, kurios dirba. Aš džiovinuosi plaukus. "Gabrielė" sakė kad išsimaudžius žmogus prablaivėja. "Gabrielė" dar sakė, kad fluoras dantų pastoje naikina smegenų žievę, ir dėl to mes jos nekenčiam.
Per tablet'ą groja Björk "Vespertine".
Kiek aš vakar (ir techniškai šiandien) prataškiau pinigu?
17lt už kokteilius Groovy'je.
10lt už cigaretes BO'škej.
23lt "Alėjoj".
Paskui cigaretes ir kebabą lygtais Rugilė pirko (žinau, kebabą, bet aš norėjau valgyt, plius man vaikus reikėjo parvest namo).
Žinokit taip vasara ir bega. Nekenčiu vasaros, nes nežinau ka veiksiu rytoj, kada R. baigs darbą kad vėl eitume kokteiliaut kaip dvi nuostabios kekšės. Nekenčiu tokio beprasmio atostogavimo, kai neturi planu. Kai skirstai laiką tarp knygų ir knygos, kurią rašai (nieko nepažadu. NIEKO NEPAŽADU), tarp žoles pjovimų sode ir pasivaikščiojimų Dviračių Taku su Julija, aptariant mūsų 12-mečių draugių studentus vaikinus, kurie neegzistuoja.
Kauno miestas yra namai, ir į tikrus namus nesinori grižt, bet po 5-kių bokalų alaus ir vieno išlieto-neparagauto "Manhattano" viskio bare tenka balnot Lauros dviratį ir bandyt parsigaut namo. Truputį pagulėt griovy, tada važiuot namo, su puse sąmonės padėt dviratį (ir du stiklainius) į rūsį, pagamint Rugilei pusryčius ir eit miegot trim valandom. Tada mūsų dirbančiųjų klasės herojė važiuoja į Megą pardavinėt batų, o aš bandau suprast, ką reiškia rašyt knygą angliškai.
Kalbant apie seksą (o kaip kitaip), po dviejų vyrų ir (beveik) vienos merginos aš prieinu prie išvados kad manęs žmonės apskritai netraukia. Kame smagumas? Kame esmė? Man tiesiog nusibosta. Ar galima ka nors kitką veikt, jei ne žiurėt į lubas ir svajot kad tu greičiau baigtum?
Nežinau, vaikai, nežinau.
---------------------------------------------------------------
Mes Kanklėse. Po Alaus Mojitu Alėjoj su flirtuojančiu Marium Padavėjum mes judam toliau. Kanklėse ateina vokietis, kurį mes įsimylim, nes jo 29-ių metų gyvenimas yra tobulas; jis buvo visur, jis viską matė, ir po 4-ių dienų viešnagės Kaune, kuri išsitęsė iki 2-jų savaičių, nepažįstami žmonės požeminėj perejoj pasakoja jam savo istorijas, o jis fotografuoja. Gyvenimas (dėl alkoholio) atrodo tobulas, bent jau keliom minutėm. Mama rami sode, tėtis kątik grįžo, ją užims. Niekas manęs nepasigenda. Klausausi filosofinių-fotografinių pokalbių apie atomines bombas tarp naujų draugų, kurie atėjo prašyt cigarečių, abu mirtinai girti, vienas su daug nuomoniu, kitas kimarina ir pergyvena dėl nesąmoningai padarytų tatuiruočių - turėjo but burbulas, tada bandė padaryt penį, gavosi šaukstelis.
Nenoriu sustot, naktis priklauso mum.
Į mintis grižta Marius, mano forsiukas kurį pažistu nuo pirmos klasės, kuris mane ignoruoja, nes "taip gaunasi".
Sunku priprast prie žmonių, dar sunkiau juos prarast.
Bet žmonės yra kaip sėklos, įsikeroja vienoj vietoj, palieka savo žymę, tada papučia vėjas, jos keliauja kitur.
Prisieku, čia ne ištrauka iš naujos knygos, kad ir kaip būtų panašu :D
Mus saugo dylantis nukąstas mėnulis.
Pakrantė žavi kaip visada, dumbliu ir šlapios žemės kvapas maišosi su mėtinem cigaretėm ir tuos subtiliu, niekaip neatkartojamu vėsumos kvapu. Pamirštu kad geriu myžalinį alų, kad alaus apskritai nekenčiu, kad jaučiuosi 30-ties, kad mes uždavinėjam klausimus nors atsakymų bijom. Kad bendraamžiai gyvena savo tobulam pasauly, bet būnant su manim pradeda liesti draudžiamas temas, klausimus nuo kurių gali nudegti, nuo kurių gali žvelgti toliau. Gal aš girtas, bet manau kad evoliucija, tobulėjimas turi ateit savaime. Kas, jeigu aš juos truputį pastumiu? Kas, jeigu iškeliu temas kurios turi išsikelti pačios kai jie pasiruošę?
Knygoj skaičiau, kad mes laukiame traukinių, kurie turi nuvežti į kitas vietas, bet kai kurie žmonės dar nepasiekę stoties.
Tas vokietis, jis yra tas retai pasitaikintis žmogus, kuris pakeičia kitus, įpučia naujų vėjų, naujų idėjų, ir po to jisai išvyksta. Bėga paskui vėja, niekur nesustoja, neturi namu; aš pastaruosius du mėnesius apie tai galvojau, arba nušokt nuo tilto, arba susikraut mėgstamiausias knygas ir pabėgt į naujas vietas. Apie jį rašyta daug knygų (Joanne Harris "Šokoladas", "Ledinukų Bateliai", "Persikai Ponui Klebonui"); jis yra galimybė, kuri pasitaiko retai; bet jisai irgi ieško namų, ieško studijų Berlyne. Ar tai paskatinimas man pasilikt? Ar tai užtikrinimas, kad aš galiu iškęst šitus du metus, du metus apgailetinų žmonių ir jų nuomoniu, įkalinto Gražulio ir visuomenės požiuro?
--------------------------------------------------
Turbūt 4:30. Nuogi maudomės Nery. Vokietį dievas rimtai apdovanojo. Valgom pusryčius blogiausiam Centro bare (pica ir čeburekas šs mikrobangės), bet jisai bent jau dirba.
Tada viskas krenta žemyn, nes kaip ir su Maiklu, bičas pasirenka Rugilę, o man telieka vilktis paskui, stebėt, arba blogint, arba klausyt "Vespertine" ir nemiegot kol visi neišsiskirstys.
Rugilė miega, o mane Marco palydi iki stotelės ir pažada: "Ryt aš kažką sutiksiu". Gal tai bus Juodasis vyras. Gal tai bus mano gyvenimo meilė. Gal tai bus bomžė, kuri prašys cigaretės.
Jis pabučiuoja mano ranką.
Keisčiausia, aš juo tikiu.







