Tuesday 23 October 2012

Melancholija, antras dublis

Tas faktas kad mūsų jau beveik šimtas projektuoja tokią lyg ir pareigą rašyti, nors visiškai nenoriu, nemoku, nelįsiu, vaikai, nežinau.
Mus surado.
Mus atpažino.
Į mus įsibrovė žmonės, kurie šito nesupras, kuriem tai nebuvo skirta, ir kurie papraščiausiai skaityti blogo nenusipelnė. Kvailai tikėjausi kad tai niekad neįvyks, nors buvo aišku kad tai neišvengiama. Dabar reikės cenzūruoti mintis, nedėt nuotraukų iš mano seksteipų, ištrinti kai kuriuos vardus ir paprasčiausiai elgtis taip, kas visiškai prieštarauja interneto dienoraščių idėjai, bet oh well.
Hmm, gimtadienis. Tiksliai. Galiu jaustis ramiau, dabar kai žmonės paklaus kiek man metų, 16 skamba įtikimiau nei 32. Kažkaip keista, atrodo kad šešiolika tai toks kertinis momentas gyvenime, visi aplink tik juda, gamina maistą ir rūpinasi tortu, ar perka alkoholį - kelios valandos prieš išvažiuojant į sodą švęst ir aš supratau kad dviejų butelių man neužteks.
Veringa gyvenimo pamoka - kad ir kiek išgertum, bandyti permiegoti su žmogum kurį pažįsti devynis metus YRA BLOGA IDĖJA.
Pinigai nebesuteikia džiaugsmo, nes vėl šventi kitą dieną ir prisiperki per daug brangaus (nukainuoto) šampano.
Tada Švietimo Ministerija nutaria padaryt konfidencialią apklausą apie tabaką, alkoholį, narkotikus ir kompiuterinius žaidimus paauglių gyvenime, ir aš turiu prisimint kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių seksualiai priekabiavau prie kitų. Po anketos (ironija) daugelis nuėjo parūkyt, o aš susitikau su Ru. ir po 11-likos mėnesių pertraukos apsitorčinau kaip dūra nuo žolės.
Pastebėjimai: Apsirūkius laikas eina lėčiau. O gal greičiau. Nesigaudau. Esmė, pravažiuoja trys autobusai, ir mes vistiek nelipam nes dar rūkom cigaretę.
Be to, iš niekur nieko atsiranda žmonės - bandai lipt į trūliką ir tada pyst išlenda kažkokia raudona hobitė. P.S. Nejudant spoksoti į vieną tašką dar nebuvo toks raminantis užsiėmimas.
Kalbant apie mokyklą, nežinau kada paskutinį kartą supratau kas ten dėjosi. Kai dar pamokos buvo po 30 minučių, pasėdėjai, kažką papaišei ir baigiasi antrą. O dabar, kai tiesiog fiziškai jauti kaip tavo smegenys virsta žalia kivi skonio želė dėl visų tų bandymų įkišti kažką ko tau gyvenime niekad nereikės sukelia alkoholizmą, ir diena būna išvaistyta, jei rankoj neturėjai gėrimo.
Prisiminiau kaip kadais susitikau klasiokę eidamas į Fluxuso tualetą, ir jinai manęs paklausė ar aš čia pirmą kartą.
...
Nenuostabu kad kiekviena diena yra kančia.
Labai norėčiau parodyt ką gavau dovanų, bet religija neleidžia - hipsterizmas ant tiek įsišaknijęs, kad naudoju Nokia 3310.
Įdedu gyvenimo esmės nuotrauką.

Thursday 11 October 2012

Dalykai kurie buvo faini bet dabar pasidarė per daug meinstrymas


  • Akiniai raginiais rėmeliais (nerdai)
  • Ūsai
  • Barzdos
  • Būvimas hipsteriu
  • Rūkymas
  • Indie muzika
  • Alternatyvi muzika
  • Mažo biudžeto daug apdovanojimų susirenkantys filmai
  • Prarast nekaltybę
  • Būt biseksualiu
  • Nemėgt krepšinio
  • Būt priklausomam nuo alkoholio
  • Nesimokymas
  • iPhone'ai
  • Gerti kavą Coffee Inn'e, Vero Cafe ar Mio Cafe
  • Rašyti blogą
  • Rašyti blogą, kai neturi ką pasakyt, arba nemoki to pasakyt
  • Turėti tumblr'erį
  • Rašyti 'įsimintinas' citatas ant savo feisbuko sienos
  • Kai atlikėjai savo singlam sukuria +10min muzikinius klipus
  • Kai Kauno centrinukės užsideda juodas velvetinias platformas su juodu paltu ir to Burberry šaliko padevalka ir įsivaizduoja esančios madingos
  • Išsitrinti feisbuką
  • Queen Sixteen

