Mano sielos draugas yra Baron D'Arogninac, baltas saldus vynas, ir po dviejų butelių Baltijos rūkomajam ateina įkvėpimas, retas svečias, kurį reikia priimti ir juo rūpintis, nes gali greit pabėgt. Suprantu, kad šaltis ir tamsa mane apgaubia ir rūpinasi geriau nei šeima, šaltyje jaučiuosi saugus, nors kartais ateina erazmusai ir sudreskia apsauginį sluoksnį, bet jie gražūs, tavo whoremoans veikia, ir šaltis bei tamsa apsaugo. Iki D. liko trys dienos, ir aš laukiu nekantraudamas labiau nei pasaulio pabaigos, tikiuosi kad mane pagrobs ir po devynių valandų skrydžio būsiu saugaus Čikagos suburbios glėbyje, kur viskas yra gerai, kur viskas yra gražu ir miela, šalia MANO žmonių {visai kaip Lana}, kurie užsiėma muzika, kurie stato operas, su Dainium, kuris dar nebandė žolės, kurią aš jam pažadėjau, kuris su manim prisigeria ir vis dar laukia antro pasimatymo.
Baronas neleidžia grįžt namo, o Rugilė-Edvinas nori kad nakvočiau pas ją, su pižamų-mergaičių vakarėliu buriant ateitį iš kortų.
No comments:
Post a Comment