and in the end gay angels will swoop down and unlearn you, unfear you and carry the shaking baby remains to beautiful black heaven

neužmiegu nuo šešių ryto. galva plyšta it mano klasiokių mergystės plevė per šešioliktąjį gimtadienį. nežinau kada miegojau. visa savaitė buvo "grįžti namo 11-liktą, sugalvoji žiūrėt kažkokį filmą iki šešių ryto, tada šiaip nemiegi, dešimtą sugalvoji nusnaust, atsikeli naktį ir nebežinai ką daryt". fainiausia kad stuburą skauda kad ir kokioj pozoj atsigultum.
nekenčiu visko. nekenčiu Kalėdų, nekenčiu tradicinių naujų metų (su m., trupučiu merės chuanos, ant pėsčiųjų tilto), nekenčiu merginų kurios į blogą deda nuotraukas su ta pačia veido išraiška visose nuotraukose. nekenčiu wannabe hipsterių kurie manosi esąs madingi, suderinę raudonus vansus su kniedėm. nekenčiu to apsimetimo kad esi menininkas, nes rašai su metaforom, nes visi rašo ant tiek pretenzingą šūdą kad geriau jau gulėčiau ant šlapio šaligatvio Vilniaus gatvėj. nežinau kodel būtent ten. aš ir rašau pretentious šūdą. mes visi rašom taip, lyg nerūpėtų kas gausis ar ką kiti galvoja. rašom apie savo mintis ar ką veikėm šiandien lyg tai būtų "alternatyvus menas". nekenčiu mamites, nekenčiu tevelio. nekenčiu savęs.
akys dega nuo suknistų ekranų. gerklę skauda kai kvėpuoju. labai norėčiau sausainio.
labai norėčiau iškept medaus tortą, arba tą sokoladinį kur slaptą receptą davė skystė ar kažkas. bet negaliu :((( sad :(((