Sunday 12 May 2013

sleep is not my friend

Sodo kaimynas klausė kaip laikausi, aš nusprendžiau surizikuot ir atsakiau "Šūdinai". Jisai sakė kažką panašaus į "Nu baik, baik..."
Ką baigt? Baigt turėt savo nuomonę? Baigt atsakinėt į klausimą "Kaip laikaisi?" kaip nors kitaip nei "Gerai"? Ar mes vis dar ant tiek giliai stalinizmo šūde, kad užduodam klausimus ne tam kad sužinotume atsakymą, bet tam kad kažką pasakytum? Sakyti "Gerai" yra norma, ir išklysti yra nuodėmė? Ar dar du metus reikia apsimetinėt ir mautis kaukes ir paklust jų senai nusistovėjusioms normoms? Slėpti save, nebūti kuo esi, neišsiskirti iš pilkos minios, neturėt prieštaraujančių minčių, nieko neklausinėt? 
Kai duše planavau šitą įrašą, skambėjo gražiau. Gal kažką paveikė vynuogių sultys.
Nelaimėjau žalios kortos, trečią kartą. O jau tikėjausi. Galvojau kad nusipelniau. Kažkoks horoskopas žiurkėms pranašauja nekokius metus. Siūlo koncentruotis į kūrybą. O r. sako kad turiu gerą rašymo stilių. Ir gerą nosį. Pastaruoju metu labai linkstu prie kvepalų. Gal išvažiuot į Grasą ir studijuot parfumeriją?
Buvo tokia neįtikėtina naktis, kai tėvai išleido į Ugnės organizuojamą Stilyagi daiktą. Su Ugne viską leidžia. Du forsai siūlė Ugnę "patvarkyt", o vėliau kelias valandas laukėm mano penkiarytinio autobuso namo.
Perskaičiau Jurgos Adomo  AŠ+MB=AŠ ir tris dienas gėriau tik vandenį. Ne tam kad numest svorio, bet kad prasivalyt protą. Nes atsibodo. Atsibodo ta klampi juoda masė ant smegenų. Ir supratau nuostabų dalyką - maistas yra daugiau psichologinis dalykas. Mum užtenka labai nedaug, kad aprūpint kūną reikiama energija. Visa kita yra tiesiog išlepusių žmonių bandymas save pamalonint skoniu, neatsižvelgiant į naudą. Dėl to persimetu į žaliavalgystę.
Kompą jau kažkiek savaičių laiko policijoj. Dabar pas "ekspertus". Gal ieško spermos pėdsakų ant klaviatūros, net nežinau.
Iš naujo atradau skaitymą ir galiu pasakyt, kad Anne Rice yra tobula

Monday 8 April 2013

Aš pasirengęs pradėti užkariavimą erdvių, besiplėčiančių tarp manęs ir tavęs

Kartą gyveno moteris, kuri turėjo sūnų vardu Vilius. Vieną dieną ji žiūrinėjo savo sūnaus feisbuko žinutes, ir atrado savo sūnaus ir jo buvusio vaikino Jack pokalbius. Nesusitaikydama su tuo faktu, kad jos sūnui patinka vyrai, ir neperžiūrėjusi senesnių žinučių, ji Jack apkaltino raginimu lytiškai santykiauti. Jack turėjo pereiti gėdingą medicininę apžiūrą, came out'inti savo tėvams ir emociškai palaikyti visą šeimą. Jack pavargo. Jūs neįsivaizduojat kaip Jack pavargo.



Friday 22 February 2013

Verti Užrašymo Dalykai, Kurie Įvyko Nuo Paskutinio Karto Kai Rašiau Į Blogą


Buvo kažkada blogiausios trys dienos gyvenime, kai keturias valandas pragulėjau lovoj spoksodamas į sieną, besiklausant ambient garso takelių. Rugilė sakė kad pirmą kartą buvo tikra depresija. Iš tikro tai žiauriai keista ir juokinga: iš vienos pusės, jaučiausi lyg į smegenis didelis nešvarus švirkštas leidžia juodą skystį, ir kad niekada gyvenime nejausiu laimės. Iš kitos pusės, žvelgiau į save gulintį iš viršaus ir sau atrodžiau taip apgailėtinai, maždaug, "Nustok taip jaustis, bybi tu", bet tam kažkaip nebuvo jėgų. Tada kai baigėsi albumas, surūkiau suktinę,po jos gulėjau lyg po orgazmo, tada nusprendžiau kad nekenčiu to heteroseksualinio žemuogių lauko kurį nupiešė viena iš PostCats dailininkių ir kad reikia nupiešt naują, ir pavadint pagal Coldplay'aus "Strawberry Swing". Pasiėmiau drobę, spjaudžiau į raudonus dažus tol kol prisikėlė iš numirusių ir pirštu nudažiau viską it mėnesinės įklotą. Laukiu kito priepolio, kad pabaigčiau tuos geltonus braškių taškus.
 "Knygos" prologas debiutavo atsitiktiniam poezijos vakare. Planavau ten eit, nes pakvietė vienas publikuotas poetas su kuriuo norėjau permiegot, tada Laura su R prisigėrė ir užsiregistravo kaip dalyvės. Prisigėrėm tryse ir likus dviem valandom iki renginio ieškojom jom medžiagos, tada pasiuntėm visus juos nachui, užklijavom tokias etiketes kaip NeoBeketai ir NeoŠkėmos, L sukūrė naują pabaigą savo tekstam, o R sugalvojo skaityt mano rankraščius, kurių turi tarp kitko daugiau negu aš. Pasirodo, Lietuvos Jaunųjų Poetų Prarastoji Karta susirinko išgert brangaus alaus ir pasišnekėt su long lost draugais; niekas nesiklausė kas ką šnekėjo, tiesiog iš įpročio baigus šnekėt paplojo, niekas nesistebėjo tokiais mano perliukais kaip "dvylikos colių penį"; "besimasturbuojanti su medkirčiu iš australijos", R nepaskaitė epilogo su gay sex scene ir heroinu, bandžiau chainsmokint tobulam Džempabo balkone, bet kažkas sunaudojo tabaką, beliko įsikišt ausines ir piktai eit namo.
