10 priežasčių kodėl jūsų katei hemarojus

• antradienį super išsimiegojau
• antradienį sapnavau kad myliuosi su marium ir kad esu Haris Poteris, kuris nori į tualetą, bet bijo daryt viešumoj. Viskas baigėsi tuo kad pasislėpiau už random šiltnamio, ir absoliučiai visi susirinko pažiūrėt
• laimėjau pakvietimą į ugnės atviručių kažką litexpo mugėj
• postcrossing'ui išleidau ~32lt
• paprašiau spaudos kioske winstono, ir man jį pardavė
• nepriprantu prie to fakto, kad man 15
• came out'inau sauliui
• nusipirkau naujas ausines
• nėra nieko geriau už naują Florence albumą
• prašysiu tetos, kad mane įsivaikintų
• reikia išmot pop-art'int
• ieškau vyro
• noriu alaus, kad ir kaip bebūtų keista
• papildykit rugilei sąskaitą, kas nors
• kažkaip laikas lėtai eina, nemanot?

Galvoju pabėgt iš namų į Paryžių. Įdomu, kas prisidėtų?

best birthday party I’ve ever had

Jei kam įdomu, “I” pradėjau rašyt iš didžiosios, nes anglų mokytoja pasakė kažką tokio, kad “tik durniai rašo mažąja”.
Iš esmės tikrasis gimtadienis ketvirtadienį buvo sušiktas. Labiausiai dėl to, kad grįžęs iš mokyklojs neradau emailo dėžutėj 55 sveikinumų iš savo nuostabiųjų sekėjų. Galvojau, visi pasveikins, padarysiu thank-you video ir mes visi džiaugsimės :| Anyways, iš Rugilės gavau Wood’žio Allen’o biografiją, ir mes rūkėm univero kiemely, ir šiaip kažką siautėm, ir buvo nuostabu :> Tada grįžau namo ir vėl buvo labai stiprus noras nusižudyt. Bet tada gavau dar geresnę dovaną iš Florence + The Machine – į internetą nutekėjo Ceremonials ir aš iki šiol jo [albumo – čia ir toliau redaktoriaus pastabos] klausausi, nes jis nuostabus, ir jūsų argumentai negalioja. Po to, man atrodo penktadienį, pakviečiau Ru. į kiną, nes vėl pasijaučiau like a rich bitch, ir tiesiog reikėjo pamatyt Gyvenimo Medį, apie kurį visi tiek kalba (kalbant apie Gyvenimo Medį, eikit jo žiūrėt dėl Visatos sukūrimo scenų, arba šiaip neikit, nes yra parsisiųst Blu-Ray formatu). Ir žodžiu, vėl neprisimenu kada, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, ėjom po naktinį Kauną, tada einant iki stotelės rėkėm PENIS arba VAGINA random vietose, nors aplinkui ir nieko nebuvo.
Anyways, šeštadienį buvo tikrasis birthday-party. Aišku, ironiškiausia kad kai mes išėjom iš namų, iš random Danijos ar kur ten grįžo gimdytojas. Tada kaip kokie normal straight guys pavalgėm “Pas Paolo”, ir patraukėm į Salą [Nemuno – red. pastaba] išgert alų, bet gavosi totali nesąmonė, nes Saulius kaip koks geras berniukas išgėrė du gurkšnius, ir mes už jį turėjom pabaigt, ir visi norėjo į tūliką, ir aš aišku įsipjoviau ranką skardine, kaip kitaip. Žodžiu, vėliau patraukėm link To Kalno Kur Yra Funikulierius, nes aš ten planavau iššaut (ir išgert, logiška) šampę. Saulius, aišku, nerūkė, bet mes ten dūmijom kaip reikiant, ir spardėm visus ant dviračių tako sutiktus butelius.
Kai pagaliau užsiropštėm tais velnio laiptais ant kalno, (nuo kurio matosi svarbiausios Kauno dalys), aplink buvo žmonių, ir nebuvo tobula, ir pas mane viskas turi būt tobula, taigi pėdinom link Amfiteatro, bet ten atsibodo eit, taigi nutūpėm ant prieplaukos laiptų, šalia Nemuno. Išlakėm šampę, rūkėm cigarilę po cigarilės, tada Rugilė pasiūlė susitikt parūkyt, Marius ne tuo galu prisidegė ir mes visi iš jo lūžom, nurodėm Sauliui kryptį link stotelės nes buvo a drag, tada parūkę su R. supratom kad pametėm pakelį rūkalų ir aš nervingai trypčiojau ir liepiau visiem skanuot paviršių, kaip koks narkomanas, belaukiantis dozės.
Be rūkymo viskas tapo neįdomu, plius baigęsis alkoholis, tai ėjom sveikos vakarienės į Ikiuką (kola ir čipsai), kol galiausiai man Hesburgerio tūlike skambina gimdytoja ir rėkia kad tipo jei pasakiau būt namie tai ir turi būt namie, ir aš maždaug stfu bitch ur not kewl u dont have a blog.
Ir nors visiškai (eilinį kartą) jumis nusivyliau, turbūt pirmą kartą gyvenime, per kažkokią oficialą progą gerai praleidau laiką ^^
Šita savaitė praktiškai tobula – nėra lietuvių/geografijos/istorijos, antradienį su Rugile į Boškę kažkurią čia dieną einam degt žvakių ant kažkokių Šančių Kapinių (nes mes ant tiek geri), o penktadienį Sporto Diena – viena valanda akropolio lede vietoj dienos pamokų, ir ATOSTOGOS, KALĖS! Su Dharma galvojom daryt blogerių meet’ą Vilniuj, ir pažadėjau kad visos mano seksės tikrai varytų. Ane? ANE?!
Šiaip galiu pasakyt kad beveik baigiau naują headerį, so like, laukit naujo blogo dizaino :D

