Lūžiai - tektoniniai lūžiai, kaulų lūžiai, lūžiai lūžiai lūžiai.

Jeigu mano blogą nuo pat pirmo įrašo skaito koks nors penkiasdešimtmetis iškrypėlis kuris masturbuojasi kiekvieną kartą kai paminiu žodį penis (penis), jisai žinotų, kiek per šitus kažkiek metų aš paaugau, patobulėjau, prasigėriau, prarūkiau balsą, priaugau svorio, ir kiek gyvenime buvo taip vadinamų lūžių.

Ši kartą kalba bus apie naująjį. Kai dirbi pilnu etatu už minimumą, keliesi 6:40 ir važiuoji į darbą valandą. Kai nebeturi senų tikslų, svajonių, lūkesčių, aspiracijų, kai draugai sako kad nebeesi juokingas ar turi talento, ir žinai, kad kuo toliau, tuo labiau prarandi sugebėjimą jausti. Ir tada apsireiškia gyvenimo palydovas "kiaulystes dėsnis" - ir iš tavęs tikimąsi užjausti, suprasti kitus, išskapstyti iš santykių problemų, ir tu vis bandai sutvarkyti kitų gyvenimus, tik ne savo. Vynas tampa šlykštus, miegas nebedžiugina, nes jo niekada nepakanka ir jo nebereikia. Maistas tampa beskonis ir jį pakeičia vanduo, grįžti prie knygų ir filmų ir džiaugiesi ir/ar verki dėl kitų žmonių atrastos laimės, sekmės karjeroj ar tiesiog Meryl Streep vaidybos. Penkių minučių šlovė praėjo, už honorarą nusipirkai nuolatinio ir sąskaitos papildymą, nuskausminamųjų ir plaukų žele, kad pasiektum penkiasdešimt baisių plaukų atspalvių. Pinigai tampa popierium, kuris kažkam teikė laimę, o tu džiaugiesi spėjęs i autobusą, arba kad pūslės ant kojų greitai gija. Bet prisitaikai, ir toliau vegetuoji/egzistuoji. Nesugebi nugalėt Sepulcherio per Silent Hill Homecoming. Vis planuoji pradėti naują, interneto komentatorių pyktį sukeliantį straipsnį, pabaigti pirmą knygą, antrą knygą, trečią knygą, du originalius scenarijus, ar adaptuotas mėgstamiausias knygas ir žaidimus. Ar baigti vienuoliktą klasę. Seni draugai ir buvę mylimieji kartkartėmis užklysta į mintis, bet sukelia nebent pretenzingą gūžtelėjimą. Galvoji panaudot suaugėlišką problemų sprendimą ir išvažiuot kur nors į šviežią vietą; atnaujint draugų ratą, pabėgt nuo problemų, bet neturi nei išteklių, nei metaforinių "kiaušų". Ir tada tiesiog vėl parašai savęs gailėjimosi pilną įrašą į blogą, vietoj to kad bendrautum su draugais ar naujais pažįstamais.

Uoj kaip graudu.