Thursday 4 October 2012

Dematerializacija

Arba kaip Ernis suvokė prekinių ženklų minusus ir žmogiško kontakto svarbą.
Viskas prasidėjo šalyje už jūrų marių - US of A, kur visi žmonės laimingi, kainos žemos, ir viskas yra sukurta jūsų patogumui. Pirmą kartą apsilankiau Starbuckse - t.y. "Coffee Inn" atitikmuo. Kaip pas mus renkasi 'centrinukai', kurie gauna į savaitę 10 litų ir sėdi tenai gerdami vieną kavos puodelį, kol jiem nepaskambina tėvai ir neliepia grįžt namo (antraip neduos žaisti su kompiuteriu). Starbuckse renkasi įvairus amaras - žmonės kurie nori kavos (nes amerikoj niekas kitam kavos neparduoda. Rimtai.), hipsteriai kurie nori priminti kitiem savo statusą, arba dvylikametės kekšės (kurios rengiasi it vaikščiotų turgaus podiumu), kurios bando primesti kažką kito, kai nusiperka kavos ir fotkina puodelius per Instagram. Bet tiesa ta, kad Starbucks yra tiesiog kava, nors ir labai išsiplėtus - siūlo maisto, daug kavos rūšių, atsiskaitymas iFaunu ir įvairios atributikos. Gal ir jautiesi tenai kietas, nes Starbucksą labai jau garbina tie materialūs žmonės (žiūrėti senesę Ernesto versiją - aut. pastaba), be to pradedi nešlovinti lietuvos kavinių, nes Starbucksas duoda nemokamą dviejų rūšių pieną ir kalną grietinėlės su glajum ant viršaus, ko lietuvoj niekada neperkam, nes pinigų vos užtenka kavai.

Antras svajonių objektas - Converse batai. Lietuvoje labiau žinomi kaip inkariukai - nes sovietų sąjunga liepė Lietuvai ką nors nukopijuoti nuo Amerikos, Converse yra guminiai-medžiaginiai sportiniai bateliai, apturintys turbūt patį atpažinomiausią batų dizainą pasaulyje, įkvėpęs milijardus kopijų (akcija maximoje - inkariukai tik už 5,99lt). Bet tiesa ta, kad jie prasti. Susidėvi greičiau nei gali ištarti Fionos Apple antro studijinio albumo pavadinimą. Lygus padas žada kojų skausmą dėl netaisyklingos anatomijos. Galbūt Conversai yra reikšmingesni Amerikos rinkai, kur žmonės neperka batų tikėdamiesi kad jie tarnaus visą gyvenimą.

Kitais žodžiais tariant, nekenčiu visko, nekenčiu šito įrašo ir ačiū už dėmesį. GArba kaip Ernis suvokė prekinių ženklų minusus ir žmogiško kontakto svarbą.
Viskas prasidėjo šalyje už jūrų marių - US of A, kur visi žmonės laimingi, kainos žemos, ir viskas yra sukurta jūsų patogumui. Pirmą kartą apsilankiau Starbuckse - t.y. "Coffee Inn" atitikmuo. Kaip pas mus renkasi 'centrinukai', kurie gauna į savaitę 10 litų ir sėdi tenai gerdami vieną kavos puodelį, kol jiem nepaskambina tėvai ir neliepia grįžt namo (antraip neduos žaisti su kompiuteriu). Starbuckse renkasi įvairus amaras - žmonės kurie nori kavos (nes amerikoj niekas kitam kavos neparduoda. Rimtai.), hipsteriai kurie nori priminti kitiem savo statusą, arba dvylikametės kekšės (kurios rengiasi it vaikščiotų turgaus podiumu), kurios bando primesti kažką kito, kai nusiperka kavos ir fotkina puodelius per Instagram. Bet tiesa ta, kad Starbucks yra tiesiog kava, nors ir labai išsiplėtus - siūlo maisto, daug kavos rūšių, atsiskaitymas iFaunu ir įvairios atributikos. Gal ir jautiesi tenai kietas, nes Starbucksą labai jau garbina tie materialūs žmonės (žiūrėti senesę Ernesto versiją - aut. pastaba), be to pradedi nešlovinti lietuvos kavinių, nes Starbucksas duoda nemokamą dviejų rūšių pieną ir kalną grietinėlės su glajum ant viršaus, ko lietuvoj niekada neperkam, nes pinigų vos užtenka kavai.

Antras svajonių objektas - Converse batai. Lietuvoje labiau žinomi kaip inkariukai - nes sovietų sąjunga liepė Lietuvai ką nors nukopijuoti nuo Amerikos, Converse yra guminiai-medžiaginiai sportiniai bateliai, apturintys turbūt patį atpažinomiausią batų dizainą pasaulyje, įkvėpęs milijardus kopijų (akcija maximoje - inkariukai tik už 5,99lt). Bet tiesa ta, kad jie prasti. Susidėvi greičiau nei gali ištarti Fionos Apple antro studijinio albumo pavadinimą. Lygus padas žada kojų skausmą dėl netaisyklingos anatomijos. Galbūt Conversai yra reikšmingesni Amerikos rinkai, kur žmonės neperka batų tikėdamiesi kad jie tarnaus visą gyvenimą.

Kitais žodžiais tariant, nekenčiu visko, man kasdien pisamas protas, bet taip smarkiai, kad neišlaikau galvos ir kraujuoju pro visas landas, nekenčiu šito įrašo ir ačiū už dėmesį.