Melancholija, antras dublis

Tas faktas kad mūsų jau beveik šimtas projektuoja tokią lyg ir pareigą rašyti, nors visiškai nenoriu, nemoku, nelįsiu, vaikai, nežinau.
Mus surado.
Mus atpažino.
Į mus įsibrovė žmonės, kurie šito nesupras, kuriem tai nebuvo skirta, ir kurie papraščiausiai skaityti blogo nenusipelnė. Kvailai tikėjausi kad tai niekad neįvyks, nors buvo aišku kad tai neišvengiama. Dabar reikės cenzūruoti mintis, nedėt nuotraukų iš mano seksteipų, ištrinti kai kuriuos vardus ir paprasčiausiai elgtis taip, kas visiškai prieštarauja interneto dienoraščių idėjai, bet oh well.
Hmm, gimtadienis. Tiksliai. Galiu jaustis ramiau, dabar kai žmonės paklaus kiek man metų, 16 skamba įtikimiau nei 32. Kažkaip keista, atrodo kad šešiolika tai toks kertinis momentas gyvenime, visi aplink tik juda, gamina maistą ir rūpinasi tortu, ar perka alkoholį - kelios valandos prieš išvažiuojant į sodą švęst ir aš supratau kad dviejų butelių man neužteks.
Veringa gyvenimo pamoka - kad ir kiek išgertum, bandyti permiegoti su žmogum kurį pažįsti devynis metus YRA BLOGA IDĖJA.
Pinigai nebesuteikia džiaugsmo, nes vėl šventi kitą dieną ir prisiperki per daug brangaus (nukainuoto) šampano.
Tada Švietimo Ministerija nutaria padaryt konfidencialią apklausą apie tabaką, alkoholį, narkotikus ir kompiuterinius žaidimus paauglių gyvenime, ir aš turiu prisimint kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių seksualiai priekabiavau prie kitų. Po anketos (ironija) daugelis nuėjo parūkyt, o aš susitikau su Ru. ir po 11-likos mėnesių pertraukos apsitorčinau kaip dūra nuo žolės.
Pastebėjimai: Apsirūkius laikas eina lėčiau. O gal greičiau. Nesigaudau. Esmė, pravažiuoja trys autobusai, ir mes vistiek nelipam nes dar rūkom cigaretę.
Be to, iš niekur nieko atsiranda žmonės - bandai lipt į trūliką ir tada pyst išlenda kažkokia raudona hobitė. P.S. Nejudant spoksoti į vieną tašką dar nebuvo toks raminantis užsiėmimas.
Kalbant apie mokyklą, nežinau kada paskutinį kartą supratau kas ten dėjosi. Kai dar pamokos buvo po 30 minučių, pasėdėjai, kažką papaišei ir baigiasi antrą. O dabar, kai tiesiog fiziškai jauti kaip tavo smegenys virsta žalia kivi skonio želė dėl visų tų bandymų įkišti kažką ko tau gyvenime niekad nereikės sukelia alkoholizmą, ir diena būna išvaistyta, jei rankoj neturėjai gėrimo.
Prisiminiau kaip kadais susitikau klasiokę eidamas į Fluxuso tualetą, ir jinai manęs paklausė ar aš čia pirmą kartą.
...
Nenuostabu kad kiekviena diena yra kančia.
Labai norėčiau parodyt ką gavau dovanų, bet religija neleidžia - hipsterizmas ant tiek įsišaknijęs, kad naudoju Nokia 3310.
Įdedu gyvenimo esmės nuotrauką.

Dalykai kurie buvo faini bet dabar pasidarė per daug meinstrymas

• Akiniai raginiais rėmeliais (nerdai)
• Ūsai
• Barzdos
• Būvimas hipsteriu
• Rūkymas
• Indie muzika
• Alternatyvi muzika
• Mažo biudžeto daug apdovanojimų susirenkantys filmai
• Prarast nekaltybę
• Būt biseksualiu
• Nemėgt krepšinio
• Būt priklausomam nuo alkoholio
• Nesimokymas
• iPhone'ai
• Gerti kavą Coffee Inn'e, Vero Cafe ar Mio Cafe
• Rašyti blogą
• Rašyti blogą, kai neturi ką pasakyt, arba nemoki to pasakyt
• Turėti tumblr'erį
• Rašyti 'įsimintinas' citatas ant savo feisbuko sienos
• Kai atlikėjai savo singlam sukuria +10min muzikinius klipus
• Kai Kauno centrinukės užsideda juodas velvetinias platformas su juodu paltu ir to Burberry šaliko padevalka ir įsivaizduoja esančios madingos
• Išsitrinti feisbuką
• Queen Sixteen

Dematerializacija

Arba kaip Ernis suvokė prekinių ženklų minusus ir žmogiško kontakto svarbą.
Viskas prasidėjo šalyje už jūrų marių - US of A, kur visi žmonės laimingi, kainos žemos, ir viskas yra sukurta jūsų patogumui. Pirmą kartą apsilankiau Starbuckse - t.y. "Coffee Inn" atitikmuo. Kaip pas mus renkasi 'centrinukai', kurie gauna į savaitę 10 litų ir sėdi tenai gerdami vieną kavos puodelį, kol jiem nepaskambina tėvai ir neliepia grįžt namo (antraip neduos žaisti su kompiuteriu). Starbuckse renkasi įvairus amaras - žmonės kurie nori kavos (nes amerikoj niekas kitam kavos neparduoda. Rimtai.), hipsteriai kurie nori priminti kitiem savo statusą, arba dvylikametės kekšės (kurios rengiasi it vaikščiotų turgaus podiumu), kurios bando primesti kažką kito, kai nusiperka kavos ir fotkina puodelius per Instagram. Bet tiesa ta, kad Starbucks yra tiesiog kava, nors ir labai išsiplėtus - siūlo maisto, daug kavos rūšių, atsiskaitymas iFaunu ir įvairios atributikos. Gal ir jautiesi tenai kietas, nes Starbucksą labai jau garbina tie materialūs žmonės (žiūrėti senesę Ernesto versiją - aut. pastaba), be to pradedi nešlovinti lietuvos kavinių, nes Starbucksas duoda nemokamą dviejų rūšių pieną ir kalną grietinėlės su glajum ant viršaus, ko lietuvoj niekada neperkam, nes pinigų vos užtenka kavai.

Antras svajonių objektas - Converse batai. Lietuvoje labiau žinomi kaip inkariukai - nes sovietų sąjunga liepė Lietuvai ką nors nukopijuoti nuo Amerikos, Converse yra guminiai-medžiaginiai sportiniai bateliai, apturintys turbūt patį atpažinomiausią batų dizainą pasaulyje, įkvėpęs milijardus kopijų (akcija maximoje - inkariukai tik už 5,99lt). Bet tiesa ta, kad jie prasti. Susidėvi greičiau nei gali ištarti Fionos Apple antro studijinio albumo pavadinimą. Lygus padas žada kojų skausmą dėl netaisyklingos anatomijos. Galbūt Conversai yra reikšmingesni Amerikos rinkai, kur žmonės neperka batų tikėdamiesi kad jie tarnaus visą gyvenimą.

Kitais žodžiais tariant, nekenčiu visko, nekenčiu šito įrašo ir ačiū už dėmesį. GArba kaip Ernis suvokė prekinių ženklų minusus ir žmogiško kontakto svarbą.
Viskas prasidėjo šalyje už jūrų marių - US of A, kur visi žmonės laimingi, kainos žemos, ir viskas yra sukurta jūsų patogumui. Pirmą kartą apsilankiau Starbuckse - t.y. "Coffee Inn" atitikmuo. Kaip pas mus renkasi 'centrinukai', kurie gauna į savaitę 10 litų ir sėdi tenai gerdami vieną kavos puodelį, kol jiem nepaskambina tėvai ir neliepia grįžt namo (antraip neduos žaisti su kompiuteriu). Starbuckse renkasi įvairus amaras - žmonės kurie nori kavos (nes amerikoj niekas kitam kavos neparduoda. Rimtai.), hipsteriai kurie nori priminti kitiem savo statusą, arba dvylikametės kekšės (kurios rengiasi it vaikščiotų turgaus podiumu), kurios bando primesti kažką kito, kai nusiperka kavos ir fotkina puodelius per Instagram. Bet tiesa ta, kad Starbucks yra tiesiog kava, nors ir labai išsiplėtus - siūlo maisto, daug kavos rūšių, atsiskaitymas iFaunu ir įvairios atributikos. Gal ir jautiesi tenai kietas, nes Starbucksą labai jau garbina tie materialūs žmonės (žiūrėti senesę Ernesto versiją - aut. pastaba), be to pradedi nešlovinti lietuvos kavinių, nes Starbucksas duoda nemokamą dviejų rūšių pieną ir kalną grietinėlės su glajum ant viršaus, ko lietuvoj niekada neperkam, nes pinigų vos užtenka kavai.

Antras svajonių objektas - Converse batai. Lietuvoje labiau žinomi kaip inkariukai - nes sovietų sąjunga liepė Lietuvai ką nors nukopijuoti nuo Amerikos, Converse yra guminiai-medžiaginiai sportiniai bateliai, apturintys turbūt patį atpažinomiausią batų dizainą pasaulyje, įkvėpęs milijardus kopijų (akcija maximoje - inkariukai tik už 5,99lt). Bet tiesa ta, kad jie prasti. Susidėvi greičiau nei gali ištarti Fionos Apple antro studijinio albumo pavadinimą. Lygus padas žada kojų skausmą dėl netaisyklingos anatomijos. Galbūt Conversai yra reikšmingesni Amerikos rinkai, kur žmonės neperka batų tikėdamiesi kad jie tarnaus visą gyvenimą.

Kitais žodžiais tariant, nekenčiu visko, man kasdien pisamas protas, bet taip smarkiai, kad neišlaikau galvos ir kraujuoju pro visas landas, nekenčiu šito įrašo ir ačiū už dėmesį.

everything hurts and I'm dying

http://homewreckersconfessions.blogspot.com/2012/09/socialinis-eksperimentas.html

Priėjau prie tokio lygio kad laukiu kol jisai praeis pro mane laisvės alėja, nes taip darė du kartus. Nes mes dviese gyvenam penktam dešimtmety, kur nėra telefonų ar interneto ar bent jau pašto, kur negalim susitart kad pasikalbėtume. Noriu pasikalbėt. Turbūt kad kvailai tikiu kad daugiau nieko kito nesusirasiu. Na, dar plius seksas. Ar bent paprasti apkabinimai. Bučiniai. Rankų prisilietimas. Šiandien planuoju susirasti skylę kurioje galėčiau numirti. Tada susirasiu darbą, kad kasdien galėčiau nugert savo bėdas. Lietuvių kalba čiulpia. Šiandien per rašinėlį apie Velnią tautosakoje parašiau mokytojai du pyragų receptus.
Atsiprašau kad seniai nerašiau. 

Terapiniai pokalbiai, arba Kaip Tu Iš Tikrųjų Pradedi Gyventi

O dieve net nežinau kaip pradėt. Aha, aš dar niekad nebuvau pas psichologę *bando šypsotis*
Um okay *bando įsitaisyti kėdėje*
O gal jūs geriau papasakokit apie savo vasarą? *abu nepatogiai juokiasi*
Ai. Net nežinau. Neseniai buvau Lady Gagos koncerte, žinojot? Tai va. Jaučiu tai buvo viena iš geriausių dienų mano gyvenime. Traukiny su Eisve ir Artūru (kurį bandžiau kabint) nervinomės kad nespėsim ir nepateksim į Monster Pit'ą, bet atvažiavom prieš penkias valandas, ėjom per mišką kur aš įsidilginau kad patektume į reikiamą įėjimą, ir tada eilėj jautėmės (bent jau aš) labai jau kaimietiškai, nes visi buvo su perukais ir makiažu ir Gagos drabužiais. Žodžiu, pralaukėm eilėj, man įgėlė bitė, galiausiai pralaukus daugiau nei penkias valandas patikrino bilietus, gavom oranžines apyrankes ir bėgom iki scenos, nes galvojom kad reikia užsiimt vietas, bet per visą koncertą buvo pakankamai daug vietų. Iš pradžių pasirodė Lady Starlight ir rodė savo performansmeną - jinai judėjo, ir grojo muzika. Nu dar keitė kaukes. Nesakau kad šoko, tiesiog judėjo. Tada atėjo The Darkness su savo glam rocku, nusirengė savo klasikinį švarką, atsistojo ant galvos ir pradėjo plot su kojom. Galiausiai buvo galima su krūtine pajausti kad prasidėjo Gagos "Highway Unicorn (Road To Love)", nes garsas ėjo per visą kūną. Jinai išjojo ant savo vienaragio, sekė jos šokėjai su vėliavom, vienžo buvo tobula. Dainavau daugiau nei Gaga, po koncerto nejaučiau nei gerklės, nei kojų, nei rankų.
Ir žinai ką? Man atrodo kad man pagaliau pradėjo sektis. Penkiolika metų skendau šūdų baloj ir pagaliau iškilau į paviršių. Išsipildė viena iš gyvenimo svajonių, ir išvažiavau į Čikagą. Pamačiau Gagą gyvai. Susiradau vaikiną kuris mane myli. Kartu mes nuostabiai praleidom dieną, jei žinai ką turiu omeny. Su Rugile supratom kad jinai gaus savo universiteto diplomą kai aš gausiu savo vidurinės, todėl mes kartu skrisim į Niujorką kur kartu turėsim butą ir plastikinius indus ir aš jai pusryčiams gaminsiu omletą, ir mes atidarysim klumpių parduotuvę mėsos pakavimo rajone.
Ryt prasidės mokslo metai, ir turiu pasikeist į mokymosi režimą, bet ir taip aišku kad bus sudėtinga kai praktiškai kiekvieną minutę jo nuogas kūnas stovi mano akyse. Galiu pridurt kad vasarą pabaigėm gana tobulai, maždaug, su Rugile miejom vienoj lovoj jau penkias dienas, chain-smokindami ir žvengdami arba iš Slenderio, arba iš Klumpių, arba WOOB WOOB WOOB.
Ai, jau baigėsi laikas? Nežinau, visai smagu kai tavęs išklauso. Už 200lt per valandą..

so much sweg

Turbūt jau daugelis iš veidaknygės sužinojo kad ryt būsiu Vilniuj, nes žinot, Gaga. Traukinys devintą, bet tik viena Skaistė sakė kad gal ateis susitikt. Planas yra stovėt prie Vingio parko šešias valandas ir džiaugtis gyvenimu :| Rašiau blakstienei, galvojau kad gal galėtume kartu varyt, bet neatrašė, anyways. 

Prisiminkit kad aš single and ready to mingle, and we met a few years ago, and I am crazy, and here's my number **, so text me maybe.

Šeimų Ardytojas

Logiška, kad visi turbūt pastebėjot naują jus sekantį blogą pavadinimu "Confessions Of A Homewrecker".
Matot vaikai, mano 'greit prekyboje atsiransianti' knyga darbiniu pavadinimus "Kraujas ir Kava" iš tikro yra milžiniškas, visą Niujorą apimantis koncepcinis projektas. Galite tikėtis filmo, miuziklo, serialo, poezijos rinkinio, marškinėlių ir megztinių bei priešpiečių dėžučių ar mano vardu pavadintos kavos Starbuckse.
Todėl naujas blogas, truputį įkvėptas Marina And The Diamonds albumo "Electra Heart", yra kaip išsamesnis žvilgsnis į pagrindinį veikėją mano knygoj. Tai, kas rašoma bloge, nebus panaudota knygoj, nes kaip jūs turbūt suprantat, aš pradėsiu panikuot, verkt ir dejuot kad ta knyga yra paskutinė nesąmonė ir sudeginsiu visą kompą kad tik jinai išnyktų nors vėliau suprasiu kad jinai tebėra mano bloge. Todėl tas blogas yra limited special edition, išskirtinis dalykas su galiojimo laiku, todėl jūs gaunat mano palaiminimą sekti.
O dabar visi atsistokime Šeimų Ardytojo himnui.

Kekšės ir eržilai, pristatau jums metų knygos viršelį:

By Ugnė