Friday 28 November 2014

Nustojau valgyt. 
Nustojau praustis. 
Nustojau apsimetinėti. 
Mano liga yra aš. 
Mano liga yra mano draugas.
Mano liga yra mano maistas.
Mano liga yra mano cigaretės.
Mano liga yra mano vynas.
Mano liga yra mano vanduo.
Aš gyvenu dėl savo ligos.
Mano liga yra mano Dievas.
Elektros srovė, tekanti per mane, yra Dievas.
Šuolis nuo tilto yra Dievas.
Tablėtės yra Dievas.
Virvė yra Dievas.
Ašmenys yra Dievas.
Kraujas yra mano liga. 

Dievas man nepadeda.

Sunday 23 November 2014

Brangiausiasis,
Esu tikra kad vėl kraustausi iš proto. Nemanau kad dar kartą galime išgyventi vieną iš tų siaubingų laikų. Ir šį kartą aš nebeatsigausiu. Aš pradedu girdėti balsus, ir nebegaliu susikaupti. Todėl darau tai, kas man atrodo geriausia. Tu man suteikei pačią didžiausią įmanomą laimę. Tu buvai, visomis prasmėmis, toks, kokiu buvo įmanoma būti. Nemanau kad du žmonės galėtų būti laimingesni, tol, kol atėjo ši siaubinga liga. Daugiau nebegaliu kovoti. Žinau, kad gadinu tavo gyvenimą, kad be manęs tu galėtum dirbti. Ir žinau, kad dirbsi. Matai, aš net nebegaliu tinkamai šitą užrašyti. Nebegaliu skaityti. Noriu pasakyti, kad už viso gyvenimo džiaugsmą esu skolinga tau. Tu su manim buvai visiškai kantrus, ir neįtikėtinai geras. Noriu tai pasakyti - visi tai žino. Jei mane kas nors būtų galėjęs išgelbėti, tai tik tu. Viskas iš manęs dingo, išskyrus įtikėjimą tavo gerumu. Nebegaliu daugiau gadinti tavo gyvenimo.
Nemanau, kad du žmonės galėjo būti laimingesni, nei mes buvome.
v.

Friday 21 November 2014

švelniai, bet griežtai

Bijau. 
Žinau kaip pretenzingai tai skamba, bet aš ištikrųjų bijau. Bijau ne ateities, kaip tik laukiau to momento kai galėsiu išvažiuot į Prancūziją, turėt šaltą kambarį su čiužiniu ant grindų, pastoviai rūkyt, neturėt pinigų maistui ir eit į barus kaip Adelė iš "La Vie d'Adele" studijuojant meno istoriją. Tik Prancūzijai reikia 40 000 eurų. Tada Prancūzija pasikeitė į Angliją, bet sugrįžo Ji, savo juodu pavidalu slegianti mano smegenis, sakanti kad galbūt bėgimas nuo savo problemų nieko nepadės, net jeigu pakeisiu aplinką ir nuodingus žmones.
Jaučiuosi kaip svetimkūnis, kaip parazitas, kurio tikslas šitą kūną privesti prie savidestrukcijos. Jaučiuosi kad po tiek laiko beldimosi į apatijos duris ji pagaliau jas man atvėrė, ir pasiguldė į savo auksinę lovą iš smalos, ir niekas man nepadės iš jos pabėgti. Neturiu noro gerti, neturiu noro rūkyti, masturbuotis, rašyti, klausytis muzikos, maitintis ar tenkinti materialistinius poreikius, nes nebesuprantu to prasmės. Nes net jeigu ir sveikai maitinsimės ar sportuosim, vistiek mirsim.
Vėl pradėjau save žalot. 



Sunday 2 November 2014

nuotrupos.

2014-08-14 22:22
Laukiu eilėje beveik amžinybę, kol ta pardavėja žiurkės veidu atneša man mano kebabą. Prie staliukų nėra vietos. Einu į skersgatvį šalia ugnės namų ir kemšu į burną dievų maistą. Kopūstai krenta ant žemės, traukiuosi į šešėlius kad manęs nepastebėtų praeinantys žmonės. Baigiu, ir bėgu kuo toliau nuo savo gėdos. Jaučiu, kad jie žino ką padariau; jaučiu, kad jie žino, kad suvalgiau kebabą.

