Vaizdo dienoraštis Nr.1

Prašau atleisti mano balsą, vaizdo kokybę ir tobulus filmavimo įgūdžius. O dabar einu pakuot savo Amazono užsakymą (Kalėdų dovanas)

yolo tbh

Va, paviešinau jūsų pavardes. Žinokit labai keista man, ir baisu gaut tiek pakvietimų. Net nežinau ar jūs visi dėl blogo. Ir dar net labas nepasako ar kasžką tokio. Bet anyways, jeigu jūs skaitot mano blogą ir bent jau pritariat ar jaučiatės panašiai, smagu turėti arčiau savęs žmonių kurie nesirengia treningais ir prausiasi daugiau nei kartą į metus. Tai tiek...

Pamiršau kad ne visi

jūs matot mano feisbuko updeitus - esmė tame kad pirmą dieną buvo tobula, nes vidurnaktį su teta rūkėm lauke, kai aplink skraidžiojo (ir švietė) jonvabaliai. Šiandien irgi buvo tobula diena, nes valgiau tobulo maisto (enčelados su pelėsinio sūrio padažu ir marinuotais agurkėliai), plius gavau iPod touch ir kvepalus iš "Diesel" (kadangi mano mėgstamiausių neturi netgi Macy's). Žodžiu, viskas yra žiauriai žiauriai žiauriai tobula.
Be to, niekas nesuprato mano prieš tai buvusio post'o - sakiau kad duotumėt savo adresą jei norit sarkastiškų atviručių iš Amerikos. Jau postcrossingui išsiunčiau vienuolika, plius Vytautei ir Ugnei. Kas gali nenorėt gaut atviručių.
Kvepalų parduotuvėse visos lenda į akis ir siūlo uostyt naujausius 'dizainierių gaminius' - savo tašę kvepinu [tikrąja to žodžio prasme] 30-čia brand'inių popierėlių. Mieloji kasininkė dar man davė YSL kosmetinę ir [kažkodėl] šaldiklį. Ir, be abejo, šešis kitų kvepalų mėginius. Šiaip kasininkės yra malonios, kaip ir visa amerika. Best Buy'uj, kai pasakiau kad aš pirmą kartą šitoj parduotuvėj ir iš vis Amerikoj, jos dažytos blakstienios išsiplėtė ir manęs pradėjo klausinėt iš kur aš ir ar patinka, tikrai nuoširdžiai iš smalsumo.
Shopping malls yra penkių aukštų miesteliai kuriuose laisvai pasiklysčiau, jei ne Auksė.
Ai nu, dar kažkada išvarau į Bostoną, į Lietuvos Ten Kažkokį Šokių Festivalį, bet smagiausia kad aplankysiu Niagaros krioklius.

Ką gi. Saulius prašė kad nufotkinčiau savo namus, tai jei kam bus įdomu, galėsiu ir čia įmest.

tbh, štai mano feisbukas, kad laikintumėt visus statusus

American Dream

Pirmas mano skrydis lėktuvu buvo toks - kylant tam mažam klaustrofobiškam lėktuvėliui su propeleriais (galvojau kad tokių jau nėra) kartojau "Oh fuck, fuck fuck fuck fuck no why fuck fuck fuck". odieve. nėra noro ką nors pasakot.
Man liūdna. Žiauriai liūdna. Žinot kodėl? Nes žinau kad reikės grįžt namo.
Aš jau čia penkias dienas, ir išlipus iš lėktuvo nebuvo jokio persilaužimo, jokios nuostabos ar kažko tokio. Jaučiuosi kaip namie, tarp savų žmonių, kur pagaliau pritapčiau. Dar liūdna nes iPhone'as sugedo.
Pirmą dieną išleidau apie $100, ir turiu Lano/Florence/Vampire Weekend/Kanye diskus. Plius priklijuojamus ūsus. Ir dar tas atvirutes iš someecards kurias matot tumblery (Jei norit, dėkit adresą). Ai, užvakar mane direktorius priėmė į Jablonskio vidurinę. Tipo, tenai pereisiu tam kad galėčiau išvažiuot mokytis į Ameriką studentų mainų programa :D
Ok. Whatever.

