🌑Jei reikėtų apibūdint santykius su mama vienu žodžiu, tai - matricidas🌑

Džiugu kad gavau jūsų dėmesį. 

Vistiek einu aukštai iškelta galva,  tiesia nugara, siaubinga šukuosena (Saimonas laimėjo Metų Stilistą, tai dabar pamoina mus kirpt), senelio švarku kurį radau garaže (ar jisai vintažinis, ar tiesiog senas?..), kvepiu apelsinais ir kinkanais ir man pochui. 

Vulvos monologai

Cigarečių - 174 vnt. (bet čia nuo tada kai paskutinį kartą rašiau į blogą (rimtai skaičiuoti kiek surūkai buvo bloga idėja))
Alkoholio - 26 vnt. (kaip nuostabu, kad shot'as ar vyno butelys skaitosi kaip tas pats vienetas)
Mėsainiai Hesburger'yje - 5 (Elvino įtaka, plius, you know, munchies)
Picos - 2 (neturiu pasiteisinimo)
Pusryčiams - seksas (du kartus)

Jei norit atrodyt kaip pretenzinga hipsterių šiknaskylė, bandykit prisidegt nepopuliaraus brand'o cigaretę su dekoratyvinių degtukų pakeliu, kurį nupisote nuo Rugilės balkono palangės.

Kovo galbūt 14d.

Elvinas turėjo būt sode penkta mūsų romantiškam pabėgimui iš miesto. Dabar po septynių, aš geriu jo alų ir kuriu pirtį, o jisai veža man mano cigaretes.
19:17 Vis dar jokių cigarecių
20:27 Valgau troškintos jautienos konservą. Nėra jokių cigarečių
21:30 Cigaretės jau pakeliui
1:40 Aš esu sekso dievas su labai išdykusiu vyru tarps savo šlaunų!

Vėliau nei Kovo 14d.

Kai tik pamatau prie Kultūros durų "gay friendly bar" lipduką, mano ranka Elvino kelnėse, nes jis be apatinių. Pasirodo, visiem trukdo mūsų PDAs - public display of affection - net ir Rugilei, bet prisipažįstu, kad man sunku patraukt nuo jo rankas, ypač kai žinau kad jis supis visus, kurie kreivai į mus pažiūres. Po to lipduko ant Kultūros durų jaučiu, kad ten bus mano pastovi vieta, nors Queen sakė, kad ten renkasi nacionalistai.

Pirmadienis, kovo 21d,
Uuugh kaip man reikia cigaretės. Ar nėra globaliai priimto įstatymo, kad post-sex cigaretė visada turi, netgi privalo kažkur netoliese iš niekur nieko mėtytis? Ugh.


Antradienis, kovo 23d.

Sėdžiu Čiurlionio muziejuj kaip ir prieš 2-3 metus, šalia dvylikamečių stervų su vietomis balintais plaukais, raštuotom tympom kurios šleikščiai apglaudžia drebančias šiknas ir šlaunis, vardu Džastina arba Andriana (legit pase įrašyti vardai).
Visa diena buvo l. keist, dar niekad nebuvau sutikęs tiek pažįstamų. Iš pradžių Ieva, kuri klausė ar turiu paskolint trečią Fifty Shades dalį, tada Laura, su kuria Elvinas labai rimtai pasikalbėjo. Apie paichologiną. Tada Martynas (taip, TAS), kuriam pamojavau, o jisai palinksėjo (?!?).

Kovo 28d.

Laura sugalvojo, kad nori į Jūratę. Jūratė yra vardas Undinei, ale pirmam lietuvos 'kėglių' dalykui, kurį aš daviau būdamas apsinešęs ir truputį girstelėjęs. Tada Laura spjovė pro balkoną iš penkto aukšto ir numetė savo akinius. Čia prieš Jūratę, pas Rugilę namie.
Bijau mokyklos. Jau 4 pamokas nebuvau lietuvių, o informatikoj kaži kada reikėjo pristatyt kaži kokias skaidres. Ugh.

Kovo 29d.

