Tuesday, August 11, 2015

Noah and the Whale

Po kelių (keliasdešimties?) šventvagiškai subjaurotų vyno taurių (su mineraliniu ir ledukais) man prieš akis stovintys vaizdai pagaliau sugula į datų bei įvykių dėžutes - autobusas, per pusę pirkta Bobelinė, karjeras Arlaviškėse, mano pirštai Nojaus plaukuose, Nojaus ranka ant mano kelnių, mano ranka Nojaus kelnėse, Gabrielės lūpos ant mano lūpų; kažkas negerai ir mes sustojam degalinėje, iš piniginės ištraukiu saują monetų ir mes devintam forte, Gabrielė krenta ir kitą dieną puikuojasi gipsu, kaip kad aš prakirsta lūpa ir mėlyne po ranka.
Ir aš neabejosiu Nojaus girtumo laipsniu, kai pasirinko mane (nes matė būdamas blaivus), negalvosiu kad jam sumokėjo kad mane pabučiuotų, ar kad tai buvo dalis "Tiesos-drąsos", ar kad manęs visi nekentė, ar kad viską susapnavau, nes ištikrųjų turbūt tiesiog gulėjau haliucionuodamas savo prakaito klane po vienišos vakarienės ir kelių taurių (butelių?) vyno.
Negalvosiu apie abejones ar ligas ar visas savo paranojas, tiesiog kasdien gersiu vaistus ir, jei ne Rugilės "tavo čiūvas iš pirmadienio iš Niujorko. And I'm probably fucking him tonight" prisiminčiau vieną kart gyvenime pasitaikančią galimybę su ~šypsena~.

Su savim visur nešiojuosi laišką, sakantį, kad įstojau, nors negaliu sakyt, kad daug kur einu - karštis sunkiasi į mane ir traukia iš vidaus visą prakaitą tarsi žmona pinigus per skyrybas. Lūpdažių žymės ant kavos puodelio briaunų persikelia ant rasotų stiklinių, sklidinų ledukų, dažniausiai atsiklaupus garbinant Ventiliatorių - kuris namie tik vienas ir negali patenkinti visų iš karto ( ͡° ͜ʖ ͡°)
Po dienos su Veronika Krautuvėle ir Vė V Vil belieka tik verkt kaip man pasisekė: dėl visų materialinių vertybių (kaip kad naujo, bet jau nudaužyto telefono), dėl aštuonių matches Tinder'yje (kai vienas net parašė!) ir žmonių, kurie iki šiol išbuvo su manim, kad ir kaip skundžiausi gyvenime ir juokiausi iš vaikų invalidų. senk u