Sky-stė

odieve. blet blet blet. aš bijau. o jeigu lėktuvas nukris ir suduš "Lost' saloj?
Žinot gal Gossip Girl seriją "Summer, kind of wonderful?" Tai va, vakar, bevažiuojant iš Boškės (kur atsisveikinau su Rugile ir supratau kad Novilė yra visai kitas asmuo nei galvojau), kažkaip apėmė toks jausmas kad ateinanti vasara bus nuostabi. nors jaučiu nesusitiksiu su Adamu, bet iš kažkur atėjo toks palyginus milžiniškas pasitikėjimas savimi, ir atrodo kad galiu nukabint bet kokį berną :D (nors ir kuo toliau, tuo labiau atrodau kad socially awkward fugly whale). tbh rašau referatą apie režisūrą, ir sužinojau kad vienintelė vieta kur  galima tai studijuot yra Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademija, kur metai studijų kainuoja 11099lt. koks degradas norėtų pusėtino magistro už tokią kainą? kai reikia studijuot ketverius metus? nuėjau į savo išsvajotąją SVA (nors iš tikro tobuliausia būtų studijuot Tisch'e, bet neišsimokėsiu) ir kaip užsisakiau kažkokį katalogą apie studijas :D kalbant apie studijavimą, aš bijau, nenoriu, myžu į kelnes ir žinau kad viską sušiksiu ir bus blogai. kol kas pagrindinis tikslas yra toks - gaut žalią kortą, ar bent jau studijų vizą ar kažkas tokio. už studijas (jei išvis įstosiu) pajėgsiu susimokėt metams, o per tą laiką juk galima kekšiaut, negi ne? odieve, negalvojau kad pradėsiu svaigt apie studijas. žinau kad man tik penkiolika, bet jau dabar bijau kad niekas nepavyks. ok tbh, sėkmės gyvenime, jūsų greitai lauks įrašai iš čikagos xox (žinau kad pavydit kalės)
O šiaip čia Skystė:

aš tbh

odieve

odieve maždaug, tikiuosi kad prisiversiu parašyt jum per savaitę apie visus 'įdomius' įvykius kurie nutiko savaitgalį, bet vis atidėlioju, tada galiausiai ateina kitas savaitgalis ir vėl apie jį reikia rašyt. Nežinau kas jum įdomu. Man patinka kai žmonės elgiasi "bad-ass", todėl ir jum rašau savo bad-assest nuotykius :D
Penktadienis
Su Marium belekaip tarėmės varyt į sodą, kaip ir praeitais metais - pagert, parūkyt, vidurnaktį atsigult ant greitkelio ir spoksot į žvaigždes, bet jo neišleido nes mat darbas ryte laukia, taigi aš variau vienas, ir vienas rūkiau ir gėriau. Įdomūs įvykiai: pradėjau spoksot į save veidrodyje, ir kuo arčiau kišau veidą, tuo labiau man atrodė kad į mane žvelgia visiškai nepažįstamas žmogus, kol galiausiai išjungiau šviesą ir išbėgau iš vonios. Ai, dar sėkmingai pirtį pakūriau.
Šeštadienis
Grįžau perpiet, dėl Kauno / Gatvės Muzikos dienų. Iš pradžių susitikom su Marčiu, jisai davė vienam mielam vyrukui cigaretę (Bahūrai o gal čia suktinę turit aš čia prie jūsų šaikos aš kalbu kaip jūs va matot žalgiris jėga žalia balta gal dar pridegt turit), susitikom su Marium, jisai padegino man plaukus, ėjom vėl kažkur gert, tada Martis varė namo nes norėjo žiūrėt futbolą o aš nenorėjau žiūrėt jo kažkokiam bare ir sakiau kad eisiu po miestą pasivaikščiot bet jie nesutiko ir pagaliau mes Marčiu atsikratėm. Jisai pažadėjo kad susitiksim šiandien, bet kaip matot aš sėdžiu namie ir lieju savo vertingąsias mintis ekranan.
Tuomet Marius pakvietė Mykolą, sakė bus po penkiolikos minučių, pralaukėm pusvalandį, kažkur ėjom, skambinau Rugilei, jos metų frazė: "Blet aš miegu man ryt premjera išsigimėli supistas", tada jaučiu patraukėm link Rotušės, pasidarė tamsu, aš norėjau kavos, galiausiai radom Vero namą ant ratų kažkur prie pilies, tada ėjom į Fluxus Ministeriją kur aš pavogiau kažkieno alų ir pirmą kartą gyvenime (iš trečio karto) paprašiau kad duotų cigaretę. Buvo apie pusę trijų nakties kai mes sumanėm suvalgyt "geriausių kebabų Kaune", tada jie mane paliko nes Mariaus brolis darė "tūsą", bet aš, grįžęs namo pamačiau kad nieko nėra, ir paskambinau Auksei į Čikagą. Tada aišku atėjo jie, žaidėm kažkokį išmislą (kai pralaimi - penki gurkšniai alaus), tada aš net paklojau jiem lovas, niekam nebuvo paslaptis kad Marius smaukėsi mano lovoj, dar galvojau ateit pas Mykolą ir su juo permiegot, bet atsisakiau visų nedorų minčių kad likčiau tyras. Galvojau kad eisiu miegot kai jie atsikels, nes jau neverta, bet galiausiai mano grožio miegas įvyko Jėzaus Kambary. Turbūt kai pasilikau vienas, tada ir prasidėjo visa depresija.
Sekmadienis
Turbūt visi žino tą jausmą kai niekas pasaulyje tau nebeteikia džiaugsmo ir nesinori nieko nedaryt, tik gulėt lovoj kol numirsi? Nežinau kas man jį įjungė. Gal kad vienintelis albumas kurį klausiausi šį mėnesį yra "Put Your Back N 2 IT", gal kad man visada taip būna kai negaunu to ko noriu, o tai yra skrydis į fakin Čikagą.
Oj blet. Ką tik prisiminiau apie savaitgalį kai Rugilė pirmą kartą pas mane nakvojo. Net nebežinau kada tai buvo. Ir dar jinai su Marium susibendravo. Oh well. Žodžiu, taip depresavau per dieną kol Marius neįkalbėjo nueit į Rugilės spektalį. Ištvėriau tenai valandą, nes jaučiausi kaip mokykloj - kažkokie žmonės sako visiškai nesuprantamus dalykus, o tu tiesiog sėdi ir lauki supistos pertraukos nes jautiesi kaip paskutinis idiotas.
AntradienisJuokingiausia kad antradienį tam teatre "dirbau" su Egle durininku, ir išžiūrėjau visas dvi valandas. Nes tam yra skirti draugai. Po to turėjom eit į boškę, bet Rugilė su savo teatrinėm ėjo į salą, tad mes su Rasa ramiai išgėrėm alų (plius aš laukiau Giedriaus ir draskiau stalą nes pas jį tabakas, o Rugilė rūkyt nedavė).
Penktadienis ir Šiandienadienis
Visi vėl išvažiavo į sodą, tad pasikviečiau Rugilę pas save. Gėrėm ir rūkėm. The End
-------------------
Tai va, primetat, pradėjau dainas rašyt. Apie Auksę, Adamui, apie Rugilę, apie kambarį kuriam niekas nemiega, vėl apie Adamą. O dar visai nesenai galvojau kad jisai sušiko man vasarą.
Planas buvo toks:

• Mylėtis ant jo sofos
• Rūkyt Lucky Strikes
• Plaukt turistiniu kruizu po tą Čikagos upę
• Apeit visus knygynus ir diskų parduotuves
• Aplankyt jo mėgstamiausias vietas
• Mylėtis, mylėtis, mylėtis...

Bet tada jis pasakė esąs kompulsyvus melagis ir prašė šito niekam nesakyt, ir sakė kad nesusitiksim, ir Čikaga tapo per pus patrauklesnė. Bet dabar kai paklausiau ar tai galutinis jo sprendimas, sakė kad nežino, o 'nežinau' reiškia 'gal', o 'gal' reiškia 'taip'.
Ar jūs įsivaizduojat kaip man bus sunku. Ar kadanors mylėjotės pirmą kartą gyvenime su žmogus kuris serga ŽIV? Nežinau kiek laiko praleidau studijuodamas - ar oralinis pavojinga, ar prejakuliatas užkrėčia, per kiek laiko susirgsiu, kokie simptomai, ar verta, saugus seksas, čiulpti prezervatyvą, viruso kiekis organizme.... O dar plius visos kitos problemos, kuriuos net nevertos aprašymo šičia. God.
Vienintelis dalykas, kuris vis dar išlaiko mano blaivų protą, yra tas faktas, KAD LIKO SEPTYNIOS DIENOS.

A day in the life of a gay teenager

turbūt visi galvojat kad būti gėjum yra fabulous - automatiškai rengiesi nuostabiai, turi gaują geriausių draugių, praktiškai kasdien geri ir vartoji nemandingus narkotikus ir nusibaigi gėjų baro juodajam kambary su savo bybiu nepažįstamojo burnoj ir AIDS likusiam gyvenimui.
Kad ir kokie būtų nuostabūs ankčiau išvardinti dalykai, būna ir minusų.
Pavyzdžiui, aš šiandien vedžiojau šunį, ir kažkoks bernas pravažiuodamas dviračiu spyrė man į koją. Aš ramiai praėjau ir pasisveikinau su savo kaimyne. Nors tokie dalykai atrodo kaip niekis, bet mane jie verčia nenorėt gyvent, o ir kitus, lažinuosi, veiktų panašiai. Pjaustytis nebegaliu, bijau kad oro uosto apsauga arba teta pamatys randus.
Turiu viską ko reikia - bilietus, vizą, tėvų sutikimą, tereikią pralaukt 20 dienų, su Rugile surengt atsisveikinimo koncertą ir aš jau Čikagoj. Kalbant apie Rugilę, savaitgalį jinai netgi miegojo pas mane, ir nešiojo mano džemperį, ir gėrėm kolą su spiritu, ir jinai su marium susibendravo, ir dar rūkėm suktines ir fotkinomės kaip hipsteriai su senais fotikais / ridikulito išsuktos fyfos su dakfeisais (kurie man nesiseka).
Norėčiau auklėtojai paskelbt karą, ypač po to kai jinai man rėžė pamokslą prieš visą klasę. Aišku, gerą atsikirtimo kalbą sugalvojau tik tada kai grįžau namo iš mokyklos.
Įvyko kai kas, dėl ko supratau kad visą likusį gyvenimą negalėsiu iki galo nepasitikėt niekuo, kad ir kaip to norėčiau. Ir juokingiausia kad mane jau antrą kartą išduoda, bet vistiek noriu pasitikėt.
Ai beje, per paskutines dvi savaites ar kada čia radau savo gyvenimo meilę, ir jis atrodo štai taip:

Jį taip random radau gūglėj, per dešimt minučių susiradau jo vardą ir galų gale paaiškėjo kad jam nepatinka vyrai. Oh well, jamkit kas norit.

SONG OF THE MONTH