Buvo kažkada blogiausios trys dienos gyvenime, kai keturias valandas pragulėjau lovoj spoksodamas į sieną, besiklausant ambient garso takelių. Rugilė sakė kad pirmą kartą buvo tikra depresija. Iš tikro tai žiauriai keista ir juokinga: iš vienos pusės, jaučiausi lyg į smegenis didelis nešvarus švirkštas leidžia juodą skystį, ir kad niekada gyvenime nejausiu laimės. Iš kitos pusės, žvelgiau į save gulintį iš viršaus ir sau atrodžiau taip apgailėtinai, maždaug, "Nustok taip jaustis, bybi tu", bet tam kažkaip nebuvo jėgų. Tada kai baigėsi albumas, surūkiau suktinę,po jos gulėjau lyg po orgazmo, tada nusprendžiau kad nekenčiu to heteroseksualinio žemuogių lauko kurį nupiešė viena iš PostCats dailininkių ir kad reikia nupiešt naują, ir pavadint pagal Coldplay'aus "Strawberry Swing". Pasiėmiau drobę, spjaudžiau į raudonus dažus tol kol prisikėlė iš numirusių ir pirštu nudažiau viską it mėnesinės įklotą. Laukiu kito priepolio, kad pabaigčiau tuos geltonus braškių taškus.
"Knygos" prologas debiutavo atsitiktiniam poezijos vakare. Planavau ten eit, nes pakvietė vienas publikuotas poetas su kuriuo norėjau permiegot, tada Laura su R prisigėrė ir užsiregistravo kaip dalyvės. Prisigėrėm tryse ir likus dviem valandom iki renginio ieškojom jom medžiagos, tada pasiuntėm visus juos nachui, užklijavom tokias etiketes kaip NeoBeketai ir NeoŠkėmos, L sukūrė naują pabaigą savo tekstam, o R sugalvojo skaityt mano rankraščius, kurių turi tarp kitko daugiau negu aš. Pasirodo, Lietuvos Jaunųjų Poetų Prarastoji Karta susirinko išgert brangaus alaus ir pasišnekėt su long lost draugais; niekas nesiklausė kas ką šnekėjo, tiesiog iš įpročio baigus šnekėt paplojo, niekas nesistebėjo tokiais mano perliukais kaip "dvylikos colių penį"; "besimasturbuojanti su medkirčiu iš australijos", R nepaskaitė epilogo su gay sex scene ir heroinu, bandžiau chainsmokint tobulam Džempabo balkone, bet kažkas sunaudojo tabaką, beliko įsikišt ausines ir piktai eit namo.
Persidažiau plaukus, prieš kokias tris savaites. Namie dar niekas nepastebėjo.
Buvau vyriausia pamergė R ir L vestuvėse. Kažkaip visi kiti R draugai išsivaikščiojo, ir L priėmė mane kaip šeimos narį, todėl dažniausiai vakarus praleidžiam kartu, su vynu iš maksimos už šešis litus (ta akcija yra įrodymas, kad gėris šiam pasaulyje egzistuoja).
Kažkada prisigėrėm su R ir serialų ar ko ten žiūrėjimas nuvedė iki Froido ledkalnių teorijos, superprotingų kūdikių, žmogaus pasąmonės aiškinimosi ir kitokių psichologinių marazmų. Tada Laurai pašildžiau makaronus.
Nusprendžiau kad jaustis laimingu galiu tik įvykdęs gyvenimo tikslus. Neseniai vienas buvo gaut naują telefoną, bet tada greitai gavau, ir dabar vėl skęstu šitoj šūdo pelkėj. (Niekada nepirkit jokių kitų telefonų, tik iPhonus).
Kažkaip klausausi Bjork ir tik Bjork (nusipirkau Jurgos diską nes patiko viršelis ir pirma daina). Vespertine yra pats geriausias dalykas pasaulyje.
Rašau į blogą, nes nėra interneto, neturiu ką žiūrėt, porno atsibodo, bet miegas neima. Consider yourselves lucky.
cuz i dont