Nežinau kas vyksta, bet einu iki Rotušės su midi dydžio kava (tik tokią Caif cafe duoda su tais štampukais, o aš aišku broke) pasitikt Rugilės. Pažadėjo plotą kur su Elviu galėsim nusidėjinėti (daug kartų). Perklausiau "Ray of Light" ir nusprendžiau pirmą mieste išsiimti ausines, pasiklausyti miesto. Miestas neturi ką pasakyti. Miestas serga. Pagal viešojo transporto reklamų rodiklius užterštumas viršija normas kasdien, plius mes ant tiek tolerantiški kad visokios fashionistos pradėjo rodytis viešai, kaip ir senbuvės fyfos, swegiukai su fikseriais, senutės su trečio dešimtmečio Chanel kostiumėlių padišovkėm ir segėm su raudonos spalvos stiklais, ale rubinais, ir mažos mergaitės, kurios galvoja kad viešoj vietoj būti su kasa viršugalvy yra priderama.

Balandžio 8d.

Tingiu gyvent, tingiu judėt, tingiu eit į mokyklą, tingiu kalbėt su Elviu apie santykius, tingiu mest svorį, tingiu nustot valgyt, tingiu taupytis pinigus, tingiu rašyt rašinėlį, tingiu baigt aprašyt amazonę, tingiu daryt skaidres, tingiu filmuot klipą, tingiu rašyt kalbą kažkokiai etikos filosofijos konferencijai. Tipo galima sakyti, kad depresija grįžo. Tiesiog pavargau nuo visko, pavargau nuo nieko, žinot? Noriu į Ameriką, pamirk dieną baseine, o tada eit pažiūrėt kaip gyvena mano Bazilikas bei Citrininė ir Šokoladinė Mėtos, kurias pasodinau pirmą viešnagę.
Teta buvo ligoninėj dėl aukšto spaudimo, ir netgi man parašė, bet jaučiu kad vistiek manęs nekenčia.
Tiesiog uuuugh

Noriu fab akinių nuo saulės, bet vieninteliai kurie tinka mano milžiniškai plačiam veidui yra Lennono, už kuriuos mieste sumuštų.

https://www.youtube.com/watch?v=DPelYLBK_QU

Bow chicka wow wow!

Svoris - neberūpi; alkoholio vnt.  - 25 (l. blogai); cigaretės - 77 (bet pusė buvo kitiem, be to, septyniolika post-sex); bučiavimosi sesijos - 8+

Pažadu:

Pradėti rimtai skaičiuoti, kiek išgeriu ir surūkau

Mesti svorį

Mažiau gerti

Mažiau rūkyti

Aukoti pinigus labdarai (yeah right)

Gauti pinigų

Ketvirtadienį Bitlūmanija #2. Nieko įdomaus neprisimenu. Kalbėjau su Tadu apie visatos sąmonės projekcijas, kol gėrėm tamsų alų laukdami actuall dainavimo. Tada keturi senukai ale pusbalsiu pasakė "Eikite šikti! Išmokite groti!" Važiavau namo aukščiau už aitvarą ir planavau parašyti iš minčių versmės, net viso krioklio, bet viskas baigėsi tuo, kad tripinau lovoj valgydamas morkas, besikviesdamas žmones draugauti feisbuke. 

Pentadienis, 22h, AC/DC Tribute su Greta, jos drauge Bridžita (!), Elvinu ir jo dviem draugėm. Rugilę vežė į darbą, nes 7 ryto nebūtų buvę transporto (?). Kūną valdė garsas ir strobe lights, nejaučiau ausų iki rytojaus. Netgi gavom komentarų dėl veiksmo su Elvinu bandant užmigt. O tada bandant neužmigt :)

Jaučiuosi kaip Carrie, draugaudama su Aidan - dėl visko pareina panikos priepuoliai, drebulys ir bandymas vyriškai sulaikyt ašaras (šalia Elvino jaučiuosi kaip vaivorykštinis zefyro tortas su valgomais blizgučiais.). Bet kelios minutės, praleistos su jo šiltom rankom aplink mane viską nuramina. Visai kaip kelios akimirkos Rugilės glėby.

Šeštadienis, labai ankstyvas ir nesuplanuotas, baigiasi Boškėj, kur kūną valdo dviejų grupių "mūšis", kur po dviejų alaus mes analizuojam save kaip kokie žali psichoanalitikai, prieidami prie išvados, kad šiuolaikinė draugystės forma, kai stumi viens ant kito, yra visai normalu. Rankų laikymąsis viešose vietose man vis dar neįprasta, todėl vieną cigaretę praleidžiam pusiau tamsioj stovėjimo aikštelėj. Lūpas vis dar skauda nuo two day stubble, bet skauda taip gerai.

Yra vienintelis dalykas, kuris neduoda ramybės - tas faktas kad kai gyvenime ateina kažkas gero, būtinai seks kažkas šūdino.

Metaforos metaforos metaforos arba "Surprise, bitch"

Prieš gal 2 mėnesius pasisėmiau įkvėpimo iš Brigitos Džouns ir pažadėjau eilinį kartą pradėt rašyt blogą, bet čia tas pats kaip pažadėt lankyt mokyklą ir daryt namų darbus - mokytojos vis dar laukia.

Bandymas išmokti naudotis naująja Picasa/Google+ Photos privedė prie ankstyvojo blogo nuotraukų atradimo. Mirštu iš gėdos

Svoris - daugiau nei galėčiau suglamūrinti. Bet iš teigiamos pusės mano džinsai, kurie taip laimingai laikėsi ant lašinių, pradėjo smukti. Nežinau ar dėl to kad lašiniai sumažėjo, ar dėl to kad džinsų liemuo prasitampė. Aš, aišku, amžinasis optimistas. 

Cigaretės - ~200 vienetų (per pastaruosius 2 mėnesius, be to, nesiskaito nes pusę pakelio visada išdalinu kitiem)

Alkoholis - tarkim kad 150 vnt., kad neatrodyčiau taip blogai

Spontaniška taurė brendžio kai esi vienas namie sukelia labai jau keistus sapnus, kai M parašo man kad mūsų atsitiktinis 'susibėgimas' buvo tik šiaip. Prisimenat M? Mano geriausią draugą nuo pirmos klasės iki 16 gimtadienio, kai protą paėmė pigus šampanas ir paaugliški hormonai? Jaučiu tas sapnas buvo mano pasąmonės bandymas paaiškinti man, su viskuo susitaikiau, as in "I moved on". Bent jau tikiuosi. 

Tada viskas baigiasi tuo kad pabundu nuo Ievos žinutės "Geros dienos, meile! :*" ir suprantu, kad šita valentino diena bus kažkas tokio. 

Kadangi neturiu draugų, kompo ar gyvenimo, pradėjo sektis mokslai, ir iš kiekvienos mokytojos girdžiu kad "Ernestas yra labai įdomus žmogus". Aišku, lietuviškam kontekste būti įdomiu yra savotiškas įžeidimas, kaip ir būti "prie meno". Ar bent jau jie taip galvoja. Įpaišė mane į du lietuvių rašinius, haiku konkursą, nacionalinį diktantą ir geografijos olimpiadą. Nors iš vienintelio rašinėlio į kurį atėjau šiais metais gavau 3 (126 žodžiai iš 400, suck it). Neveltui man tinka ta citata iš "Ir Velnias Dėvi Prada" - Pranešk kai visas tavo asmeninis gyvenimas subyrės, reiškiasi atėjo laikas paaukštinimui. Atrodo kad pasiekiau tai ko visi iš manęs taip norėjau - net kūno kultūra, kurios nekenčiu kaip Gražulis gėjų (nepagrįstai ir nelogiškai) įskaityta. Bet iš kitos pusės, teta manęs nekenčia, niekas prie manęs seksualiai nepriekabiavo jau nuo gruodžio, tėtis sakė "Pyzdink iš namų arba aš pyzdinsiu" - ar tai reiškia kad jau suaugau?

Svoris - daugiau nei galėčiau suglamūrinti

Cigaretės - 40 (pakenčiama)

Alkoholis - 5 vienteai

Teko paaukoti principus - įtilpau į XL striukę, nes su paltais jau per šalta.

