Wednesday 25 June 2014

2014 05 28
11 alaus
1 vyno
~36 cigarečių
Dienų, praleistų laukiant kol Didysis Inteligentiškasis publikuos mano rašymus 42
Publikuotų rašymų 0
Neseniai pradėtos rašyti knygos sakinių 2
Buvusių vaikinų 1
Esamų vaikinų 0

Daugiau nei draugų 1
Vaikinų, norinčių su manim susitikinėti 0
Pozityvių minčių 5

Fuck fuck fuck! Kam kitam, jei ne man viduriai pasileidžia būtent tada, kai liko 16 minučių iki autobuso? Negana to, kad sodo sąlygomis turi pasidaryti Saimono-Lietuvos-Metų-Stilisto oh-so-gay šukuoseną, bandant pamiršti už marškinėlių užkritusį vabalą.
Akių šviesa ir mano gyvenimo saulė (su juodosiomis dėmėmis) Rugilė nuo pirmadienio pradeda dirbti 16-a valandų per parą, dėl to šiandieninis susitikimas yra būtinas. O aš, sukandęs dantis ir galvodamas apie pinigus, nuo pirmadienio į statybas. Kur dar eina dirbti jauni vaikinai be tikslų ar svajonių? Nebent paskambins dėl savanorystės knygos.lt. Arba lieps eit atsiskaitinėt paskutinius keturis informatikos mėnesius.
Bėgu į autobusą prakaituodamas kaip kiaulė, tada susigriebiu, kad liko 10 minučių. Stotelėj mane nužvelgia dvi bobutės, rodžiusios viena kitai vietas, kur kojas skauda. Nesistebiu: žydros kelnės ir "Kur Jonas?" stiliaus marškinėliai. Ir viskas iš Maximos. Tiek daug spalvų jos gyvenime nematė. Nebent tą vieną kartą kai vedėsi anūkus į cirką Kauno Halėje.


2014 06 24
1 alaus
3 vyno
20 cigarečių
Publikuotų rašymų 1
Pozityvių minčių - daugiau nei pajėgiu mintyti

Jaučiu, kad suaugau trečią kartą. Tas jausmas, kai tavo standartai ir lūkesčiai nebegali būti žemiau, kai neberūpi ką dėvi ant savo nugaros, kai net mažiausi dalykai neteikia džiaugsmo, kai vietoj išsvajotųjų gyvenimo tikslų tiesiog dirbsi ofise dėvėdamas krakmolintą kostiumą ir savaitgaliais išeisi su draugėm į vietinį barą gerti kokteilių bei grįžti namo iki vienuoliktos kad spėtum užmigdyti savo beplaukę katę - ar tai reiškia būti suaugusiu? Bent jau taip gyvena visi mano pažįstami suaugėliai. Ar čia tiesiog aukštesnio lygio tingumas, kuris kęsinąsi mane užvaldyti ir praryti gyvą?

Pirmą darbo savaitę statybose pradėjo skaudėti gerklę, ir kai jos neišgydė Halls'ai ir tas oranžinis purškalas, priverstinis vizitas pas daktarus pranešė kad gerklėj ne ežys, o tiesiog pūlingas darinys, ir jei jo neišgydys antibiotikai, važiuosim pjauti į ligoninę. Tada tris dienas verkiau rydamas seiles, žiūrėjau per daug "2 Broke Girls" ir "Orange is the New Black" ir mitau mėtiniu Neptūnu. Negi jūs netingit valgyt ko nors išskyrus skystą maistą? 

Skirtumas tarp manęs ir Jų yra tai, kad gyvename skirtingose vietose: aš - 21a. pasaulyje, Jie - 21a. Lietuvoje, kur visi turi interneto prieigą, bet kartu ir užsispyrimą keisti save ar savo papročius ir tradicijas; vietoj to, kad keturiasdešimt metų iš eilės per Kalėdas darytą "šūbą" pakeistų internete susižvejotu artišoko lapų su Hollandaise padažu ar paprasčiausios gvakamolės receptu, Jie tebegarbina Žemaitę, nes taip liepė "už Lietuvos nepriklausomybę kovoję" seneliai.

1 comment: