Sunday 4 March 2012

fear and loathing


Fuck shit motherfucker fuck shit situation. Nachui kūrvos su iškruštom sūchom ir aborto liekanom.
Iš pradžių kalbėjom apie mokyklos choreografą, sergantį mielitu ir praštantį paramos, tada apie mūsų epileptiką šunį, tada gimdytoja taip casually paklausė "O tu žinai kad mes į Ameriką nebeskrandam?"
Priežastys buvo tokios: lapkritį močiutės jubiliejus, todėl nori atvykt teta su dėde. Seneliui buvo surengtas balius; močiutė irgi tokio nusipelnė. Sekančio gimtadienio senelis nesulaukė, todėl į šitą jubiliejų dedu vilčių. Antra. Jie nori pasitikrint sveikatą, o firma neklesti.
Iš esmės aš nenustebau, nes nelabai tikiu kad man kas nors gero gali įvykt,  bet liūdniausia dėl to, ką turėsiu padaryt, kad skrisčiau vienas dviem mėnesiams: gerai mokytis ir gražiai elgtis.
Kažkaip jaučiuosi lyg virsčiau anti-žmogum - man kuo toliau, tuo labiau nepatinka liesti kitus žmones, išskyrus tuos su kuriais jaučiuosi saugiai, kas turbūt yra dar vienas ženklas kad man autizmas. Kitų klausiu "kaip sekasi" nes toks socialinis protokolas, man asmeniškai visiškai neįdomu. Ir todėl atrodo kad vis giliau klimpstu į religiją, kurios dievas esu AŠ, kur visi mane turi garbinti, o aš į juos nekreipti dėmesio.
Čia turbūt antras kartas kai rašau apie svajones, ant kurių nusišiko, ane? Pirmas buvo dėl žalios kortos, kiek pamenu. Laukiu trečio karto, kuris, tikiuosi, nemeluos.
(Nusipirkau nervus raminančios arbatos, dabar geriu it švęstą vandenį)
O dabar mano nuotykiai su alkoholiu, mergom ir cigaretėm!! WooHoo!
Kiek pamenu, su Rugile kažkada nusprendėm susitikt kad nusigert. Aišku, jos kambariokė visalaik namie, todėl mus (kaip visada) išgelbėjo Dosono Įlanka, kuri yra Amfiteatre, ir kuri be jokio pavadinimo skamba neįdomiai, todėl aš tiesiog privalėjau sukūrt niką;  su gimdytoja dar nekalbėjau todėl teko vogt pinigus iš piniginės, ir mes aišku pasigėrėm nuo dviejų skardinių sidro dėl visų tų vėžį sukeliančių priedų. Viena iš svajonių buvo dviese nuvažiuot į sodą, ten vėl nusigert ir žiūrėt Seksą Ir Miestą valgant tą amerikietiško dydžio ledų kibirą. Viskas, aišku, nepavyko, nes Love turėjo per daug namų darbų, todėl iškilo naujas sumanymas - pasikviest Marių (jis visada triedalioja kad aš jo kartu niekur nepasikviečiu, nors vakar jisai organizavo plotą, apie man visiškai neužsiminė, bet apie tai vėliau). Susiorganizavom du butelius sidro, pilnas kuprines su kompu ir filmais (jam, aišku, reikėjo maisto ir drabužių :|), gimdytoja rėkė ir sakė kad nebus autobuso, tada dar bandė mane sustabdyt meluodama kad raktas ne sode, bet mes iš maištininkų kartos. Aišku, jos pranašystės pasitvirtino ir autobuso tikrai nebuvo, nors kai vėliau varėm į Įlanką mačiau kažkokį mažą tarpmiestinį maršrutinį. Mariui nepatiko mano įdėja pralėbavot mieste (ir užmigt prie Kauno Pilies sienos kaip kažkada planavom su Queen), todėl išgėrę vieną butelį grįžom pas jį, kur peržiūrėjom Čarlį Ir Šokolado Fabriką, ir aš crashinau ant sofos.
Nežinau kas įdomesnio vyko vėliau, neprisimenu kaip susitaikiau su gimdytoja, bet turiu dvi naujas knygas už 81,98 ir papildytą nuolatinį. Ką galiu pasakyt, moteriškė mane pažįsta.
Šiaip dabar visi manęs nekenčia. Rugilė pavadino idiotu (vienintelis paaiškinimas - jai tos dienos, ir pagal Vytautę, aš negaliu jos kaltint), Marius asilu, o Martis - lopu, bet nepiktybiškai.
(Kažkada vieną akimirką, kai supratau kad manęs čia niekam nereikia ir esu niekam nereikalingas, su Vytaute nusprendėm persikraustyt į Vilnių, pasiimt Rugilę, Vytautės draugą gėjų kartu gyvent kuriant meną šitam Bute)

Vakar iš Marčio sužinau, kad Marius rengia plotą pas Mykolą (toksai cutiepie su seksi liežuviu :D). Sužinoti tai iš Martyno, kurio Marius nekenčia, NEBUVO smūgis žemiau juostos. Tiesiog aš jį ištryniau iš savo gyvenimo iki tol kol atsiprašys. Tada ne iš šio ne iš to Martis, kurį paskutinį kartą mačiau per naujus kai rūkėm žolę, pasiūlė eit nusigert. Aš, aišku, nesugebu atsisakyt.
Akropoly susitikom Marių su Faustu, buvo maždaug, "jo, gal dar susitiksim", aš šypsojausi ta 'dek pragare' šypsena, ir mes depart'inom į salą. O gal čia buvo jau po salos. Joo, turbūt po salos.Susitikom su Lola, ir tada ėjom į kioską cigarečių, nors turbūt šitasbuvo prieš akropolį. Žodžiu, Įlankoj chainsmokinom ir gėrėm kas buvo likę, ir man užteko drąsos pasakyt jam kad galvojau kad mes nebedraugai kai jam 'išėjau iš sandėliuko'. Galiausiai vėl einant į Akropolį pasišildyt alkoholis ėmė kalt į galvą, ir aš vis stebėjausi kiek mes toli nuėjom su kiekvienu žingsniu. Apmyžom du tiltus, tada po jais sukomės ratais kol reikėjo įsikibt turėklo norint nepargriūt. Martis atsidūrė ant žemės, aš atsiklaupiau šalia, rūkėm mano pamėgtuosius marlborus su nukąstais filtrais, akropoly maitinomės čipsais (dar jis man nupirko javainių batonėlį ^^), parodžiau tokią nišą prie to muziejaus kur stovi bičas nuogu bybiu, ten sutraukiau dar tris, jis dvi (trečią einant pro policiją), ir teko laimė grįžt namo kartu su gimdytoja (kuri grįžo iš mano krikštatėvio meilužio(turbūt) gimtadienio).

Taigi. From dis day forward, paprašysiu kad teta sudarytų sąrašą kaip gražiai elgtis, atsispausdinsiu, ir pradėsiu mokytis. Kill me now?
P.S. Ar minėjau kad teko nepakartojama laimė klausytis kaip nuostabiai nuostabioj Jėzuitų Bažnyčioj dainuoja Vytautė su choru?
Bet kadangi ji sako kad Liepaičių daina nesiderina su mano blogu, tai aš prisiminiau kaip myliu Mariną:




8 comments:

  1. But Alex is back so that makes everything better.

    ReplyDelete
  2. Shit. Adam. I was thinking about Alex. As for my Alex. As for Alex I know. Which I thought was Adam. So yeah.
    Adam.

    ReplyDelete
  3. What's an Alex. Maybe Adam will hate me once I send him my book in english

    ReplyDelete
  4. Alex's not gay so it doesn't matter. Yeah, possibly.

    ReplyDelete
  5. You shouldn't write to me if you hate me :\

    ReplyDelete
  6. I don't hate you. I am like that all the time. You should know. :/

    ReplyDelete