Darbų sąrašas: 

Susirasti vyrą kuris išvežtų iš Amžino Įšalo Žemės, į, tarkim, Australiją

Numesti svorio

Užmigau sapnuodamas košmarus apie pedikiūrus, viešąjį kalbėjimą ir bendravimą su nepažįstamais.

Šiandien po Boškės mes pas R., su mano kirpėjo tobulu vaikinu ir L. Mama galvojau kad R. padeda man rašyt rašinėlį apie harmonijos su gamta svarbą žmogui.

Po 4 dvidešimt. Laukiu eilėj prie kebabų

Naujametiniai Kalėdiniai Įrašai

Kalėdinis

Septynioliktieiji mano gyvenimo metai buvo pilni Praradimų. Mirčių ir draugų netekimų, jei jau kalbėt stoiškai. Mirė daug žmonių ir mirė greitai, iš niekur nieko ir dėl kvailų priežasčių. Nuo gripo pasimirė gimdytojos pusbrolis. Tokia mada aš turėčiau mirt nuo slogos. Prie močiutės akių, šalia konteinerio pasimirė jos draugė. Tiesiog taip. Minolta pasakojo, kad šiais metais mirė keuri jos pažįstami, o tada apsiverkė. Mirė R. brolis. Mirė mano klasiokės mama. Aplink šarvojimo salę buvo tokia slogi atmosfera, kad dar jos neapkabinęs galvojau kad apsiverksiu; slogutis tvyrojo it šaltis, ir mum verkiant (literaliai) reikėjo šildytuvo. Tada pamačiau ją, ir nebesusiturėjau. J. buvo it moteriškas mano variantas - kandi, mokanti atsikirsti, pesimistiška, nes visiškai absoliučiai nežinojo ko nori ateity. Tad (tik pažiūrėkit, kokius žodžius pradėjau vartot. Lietuvių mokytoja apsidžiaugtų) laukiant savo eilės ją apkabint aš pradėjau galvot - ką reiškia turėt tėvus, kuriuos myli ir kurie myli tave, ir tada taip staigiai prarast? Kaip jinai turėtų jaustis? Ką jai pasakyt? Ar išvis verta kažką sakyt? Galvojau apie daug iškalbingų užjaučiančių žodžių, bet tada mūsų apsikabinimas buvo visiškai keistas, jos veidas - šlapias nuo ašarų, todėl tesugebėjau išspaust " Išgysi". Bet toks "Išgysi" kur aiškiai jaučiamas balso žemėjimas į žodžio galą, ir trys taškai jo gale. Toks "Išgysi", kurį bandydami vaidinti lietuvių aktoriai ilgesingai taria tuose apgailėtinuose serialuose. Tarsi, "Išgysi" su nebaigta mintim, tarsi jinai turėtų suprast, ką su tuo žodžiu aš norėjau pasakyt. 

Ir jinai verkė, ir aš apsiverkiau, nes pamatyt J. be savo įprastų šarvų, verkiančią ir bandančią pajuokaut sakydama "Išgydysi?" buvo daugiau nei leido mano savitvarda. Girdėjau, kad jos mažesnis brolis (arba sesė, šito niekad neišsiaiškinau) nustojo kalbėt. Tada ištaikiau progą išrėžt ilgai mintyse repetuotą kalbą kad jinai stipriausia iš mano pažįstamų, kad ir kaip atrodo sunku, jinai ištvers, ir po jos tarp kūkčiojimų pasakyto atsakymo "Ne, niekad" žinojau kad turėjau išeit. 

Taip ir svarstau per dienas. Kas yra Mirtis (Ir Visi Jo Draugai)? Ar mirtis yra visa ko pabaiga, ar nauja pradžia? Kodėl miršta geri žmonės, kurie, atrodo, to nenusipelnė, o ne masiškai besidauginantys dalbajobai?  Kodėl aš apsimetu labai filosofišku poetu ir nagrinėju tokias "gilias" temas? Ar mano pretenzingumui yra ribos?