2014-10-07 3:19
"tarp manęs ir laimės yra dvi taurės"

Man atrodo kad kažkada skaitydamas mintis apie writer's block perskaičiau tokį patarimą, kad jei neturi įkvėpimo rašyti, rašyk bet ką. Tai štai, rašau bet ką ir bet kaip iš savo naujo Mac'o (o taip, išsipildė viena iš dviejų didžiausių mano svajonių ir aš gavau Mac'ą, ir dabar jaučiuosi taip pat kaip visada - kaip jum tai patinka?) kad prisiminčiau kaip reikia rašyti (nes reikia rašyti į Šatėnus, kad gaučiau pinigų ir nusipirkčiau cigarečių).
"Tarp manęs ir laimės..." kažkada buvo kaip atsakas į Elvelino įrašą gėlyne po to, kai mes (eilinį kartą) išsiskyrėm, tik aš, aišku, jį nukėliau ir praprokrastinavau, kaip ir darysiu su visu savo gyvenimu, bet kadangi alkoholis yra labai smagu, ir rugsėjo pirmą savaitę aš ištvėriau tik su vyno taure prieš mokyklą ir po jos ir kadangi duodu nemokamo piaro Nataliai Kills ir jos dainai "Trouble" ir kadangi neturiu geresnio pavadinimo, this will do.

2014-10-08 20:35
Writer’s block yra kaip didelė glitni žuvis, kuri trenkia man per veidą kiekvieną kartą kai sugalvoju kokią mintį, apie ką galėčiau pradėt pist protą. Todėl dabar kalbu apie writer’s block. Nes writer’s block yra tas pats kaip riešo patempimas pianistui. Arba uždegimas. Elvinas sumaitino gruzdintą koldūną “Alaus Sapne” ir aš prisiminiau kad yra toks dalykas kaip riešo patempimas. T.y. uždegimas.
Ahaaaa. Dar buvau mokykloj. Labai skaitau kūrinius, labai prisidedu prie užklasinės veiklos ir daviau minčių mintelių Mokytojų dienai. Nelankau kūno kultūros, atsisakiau informatikos ir iš biologijos ir geografijos B lygių perėjau į A. Organizuoju streiką prieš valgyklą. Atsisakiau iš Elvino koldūno, nes atėjo pusamžiais needukuoti vyrai, tai išsigandau. Atsinaujinau į OS X Yosemite Public Beta, bet negaliu grįžt į Mavericks, o noriu, nes crashina Safari ir Mail, todėl dabar lauksiu Yosemite oficialiaus išleidimo. Argi ne įdomu? Tikrai šitą išspausdins kaip straipsnį Šatėnuose ir gausiu honorarą. 
WHAT THE ACTUAL FUCK

2014-10-

2014-10-24
Kolonėlių garsas mane užvaldo, sunaikina ir išbėga per mano poras. Sulieja mane vieną su minia ir mes visi judame pagal vieną ritmą; aš tampu paprastas žiuželis baro mitochondrijoje ir mano batus prie grindų priklijuoja išpiltas alus ir į batų padų tarpus įlenda surūkytos nuorūkos. 
Apžvelgiu visas poras, judančias vienu ritmu ir pavienius vaikinus, ieškančius atsitiktinos kiaušialąstės. 

Horizontas yra mano namai.

2014-10-26

Bandau tapšnoti alum aplietą knygos lapą servetėle. 
Dabar aštuonios vakaro, ir kažkokioj picerijoj pasiėmiau taurę alaus ir užkandžių, kad neatrodytų taip įtartina valandą sėdėti vienam su knyga ant stalo, kai atrodau kaip dvylikametis keliaujantis verslininkas.

2014-10-30
Pavydžiu savo bendraamžiams kvailumo. Pavydžiu tų paprastų rėmų, pagal kuriuos suskirstytas gyvenimas - laikys skirtingus egzaminus, bandys patekti į valstybės finansuojamą vietą VDU, gaus naują diplomą ir jau turės nerašytiną teisę ieškoti partnerio ir daugintis.
Pavydžiu kitų žmonių drąsos. Tie, kurie nusprendė kurtis savo rojų čia, vietoj to kad jo ieškotų kitur. Pavydžiu jų stiprybės, kurios aš niekad neturėjau. Turėjau kišenėj daug plastelino, su kuriuo buvau/esu pasiruošęs lipdyti savo rojų kitur. Plasteliną, o ne modeliną ar molį, nes gal jis ir netvirtas, bet spalvotas. Visos religijos pasakytų, kad gyvenime praverstų daugiau spalvų.