Tuesday 14 February 2012

We were born to die

Žinau kad gąsdinu jus vieno sakinio postais, bet esu per daug užsiėmęs jum neįdomiais bizniais (pabloginu, įdedu nuotraukų, nieks neskaito). Pareina priepuolis, po kurio maišau pepsę su energetiniu su viskiu, vėl pjaustausi rankas, o svarbiausia - rašau tą prakeiktą knygą, kurią visiem taip žadėjau parašyt. Neesmė kad aš ją pamiršiu po savaitės, nesvarbu kad jinai gulės kokiam nors foldery kaip ir visi kiti bandymai rašyti, svarbu kad bent jau turiu kuo užsiimti. Keisčiausia kad šitą bandymą turėti užsiėmimą perskaitė daugiau žmonių nei kitus. Net mano teta. Tik dabar reikia tikėtis kad ji su manim kalbėsis sužinojus kad dudes float my boat ir kad self-harm'inuosi. Anyways. Gal ką įdomesnio pribursiu kai rašysiu kompu.
Ai, žinojot kad Ugnė grįžo? Mes vėl mylim viens kitą ir ji negali manęs palikt, nes aš žinau per daug. Kitais žodžiais tariant, jei kada reikės Ugnę šantažuot, žinokit kad jinai turi ir kekšišką pusę.
Plius, įdedu jum romantišką nuotrauką meilės dienos proga:

10 comments: