*kaip pasiilgau good ol’ roko. ar bent jau grupės su daug elektrinių gitarų, būgnų ir kieto vokalisto. prie širdies labiau vokalistės. Todėl
dabar yra 4-ios ryto ir aš klausau The Pretty Reckless.
Keisčiausia kad tik dabar atradau Semi Precious Weapons. BTW, post’o pavadinimas paimtas iš jų dainos “Semi Precious Weapons”*
Mūsų visų nelaimei pradėjau žiūrėt “Vampyrės *ar vampyro, ar vampyrų* Dienoraščius”. Turbūt todėl kad žiūri Auksė, žiūri Ieva, aš ir bandžiau žiūrėt, tik išjungiau po kokio penkto epizodo, ne
-Stefanai, aš negaliu būti su tavim, nes šalia tavęs man nutinka blogi dalykai, bet aš negaliu būti atskirai nuo tavęs, nes tu man patinki, be to, aš žinau…kad…tu…*atodūsis*… vampyras.
Tai buvo kvailumo viršūnė, beveik lygu “Gossip Girl”, todėl nusprendžiau nesiterliot ir nebežiūrėt. Beet kadangi antrą kartą peržiūrėjau “Dingusius”, ir šiaip tingiu peržiūrėt random mainstream filmus kuriuos dėl kažkokios priežasties nusprendžiau peržiūrėt, ir šiaip Ieva davė 5-kias priežastis kodėl aš turėčiau žiurėt
- Damon is really hot
- It’s better than Twilight
- The second season is waaay better than the first one
- Damon is REALLY HOT
Grįžtant prie James’o Dean’o, kurį NUOGĄ parodžiau praeitam post’e ir kuris buvo įdomus tik fakin 7-niem žmonėm nes toks jausmas kad tik aš ir yzibryzi nolaiferina per dienas prie kompo ir skaito kitų žmonių blogus ir komentuoja. Tai va, prieš keliasdešimt random minučių pagaliau peržiūrėjau “James Dean” apie Jamesą Deaną su Jamesu Franco. Ir kodėl gi aš jo nežiūrėjau kai buvo užkonservuotas sode be interneto, klausiate JŪS, ištikimieji mano anti-privataus dienoraščio skaitytojai? Ogi todėl, kad nespėjau jo atsisiųsti, nes kitaip būčiau pavėlavęs į kažkokį random autobusą su voratinkliais kuris važiuoja kas fakin valandą. Taigi dabar, pagaliau pamatęs kinematografinį šedevrą (iš tikro tai ne), galiu pasakyti, kad
noriu Jameso Deano gyvenimo. Noriu būt nesuprastas, pasiklydęs, pasimetęs, su per mažai įvertintu talentu, vedantis moteris, dulkinantis vyrus, mirštantis auto avarijose, kiekvieną momentą rūkantis, su cute šypsena veide. Arba, dar geriau, galiu sukurt filmą apie tai. Kai sakau sukurt, turiu omeny galvot apie siužetą mintyse ir niekada gyvenime jo neįgyvendint. Aišku, “James Dean” ir buvo apie tai, bet būtų galima perkelt filmą į šiuolaikinius laikus, pridėt kelis savižudžius vaikinus, vieną moterį, ir viską baigt prasminga savižudybe. O cigaretes pakeist cigarilėm.
Jei leisit nukrypt nuo temos *oh my, niekam nerūpi* galima dėkot cigarilėm, kad aš dabar rašau, vietoj to kad žiurėčiau kokį serialą, porno, ar Tron Legacy. Auksė aišku nustebo ir pašiurpo kai per tumblerį išsiaiškino kad rūkau, bet aš jai paaiškinau kad rūkymas mane įkvėpia rašytiI, be to, rūkau tik tada kai turiu, o tai būna kartą į mėnesį.
Grįžtant prie temos, *o ne! Kas gi tai? Aš daugiau nebeturiu ką pasakyt apie Jamesą Deaną*
O dabar kalbant apie vampyrus, argi ne nuostabu jum būtų jei aš tapčiau vampyru? Taip trokštu to skausmo kai išgeria tavo kraują. Kai geri vampyro kraują. Kai permiegi po žeme su savo kūrėju. Kai nužudai pirmąją auką. Norit papasakosiu ką nužudyčiau? Yra tokie trys vaikinai, Rytis “Ryžas”, Martynas “Bendžius” ir Kažkoks Kurio Vardo Nežinau, Bet Kurį Apibūdinu Kaip “Raudonasis Apskritasis”. Jie, galima taip perdėtai pasakyt, pavertė mano mokyklinį gyvenimą pragaru. Nors šiaip ne taip ir viskas blogai. Juk būna ir blogiau, ką?
Raudonajį Apskritąjį nužudyčiau pirmiausia. Jis fiziškai nieko blogo ir nepadarė. Bet kai dabar pagalvojau, būtų smagu išraut jo širdį ir perkąst per pusę. Negerčiau jo kraujo, jis to nevertas. Bendžius būtų antrasis. Kažkodėl aš taip manau kad mes pradėtume bučiuotis kai aš jį laikyčiau prispaudęs prie sienos su apnuogintim iltim. Gal todėl kad šiais mokslo metais jis atėjo nusidažęs plaukų sruogas blondiniškai. C’mon dude, even i’m not that gay. Jis pasakytų, kad, o taip, ir man patinka vyrai, ir viskas (aišku) baigtųsi jo lovoj. Tada aš tyliai ramiai sutraiškyčiau jo kaklą. Čia šiaip. Pagal visus knygų/filmų stereotipus turėčiau palikt jį gyvą. Gal net draugaut. Gal net irgi paverst vampyru. Net meh. Rytį pasilikčiau paskutinį. Už tai, kad trenkė man į pakaušį. Už tai kad dėl linksmumo spyrė į krūtinę. O gal ten buvo ne jis..? Už tai kad ‘pavalė’ galvą su šluota. Iš pradžių leisčiau jam bėgt. Tada pakiščiau koją, jis pargriūtų, užminčiau ant abiejų kojų blauzdų/šlaunų, kad lūžtų kaulai. Į kitą pusę išlaužčiau rankų kaulus, kad butų ‘atviras lūžis’. Užmynčiau ant klyno, kad nieko neliktų, dėl linksmumo. Ir galiausiai nuplėščiau galvą. Neišmesčiau į Nemuną, gink dieve, ne, dar užterš vandenį. Gal į kanalizaciją, ten kur jam ir vieta.
Ką gi, dabar susidarėt nuomonę, kad esu pagiežingas, nestabilios psichikos psichopatas. IR TUO DIDŽIUOJUOSI.
E.V., 2011-06-27 4:19 AM – 5:25 AM 872 Words
P.S. Žinot kas patiko iš "The Vampire Diaries"? Magiški žiedai, saugantys nuo saulės. Nors ir jie masyvūs, ir šiaip, anti-minimalistiniai ir 'per daug', bet man patinka.
Šiaip kątik grįžau iš Akropolio, kur ant bairio išleidau praktiškai visus pinigus ant Šekspyro "Hamleto" ir Jacko Londono "The Call Of The Wild". Angliškai. Nežinau kodėl. Gal kad buvo išpardavimas. Anyways, dabar neturiu pinigų važiuot į sodą su Marium. Didelis ŪRĄ klasikinėm knygom :|