Persidažiau plaukus, prieš kokias tris savaites. Namie dar niekas nepastebėjo.
Buvau vyriausia pamergė R ir L vestuvėse. Kažkaip visi kiti R draugai išsivaikščiojo, ir L priėmė mane kaip šeimos narį, todėl dažniausiai vakarus praleidžiam kartu, su vynu iš maksimos už šešis litus (ta akcija yra įrodymas, kad gėris šiam pasaulyje egzistuoja).
Kažkada prisigėrėm su R ir serialų ar ko ten žiūrėjimas nuvedė iki Froido ledkalnių teorijos, superprotingų kūdikių, žmogaus pasąmonės aiškinimosi ir kitokių psichologinių marazmų. Tada Laurai pašildžiau makaronus.
Nusprendžiau kad jaustis laimingu galiu tik įvykdęs gyvenimo tikslus. Neseniai vienas buvo gaut naują telefoną, bet tada greitai gavau, ir dabar vėl skęstu šitoj šūdo pelkėj. (Niekada nepirkit jokių kitų telefonų, tik iPhonus).
Kažkaip klausausi Bjork ir tik Bjork (nusipirkau Jurgos diską nes patiko viršelis ir pirma daina). Vespertine yra pats geriausias dalykas pasaulyje.
Rašau į blogą, nes nėra interneto, neturiu ką žiūrėt, porno atsibodo, bet miegas neima. Consider yourselves lucky.
cuz i dont



Saturday 12 January 2013

Hahahahahahahahaha

hahaha tavo nuotraukos yra šūdinos ir tu turėtum jaustis blogai hahahaha keldama jas į flickr nieko neapgausi hahahahahahaha

Saturday 5 January 2013

and in the end gay angels will swoop down and unlearn you, unfear you and carry the shaking baby remains to beautiful black heaven

neužmiegu nuo šešių ryto. galva plyšta it mano klasiokių mergystės plevė per šešioliktąjį gimtadienį. nežinau kada miegojau. visa savaitė buvo "grįžti namo 11-liktą, sugalvoji žiūrėt kažkokį filmą iki šešių ryto, tada šiaip nemiegi, dešimtą sugalvoji nusnaust, atsikeli naktį ir nebežinai ką daryt". fainiausia kad stuburą skauda kad ir kokioj pozoj atsigultum.
nekenčiu visko. nekenčiu Kalėdų, nekenčiu tradicinių naujų metų (su m., trupučiu merės chuanos, ant pėsčiųjų tilto), nekenčiu merginų kurios į blogą deda nuotraukas su ta pačia veido išraiška visose nuotraukose. nekenčiu wannabe hipsterių kurie manosi esąs madingi, suderinę raudonus vansus su kniedėm. nekenčiu to apsimetimo kad esi menininkas, nes rašai su metaforom, nes visi rašo ant tiek pretenzingą šūdą kad geriau jau gulėčiau ant šlapio šaligatvio Vilniaus gatvėj. nežinau kodel būtent ten. aš ir rašau pretentious šūdą. mes visi rašom taip, lyg nerūpėtų kas gausis ar ką kiti galvoja. rašom apie savo mintis ar ką veikėm šiandien lyg tai būtų "alternatyvus menas". nekenčiu mamites, nekenčiu tevelio. nekenčiu savęs.
akys dega nuo suknistų ekranų. gerklę skauda kai kvėpuoju. labai norėčiau sausainio.
labai norėčiau iškept medaus tortą, arba tą sokoladinį kur slaptą receptą davė skystė ar kažkas. bet negaliu :((( sad :(((