Saturday, April 21, 2012

Tarybinės socialistinės parapsichozės

Kadangi verčiu savo awkward klasioko filmuką konkursui į anglų kalbą, prisimazinau į kelionę į kažkokį sovietinį bunkerį. Prieš tai dar valandą Vilniuj praleidau su Skyste, kuri mane žiauriai sužavėjo, ir Vytaute - nuspirkom Mix'o, nuėjom į kažkokį kiemelį iš N raidės, tada dar parūkėm Katedros aikštėj, ir mane su likusiu idiotu būriu nuvežė į tą bunkerį. Tris valandas tapom SSSR piliečiais, ir turėjom laikytis nurodymų, antraip tave išmes.
Viso tai buvo tarsi propagandinis spektalis, kuris tave agituoja kovoti už savo teises, kovoti prieš Lietuvos valdžią ir neišvykti iš šalies. Tą bunkerį aplankė trylika tūkstančių žmonių, o testą išlaikė tik 9. Esmė buvo nevykdyti nurodymu, o išeiti iš būrio, pažiūrėti Draugui Majorui į akis, ir pasakyti "Man nepatinka gyventi Tarybų Sąjungoj". Pas mus niekas neišlaikė, net ir aš. Žinot kodėl? Todėl kad įvyko keisčiausias dalykas - man patiko gyventi Sovietų Sąjungoj. Vėliau su Rugile aiškinausi kodėl - ar dėl to, kad apie mane viskas pagalvota, ir man, kaip Tarybų Sąjungos piliečiui nereikia galvoti? Ar dėl to, kad visas tas mūsų senelių gyvenimas buvo ANT TIEK absurdiškas robotų spektaklis, bet užtat gyvenimas buvo lengvas?
Mum liepė pernešt daiktus nuo vieno stalo ant kito, ir liepė šypsotis, ir dirbt su entuziazmu. Ir aš šypsojausi, ir dirbau, ir susipisau koją į vamzdį, ir panagės pajuodo nuo pirštinių, bet aš šypsojausi. Liepė užsidėt dujokaukę ir bėgiot ratais. Ir mes užsidėjom, ir aš jaučiausi klaustrofobiškai, nieko nemačiau be akinių ir per užrasojusius langus, ir atrodė kad tuoj uždusiu, bet vistiek mes bėgom.
Daugelis man pataria negalvoti, nes tada pergalvoji, ir susipisa gyvenimas, ir patarlė "Kvailų žmonių gyvenimas lengvas" iš tavęs juokiasi apsimyšdama.
taip, aš esu filosofijos daktaras.
iš teigiamos pusės, sužinojau vienintelį man žinomą lietuvį vyrą, kuris gavo į šikną iš kitų vyrų - kalėjimo prižiūrėtoją Sakalauską 14 rusų kareivių išprievartavo per šikną ir per burną, ir jį apšiko, ir apmyžo, ir buvo dar kažko daugiau, tada jisai atsipeikėjęs pusę jų iššaudė. Tada jį įkišo į psichūškę, davė nuodų kurie atrofavo smegenis, ir paliko pūt kalėjime, arba davė dar nuodų, kurie sunaikino tai kas liko.
                                                                              http://www.sovietbunker.com/

8 comments:

  1. Buvau prieš pora metų ir aš ten. Ir aš šypsojausi ir nešiojau daiktus nuo vieno stalo ant kito, su ta kauke laksčiau ir dar liepė kažkokias duris atidaryt, bet tos mat buvo užrakintos ar užkaltos. Po to, žmonės su kuriais važiavau buvo laabai patenkinti, jiems patiko, kad ant jų rėkė ir rodė, kaip atrodė ginekologo kėdė. o tai tik įrodo, kokie kartais būna kvaili žmonės.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Užlydytos. Pas mus buvo stomarologo, ar kaip ten vadino. Gal tavo žmonės buvo sekso vergai, ar bent jau norėtų tokiais pabūt kada.
      Pas mus tam med. punkte ant vienos mergos pradėjo taip staugt kad jinai su pudra veidą išsitepus, sakė kad šūdo spalvos, ir mes taip žvengėm :D Nors aš tą patį jau senai kartoju apie pūdrinukes

      Delete
    2. Nieko stebėtino, ne viena panelė bėgioja su skirtinga kaklo ir veido spalva.

      Delete
    3. Bet šiaip nesąmonė mokėt pinigus už tai kad ant tavęs parėktų

      Delete
    4. Būtent. :D Be to, manau, kad sovietmetį viskas nebuvo taip. Taip, tuo metu už žmones mąstė kiti, bet ir tie mąstytojai buvo lyg cirko klounai.

      Delete
    5. Tai kad tas vyras buvo kaip klounas.

      Delete
  2. Leisk atspėsiu, tas awkward klasiokas yra Vismantas? :D

    ReplyDelete
    Replies
    1. Omg Paukšte kokia tu įžvalgi :\

      Delete