P.S. Kitam bloge netekau sekėjo -_- *eina rašyt epic kietų įrašų*

Prologas ir Eikti Vaikai Į Mokyklą...

„... Aš niekada nemėgau, kai kas nors kišasi į mano asmeninį gyvenimą. Ir man ne svarbu, ar tai buvę klasiokai, kurių ląsteles jau kardinaliai paveikė beprotis direktorius, ar aklina tamsa, kuri galutinai užvaldo kiekvieno sielą ir protą, ilgiau pabuvusio „Leafdale“ vidurinės mokyklos teritorijoje. Nes aš dar vis turiu tikslą, kurio sieksiu, nepaisydamas jokių barjerų — tiek fizinių, tiek dvasinių. Viltis, artimų draugų parama ir tvirtai suspaustas vinčesteris rankose niekada neleis man nugrimzti ten, iš kur nebesugrįžtama...“.
Prologas
„Laba diena visiems, ir prašome pasveikinti naująjį mūsų mokyklos mokinį Kyo! Aš suprantu, jau eina dvylikti jūsų mokymosi metai, todėl ir egzaminai ne už kalnų. Pasistenkite būti svetingi, nes persikraustymas, ypač tokiu svarbiu metu, būna nelengvas. Beje, pasistenkite vos pasibaigus pamokoms palikti mokyklą ir eiti namo. Em... Šiuo metu čia vyksta šioks toks remontas, todėl nenoriu būti asmeniškai atsakingas už nukentėjusius mokinius...“.
Eikit vaikai į mokyklą...
Taip... Niekada nemėgau persikraustymų. Vėl viską teks pradėti iš naujo, o mokslai sudėtingi, ypač jei kalbame apie užsienį. O pačios mokyklos patalpos... Jos... Kažkokios keistos. Jos mane kažkaip nelauktai slegia, o ir pati atmosfera kitokia. O gal man tik taip atrodo? Gal tai dėl mokslų ir blogo oro? Nežinia. Šiaip ar taip, privalau užbaigti mokyklą, kad ir kokia ji būtų. Labai laukiu šimtadienio ir išleistuvių, prieš kurias, kaip žinia, teks išlaikyti egzaminus, todėl — į mokslą.

nes mes – žvaigždžių vaikai

Žinokit, praeita savaitė buvo..mmm. Įtempta. Nes galvojau kad mirsiu ^^
Žinot tą meningokoklitiasdfghjk whatever infekciją, nuo kurios kojas pakratė jau kokie du devintokai gimnazistai? Tai va, mes klasėj apie ją kalbam, ir kažkas sako kad išberia pilvo apačią. Žodžiu, vakare duše tiktai žiū žemyn, ir spėkit ką matau? Ir taip aišku kad savo milžinišką neapipjaustytą bybį, bet dar ir išbertą pilvo apačią! Ir beveik peršikau keliom sekundėm, nes mirti per tris dienas po diagnozės reikštų:

1. Parašyt padėkos laišką Gagai
2. Parašyt “Atsibusk, Lietuva” laišką Grybauskaitei
3. Parašyt epic įkvėpiantį įrašą jums, kad po mano mirties imtumėt daryt Meną iš didžiosios M
4. Ir dar tokie menkniekiai kaip testamentas ir whatnot

Ir aš taaaip nenorėjau viso šito daryt, nes taaaaip tingiu.
Ir šiaip iš savo nuostabiųjų sekėjų gavau atvirutes, ir jos yra nuostabios, ir aš net jas nufotkinau, bet neseniai supratau kad nieko nemoku daryt, bet štai ir jos, pozuoja šalia mano Eifelio bokšto, o už nugaros kalnas gautų atviručių:


Fabulous gay jūnikornas ir ispaniška atvirutė/šiaip daiktas su truputį apgriuvusiu miestu iš, jei neklystu, Adorable Owl, arba Gabrielės ^^

Nuostabi prancūzė, kuri rūko “Treasurer” cigaretes ir geria žalią arbatą ir valgo skrebutį su persikiene ir kurios vyras ją apgaudinėja su kita ir kuri kadanors duos savo vyrui į galvą iš kvepalų buteliuko ir išmes jo daiktus (lagamine) pro langą ir gers Jack’ą ir garsiai klausys muzikos ir aš galėsiu ją paimt iš Monikos, arba, man atrodo, X. Man šita žiauriai patinka ir noriu daugiau :D Dar X įdėjo Johno Lennono epic citatą “You may say i’m a dreamer, but i’m not the only one”, ir aš supratau kad šitos citatos tiesiog nekenčiu, ir kodėl manęs visi taip nemyli jei imsiu ir pasakysiu “You may say I have a hand, but i’m not the only one”. Pfffff. Kodėl kiti negali gaut tiek daug dėmesio dėl žodžių, kurie ir taip visiem aiškūs. Nu tiesiog ne nu :DD

Kita atėjo iš Aušros, arba Pavėjui, ir ji padarė nuotrauką Neapolyje (tik dabar perskaičiau apačioj kad iš Neapolio) ir mano dievinamą atvirutę su šimto metų senumo Kauno Rotuše, ir Mėlyną Voką/Atvirutę. Ai nu, ir ant tos Kauno Rotušės užrašė A. Razausko arba D. Razausko eilėraštį ^^

Paskutinioji (kolkas, tikiuosi), atkeliavo iš Dharmos Valkatos – taip, ji tikra, ji ne pasikėlus blogerio selebritė, ir atvirutės originalas yra geltonesnis nei čia, bet aš tingiu perfotkint :D
Šiaip žiauriai dėkoju visom, love you bitches ^^
P.S. Turbūt jaučiatės labai kietos, kai neužrašot siuntėjo adreso, bet esmė tame kad vienintelei Aušrai aš galiu nusiųst padėkos atvirutę, nes turiu jos adresą iš seniau :> Tai va. Duokšekit, kad galiu prideramai atsilygint. Ai nu, Gabrielei irgi nusiunčiau savo, tai tikiuosi kad gavau. Ir šiaip, jeigu kas nors nori susirašinėt (kad ir be atviručių) nuostabia lietuvos pašto sistema, i’m always open.
Tai tiek.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Penktadienį ar kada čia buvo Sezono Breakdown. Žinot kai anksčiau galvoji apie savižudybę, bet iškart į galvą lenda tai, ką praleistum gyvenime, jei jį nutrauktum? Maždaug, pirmas bučinys, seksas, pirmas darbas, butas Niujorke, pirmas koncertas prišnerkštam Bruklino bare? Tą kartą apie visa tai net negalvojau. Prašiau Rugilės kad pradėtų man pjaustyt rankas – nes pats to niekad nesugebėčiau – aišku, ne tam kad nusižydyt, ne, pff Dieve, kada tai buvo pagrindinė pjaustymosi priežastis – bet tam kad atreipt gimdytovų dėmesį, kad jie pagaliau susivoktų kaip aš nekenčiu šitos vietoj ir kaip noriu kuo greičiau išvažiuot kur nors. Kaip nekenčiu vaikščiot su tais pačiais drabužiais ir negaut nieko naujo, gyvent nuo mokesčių iki mokesčių, negaut sekso ir mokytis vienam kabinete su pirmykščiais idiotais.
Aišku, jau po kelių valandų mylėjau gyvenimą ir gėriau alų ir galvojau kaip viskas yra puiku :| Nekenčiu to borderline personality disorder.
Bet šiaip ką aš čia nusišneku, AŠ JĮ DIEVINU (sun)
Be to, jeigu jum įdomu, radau savo porn star. Ta prasme kai tu žiūri į jį ir galvoji “Kodėl tu nemeti porno, neatvažiuoji į lietuvą ir pagrobi mane iš čia?”. Jis nedarė tiek daug filmų, jo penis 8-nių colių, ir jis atrodo maždaug taip:

Mirėt? Aš irgi.
Aišku, aš čia nesustosiu. Kad kas nepagalvotų kad i’m into boobs and fannies, įdedu bybių, nes žinau kaip visiem patinka:

Bet tada įdedu ir papų, kad kas nors apie mane blogai nepagalvotų, ne, aš tikrai ne gėjus, ne čia tik šiaip

P.P.S. Žinojot kad kai žvaigždės susprogsta, visos dalelės išsilaksto po visatą, kad susidarytų naujos dalelės – žvaižgdės, planetos,žmonės. Mes tiesiogine prasme esam padaryti iš žvaigždžių.

Laukiu super fetch atviručių su ūber sėksi palinkėjimais *~lol text it ~~*

Ernestas Vaščenka
Kranto alėja 60-48
Kaunas 45282
Lietuva

In memoriam Steve’ui ir mano balsui

Per anglų pasijungiau mokytojos trisdešimtmetį kompą kuris naudoja Microsoft Windows Akmens Amžius operacinę sistemą, per MSN perskaičiau: “Steve Jobs will be remembered”. Pagalvojau kas per nesąmonė, tai aišku kad jis bus prisimintas, bet kai numirs, toks jausmas kad nebeturi apie ką rašyt… Po to apačioj “Steve Jobs dies at the age of 56”.


Pagalvojau, “Wtf, kodėl??” ir patextinau Rugilei. (Kas ironiškiausia, kad praeitais metais rašiau Ugnei kai mirė Alexanderis MacQueenas)
Visi bernai susirinko prie ekrano, ir net Tomas, kuris jaučiu nuo gimimo skleidžia pasikėlimo jausmą aplink save, pasakė kad Steve’as yra “belekas” .
Šiaip Jobs’o mirtis neturėtų būt kažkas netikėto – jam vėžys diagnozuotas jau prieš 20 metų, ir ypač kai pasitraukė iš Apple CEO pareigų dėl sveikatos priežasčių. Bet tas faktas kad jis buvo ne kažkoks random vaikas kuris pasimirė nuo vėžio, o ‘įžimybė’, darė jį ypatingą – nes žmonės galvoja kad jei rodaisi per teliką, mirt negali. Tas pats buvo ir su Jackson’u, ir su Amy. Dabar jį vadina “genijum” ir “visionary”, nors aš žinau kad viskas vyko paprasčiau (žinau, nes skaičiau biografiją ) - Stevas tiesiog ateidavo ir pasakydavo: “Sukurkit man ploniausią pasaulyje laptopą su padoriu procesorium ir nuostabia grafika”. Ir vėliau reklamose gaminys buvo vadinamas “Super awesome magical device”
Jeigu dabar čia parašiau nekrologą, nu tai FTW, mano rašymo skill’as pakilo
Šiaip kalbant apie mano balsą, tai visiškai užkimau. Iš pradžių dar balsas buvo pakęstinas, dabar iš vis kaip koks Tom Waits/Amy Winehouse mišinys, ir nachui aš eisu į mokyklą rytoj. Pffff, noriu miego. Reikia grožio miego. (Dabar kažkas greitai turi sukūrt bajerį apie mane ir grožio miegą. Ok aš sukursiu.)
”Vaikeli, jei noris išgražėt miegodmas, tau reikia ne miego, o visos KOMOS”
Šiaip dabar taaaaip nekenčiu savo gyvenimo kad atsisiunčiau visas dainas kurių pavadinime yra žodis Niujorkas arba kurios yra apie Niujorką, ir klausau gerdamas arbatą ir verkdamas į vienkartines nosines.
Nes sėdint ir nieko nedarant ir verkiant visąlaik gauni ko nori
;**********************************************************************
Žinot kas keista? Kad mane kveičia draugaut per facebooką tie nauji klasiokai, ir aš turiu pakęst jų visokius “išminties žodžius”, ar kad pridėjo naują nuotrauką albume “Mano ;**”, ir aš tiktai galvoju, kodėl tu ant tiek daužta, ir kieno kito galėtų būt nuotraukos, jei čia tavo feisbukas. Ir dar ant tiek nekenčiu savo gyvenimo, kad belieka klausyt Paloma Faith – New York ir tikėtis kad kadanors viskas bus geriau.
Po Glee galiu klausytis TIK Coldplay, ir man pochui.
Biologijos vadovėly perskaičiau kad ~smoking kills~ ir kad tos visos dervos lieko tavo plaučiuose iki gyvenimo galo, ir sakiau sau kad daugiau niekad neberūkysiu, nes aš gal noriu kad ir per autopsiją būt sėksi. Sakiau kad rūkysiu nebent žolę, ir pardaviau Marlborus Rugilei, bet po to vėl norėjau rūkyt, o kai turiu rūkyt toks jausmas kad reikia rūkyt nes jei nerūkysiu cigaretės dings ar kažkas tokio bet vistiek noriu rūkyt kai neturiu bet kai rūkau galima galvot tik apie tai kad mirsi ir nu nežinau nu. Išėjom su Marium į miestą, patrollinom, ir užsimaniau rūkyt, tai teko vėl grįžt namo į seną gerą “Maisto Prekės” ir tikėtis kad dirba ta pardavėja. Prieš tai sėdėjom kažkokiam bažnyčios kieme ir Marius pasakojo kad buvo Embassy klube, ir kaip jiem visiem girtos šliundros graibiojo šiknas, ir kaip klasiokas su sulaužyta koja šoko, ir aš galvojau, KAIP TU DRĮSAI EIT BE MANĘS. Pasijaučiau išduotas, ir su major poker face spoksojau į vartus, kol Marius vardino draugų dilemas – klubas ar krepšinis?.
Šiaip galiu pridurt, kad mano gimdytojai pasiekė patį dugną, kalbant apie pinigus, nes paskutinį drabužį aš pirkau prieš.. MĖNESIUS. MĖĖĖĖNESIUS. Kai grįš daddy, sakysiu kad pistų nachui dirbt į kokią (bent jau) supistą Norvergiją, nes mane užpiso taip gyvent. Reikia naujo laido telefonui. Reikia naujo telefono. Reikia naujo kompo. Ausinių. ~30 žaidimų, muzikos cd, knygų, filmų, nu nachui – reikia visko. Ir aš gyvenu “viskas bus geriau” nuotaika jau per daug, ir daugiau nebegaliu. Nereikėjo manęs lepint Nes maldausiu kad teta įsivaikintų arba eisiu nusižudyt. Juk nieko tokio jei kartais padaugini tų homeopatinių migdomųjų?
Ar sakiau, KAD LABAI JUMIS NUSIVYLIAU? Vienintelė Ieva kažkuri ten prisipažino kad neatsiuntė serialų nes pamiršo, o kiti tai nė bu-bu. As if. Bitches Nu ir gerai. Aš tą Twilight DVD sudeginsiu ir įdėsiu video į tumblr, ir būsiu tumblr-famous.

Dabar mąstau ar paskelbt visiem viešai savo adresą, kad atsiųstumėt gimtadienio atviručių.

Birthday party expectations