wearing shorts makes me feel vulnerable

Perskaičiau “Šokolado” tęsinį ir susidomėjau magija. Jau įsivaizduoju jūsų veidus **, nes kai pasakai “Magija” visi galvoja apie burtų lazdeles, skraidymą ant šluotų ir Hermionos suknelę iš septinto filmo, kurią kūrė McQueenas. Šiaip neee, knygoj aprašoma buitinė magija, kuri yra žymiai paprastesnė – kortos, žolių ryšulėliai ar druska ant slenksčio. Ar šokoladas. Esmė ta, kad visur galit rasti magijos, čia tik paprastas pavadinimas. Rytojui kortos išmetė bendravimą ir draugus. Pasidariau totemą iš įvairių pakabukų – Atėnė ir turkio akmuo iš Graikijos, saulė iš Vokietijos, Eifelio bokštas (kurį dar turi Ugnė/Queen), kuri mokykloj nulūžo. Paėmė ir neteko dviejų kojų. Nuo mano kuprinės –.- Išvada – mokykla yra evil, ar bent jau vokiečių kabinetas. Taigi dabar rinksiu tuos suvenyrus iš įvairių šalių ir kabinsiu ant pakabuko.
Expectations: Atrodo eklektiškai bet kartu ir jaukiai
Reality: Nieks tarpusavy nedera ir atrodo kaip šūdas
Eilinį kartą susipykau su gimdytoja, nes jai “gėda kai aš vaikštau su suplyšusiais/nunešiotais/purvinais” inkariukais. Gawd, tobulas hipsterizmo simbolis IR pasipriešinimas “Mašinai”. Laukiu kol grįš tėtukas ir nupirks tuos tobuluosius mėlynai raudonus konversus su komiksiška bobike, kuri atrodo kažkas-panašaus-į-tai:

                                                                                               

Šiandien sužinojau matematikos kengūros atsakymus, ir aš iš 15 aštuntokų užimu – o taip – 13 vietą. BENT jau pralenkiau Marių ir E.
Ai, Marius per velykas darė sleep-over, nes  mano močiutė daro daug naminio vyno –_-
Sužinojau, kad kuo daugiau geri, tuo labiau nesijaučia skonis. Esmė ta, kad per ANTRĄ JĖBAUS IŠSIRITIMĄ IŠ KIAUŠINIO aš praleidau gulėdamas balkone su Marium berūkant cigariles ir geriant vyną su gira, gulint and dviračių tako nes nieks su manim nėjo į Laisvės Alėją pirmą valandą nakties, beklausant Mariaus inkštimo dėl savo mažutės (c’mon, jei aš norėčiau  kiekvieno žmogaus su kuriuo užsiiminėjom flirtavimu), jo troškimų kad būčiau normalus ir savo skundų kad nėra neto.  Vis dėl to atsikėliau devintą ryto, viską sutvarkėm ir žiūrėjom Insidious. If you ask me, James’as Wan’as kuo toliau, tuo labiau tampa most promising siaubo filmų režisierium. Vakare pasičetinom su Aukse, vaikas kuo toliau tuo labiau neturi draugų ir sėdi namie, taigi kas gi man belieka, važiuot pas ją į Čikagą ir gelbėt. Plius nusipirkčiau Starbucksų. Vaikas parašė epic liūdną rašinėlį apie draugus ir mylimuosius, ir priminė man kad rašiau. Rašiau kai neturėjau kompo, kai melancholija buvo tarsi rašalas, ir kai ilgėjausi Auksės. Arba kai važiavau 5000km iš Rusijos į Lietuvą, buvo taip karšta kad telefonas (iš baimės kad susirgs) buvo šaldytuve ir nėra ką veikt. Tada dar prisiminiau kad reikia pabaigt homage Twin Peaks’ui, pavadinimu Bookstore. Kad reikia pradėt tą svarbiausią-gyvenime-(kol kas)-scenarijų. Kad reikia rašliavas perkelt į kompą (ką tik prisiminiau).
Apibendrinimui – tabletės+San Pellegrino kaip maistas yra pats tas, nors kalcigrano vistiek negaliu pakęst. Ačiū dievui kad dabar bent jau mėtinis.
P.S. Reikėjo eit pas penktokus ir klausyt kaip M. skaito ‘knygą’ kurią išverčiau. That awkward moment kai mokytoja paklausia kaip sekėsi verst. * lol bith ich used google translate*
P.P.S. Random testas sako, kad būsiu animated designer. Žiūriu žiūriu, bet man verčiasi kaip animacinis dizaineris. O gal tas animated nusako mano darbo etiką, kaip Adamo generous creator? Juokingiausia kad kitas testas sako jog būsiu mokslininkas.
Bet tiesa ta, kad TESTAI MANĘS NEPAŽĮSTA TAIP KAIP AŠ PAŽĮSTU SAVE.

 "Truputį vėliau nei vidurnaktį pasaulis atrodo gražesnis. Gal ne kiek visas, bet bent jau miestas kuris mane supa. Gaudžia traukiniai, danguje blyksi šviesos kai į skaidrų langą išpučiu cigaretės dūmus. Sako, "Nemirk nekaltas". Už lango ramu, vėsu. Niekas netrukdo miestui tiesiog būti. Jokie praeivių žingsniai, jokie automobiliai. Traukiniai nesiskaito, nes turi savotiško žavesio, kai keliauja iš vietos į vietą viena linija, vėjui lygiu greičiu, veža keleivius, kurie turi progą žiūrėti į visumą susiliejančius, prabėgančius kaimus ir miestelius, uosti skirtingų vietų kvapą ar klausytis bėgių garso. Ne kiekvienas susipranta, ko laukia. Dažnas tiesiog žiūri, klauso, ar uodžia. Laukia kažko, kas galbūt ateis. Dėl ko galbūt reikia labiau stengtis. Dėl reikėtų aukoti kitų laimę, ar bent jau gerovę. Lygiai taip pat kaip ir savo.
Turiu uždaryti langą, nes darosi vėsu. Pavasaris virpina kūną, bet mintys trokšta dar vieno dūmo - kiek aš dar lauksiu, o, vasara?"

Geriausia diena balandyje, kaip ernis nusivylė Gaga ir atrado naują mėgstamiausią serialą, knyga kuri yra epic, šiandien suvalgiau per daug mėsos, toks jausmas kad cigarilės gydo skaudančią gerklę ir mano vyro gimtadienis, arba Ilgiausias Įrašas, bent jau kolkas

Prologas
Oho. 200 įrašų. Ypač kai prisimeni kad viskas prasidėjo kaip popsinės mainstream nesąmoningos rašliavos savo geriausiai draugei. Tęsėsi kokius ~70 įrašų, kol virto į blogą su bendruomene. Nelaikau jus tiesiog savo sekėjais. Visi man yra draugai. Ar bent jau tie kalba. Man toks jausmas kad likusius, kurie tik paspaudė mygtuką sekti, kažkas papirko. Anways. Galėčiau pasakyti kad buvo ‘pašėlę’ metai. Ar du. Nežinau, iš matematikos išeina 5.
Pilni sekimų, nesekimų, komentarų, žvaigždučių, šiknos graibymų ar plekšnių per veidą, ir, beabejo, beprasmių įrašų. Aš skundžiausi, verkšlenavau, skundžiausi gyvenimu, crave’inau meilės ar bent jau Jameso, o jūs sakėt kad nepatinka, guodėt* ir darėt dar kažkokį epic reikšmingą man dalyką bet aš jo neprisimenu. Man tai keista kad visuomenei reikia kaip nors pažymėti tokius didelius skaičius, ar bent jau tokius kurie baigiasi nuliu ar penketu. Kodėl kasdien negalima padaryt jubiliejaus? Gal vieną dieną aš pakratysiu kojas ir šis “nepaprastos literatūrinės vertės, juodo paauglio baltam mieste išgyvenimų kurinys”, dar vadinamas ernio blogu ims ir pasibaigs, ir koks random nežymus įrašas numeris penki šimtai trisdešimt aštuntas bus paskutinis. Bet neee, reikia kad paskutinis būtų koks 1000-tasis ar dar kas. Tie stereotipai mane jaudina tiek pat kiek šiandien pasibaigęs Bref tualeto valiklis.

Pirma Dalis – Prisistaymas

Kaip jum patogiau skaityt, numeruotai ar kaip tekstu? Man šiaip pochui, taigi rašysiu kaip man patogu . Taigis**. Gimiau Ernestu, 1996 metais Spalio 20 dieną random teisininko ar ko ten ir kineziterapeutės šeimoje. Nežinau kur gimiau, ta prasme kokiuose gimdymo namuose. Jaučiu ten kur gimsta šikniai, bet kam rūpi. Teta sakė kad iš tikro esu jos sūnus, tik gimiau Prancūzijos vienuolyne ir ji mane įsivaikino. Šiaip net galiu pasakyt kad gyvenau Šilainiuose, ir jeigu sako kad Čikaga yra vėjuotas miestas Ilinojuje, tai čia tas pats Kaune. Darželyje ‘auklytės’ vadintas “Profesorium”, visi buvo mano draugai, Beatričė per gimtadienį pabučiavo į skruostą*** ir padovanojo raudoną Audi TT. Daržely atšventėm “Bajorkiemy”, persikrausčiau į Šančius ir pradėjau lankyt Kauno Pirmąją Pradinę Mokyklą, kuri dabar vadinasi random Švento Mato Pradine ar kaip ten, jei kam įdomu. Pirmąją mokytoją Olgą dievinu iki šiol, nieks jos nepakeis. Keturis metus pralankiau tautinius šokius, nes pirmaisiai tikėjausi išmokti Lambadą. Teoriškai buvau antroj vietoj pagal anglų kalbą. Taipogi mylėjau savo anglų mokytoją Iną. Šiaip iki šiol jas aplankau, bent jau Olgą, nes Ina sėkmingai (bent jau sėkmingiau nei čia) gyvena Norvegijoj. Pradinę mokyklą per kelias dienas atšventėm klasėj, ir mokytoja sakė kad mes buvo pati geriausia klasė kokią ji turėjo. Antrą dieną nuėjau į tuščią kabinetą ir apsiverkiau.
Turbūt tuo metu, ar bent jau apytiksliai, mirė mamos senelis, nuo astmos. O gal vėliau. Nežinau, koks skirtumas. Ah, vidurinė. Nieko įdomaus šiaip, tiesą sakant. Tik tiek ir galiu pasakyt.

Antra Dalis – Flamie.

Ugnė šiaip turėjo didelę įtaką mano gyvenimui. Jos dėka pasikeitė mąstymas, charakteris, pasaulio suvokimas, požiūris į žmones ir panašiai. Vis dar prisimenu kaip ji parašė kad brolis serga vėžiu. Bėgau po ~4 ‘maisto prekių’ parduotuves ieškodamas saskaitos papildymo kad tik galėčiau paskambint. Atrodo kad susipažinom per One.lt****. Ji Twilight***** grupėj rašė, kad turi dainas, kurias Stephenie Meyer norėtų girdėt New Moon Filme. Aišku, tuomet Saulėlydžio Saga buvo “ant bangos”. Aišku, didžioji dauguma tų dainų man nepatiko, nes vis dar buvau popso vaikas, užaugintas Britnės ir “Mango”.
Ugne pirmą kartą rūkiau cigariles. Nemuno saloj valgėm sušį, gėrėm sidrą, laukėm po tiltu Alinos ir mėtėmės šienu. Jei nuoširdžiai, tai čia yra kolkas geriausios akimirkos mano gyvenime. O Flamie todėl, kad mažybinis Fire variantas skamba kvailai.


Trečia Dalis – Aftermath

Įvyksta daug nereikšmingų dalykų.
Išvažiuoju į Europą “dirbt” su tėčiu. Aplankau daugiau šalių nei kadanors gyvenime esu aplankęs. Tėčio tėtis miršta nuo liežuvio šaknies galiuko/liežuvio galiuko šaknies****** vėžio.
O po to viskas vyksta realiuoju laiku, įvykius galit atsekt ankstesniuose įrašuose. Sumanau bėgti į Ameriką, nuo mokesčių, žmonių, homofobijos ir iš dalies nuobodulio. Ugnė pasako “Ate”. ‘Išeinu iš spintos’ Mariui, savo geriausiam draugui. Prieš tai įsimyliu, o taip, vaikiną, ir viską (kaip visada) sugadinęs iš viso to pasimokau kad kolkas gyvenime neteks ko nors mylėt. Atrandu naujų draugų, muzikos grupių, knygų, filmų, vietų, ar šiaip tų ‘mažų dalykų’ dėl kurių gyvenimas yra malonus.
Dabar pagrinde gyvenu laukimu. Iki gegužės. Nes gegužę praneš kas laimėjo žalią kortą į ameriką, graibstyt savo amerikietišką svajonę. Yra du galimi variantai – mes ją laimim, arba mes jos nelaimim*******.
Jeigu mes laimim:
emigruojam, tėvai susiranda darbus ir namą, aš pradedu lankyt mokyklą ir mokausi kaip įmanoma geriau, nes taip noriu atsilygint jiem kad išpildė mano svajonę. Laisvalaikį leidžiu su Aukse, mano sena gera drauge, kuri ten išvarė net be mano leidimo. Įkuriu grupę, išmokstu grot elektrine gitara ir pianinu, mes dainuojam garažuose, vakarėliuose ir klubuose. Nueinu į The Monster Ball. Nueinu į The Burning Man. Nueinu į Glastonbury, Reading ir Leeds, ir ten einu kasmet. Susirandu epic vaikiną, mano gyvenimas išbaigtas. Baigiu mokyklą vienom A, išskyrus matematiką, nes ten B. Išvažiuoju į Niujorką, įstoju į NYU, Cinema Studies. Pinigus užsidirbu pardavinėdamas žolę ir užsiimdamas seksu su nusivylusiom našlėm ir nelaimingai vedusiais vyrais. Pagaliau mano kurybą pastebi, tampu pasauline sensaciją, mano vyras (kuris anksčiau buvo vaikinas) mane vieną kartą išduoda permiegodamas su moterim, bet aš jam atleidžiu nes jim bando žudytis ir vos ne vos išverkia akis, po to skrenda lėktuvu, sudūžta negyvenamoj saloj ir ten lieka vienerius metus. Aš savaitę depresuoju, savaitę padainuoju pasauliui tokias dainas kaip “Someone Like You” ir po to beveik taip pat sėkmingai tęsiu karjerą ir kovą dėl žmonių teisių, ekologijos bei gyvūnų gerovės. Tada mano vyras vieną dieną ateina pro duris, aš nualpstu, ir vėliau mes gyvenam ilgai ir laimingai. Jaučiu kad mirsiu nesulaukęs 50-ties, kokioj nors automobilio ar lėktuvo avarijoj.
Jei mes nelaimim:
aš žiauriai supykstu, mes visi gyvenam toliau ir bandom loteriją kitais metais.
Dar viena svajonė  - Apple kompiuteris. Aišku būtų neprošal pasikeist telefoną į iPhone 4.

Taigi čia kaip ir mano gyvenimo istorija. Nedetali, kiek įmanoma anonimiška********, bet nuoširdi. Stengiausi kaip įmanoma. Šiaip galit klaust kas įdomu, yra 69% galimybė kad atsakysiu.


O dabar apie tai kaip mane, ištikimąjį Little Monster, nuvylė Lady Gaga.

Pirmiausia – Judas. Kai sakė kad bus daina “klubams”, tikėjausi kažko panašaus į Dance In The Dark, kuri nors ir yra klubams, vistiek yra išsaugojusi ‘gagiškumo’ ir sugeba būti viena iš mėgstamiausų (man) jos dainų. Bet šita labiau panaši į pataikavimą jos heiteriam, kaip kad buvo su Poker Face, ar iš dalie Bad Romance. Esmė ta kad turėjau daugiau mintyse pasirašęs apie šitą dainą, bet dabar tingiu galvot. Išvada – nepatinka taip kaip patinka Born This Way, bet vis tiek yra labiausiai klausoma daina mano iTunes’uose, nes ji catchy.
Antra – Born This Way albumo viršelis. Baisiausia dalis yra šriftas (font’as). Net aš su WordArt labiau pasistengčiau. Nu gal ir ne, bet nevermind. Pati Gaga atrodo gražiai, tik toks jausmas kad ji gimė motociklu. Ir ypač darosi pikta kai Born This Way singlo viršelis atrodo taip nuostabiai. Šimtą kart geriau nei albumas. Kažkas skleidžia gandus kad Gaga tris kartus apgaus gerbėjus, kol atskleis tikrą viršelį. Bet ji patweetino nuotrauką kai rankoj laikė booklet’ą su tuo baisiuoju viršeliu, taigi abejoju .


Toliau – naujas mėgstamiausias serialas.

Shameless. Tiesiai šviesiai. Nors amerikiečiai eilinį kartą nusižiūri nuo britų, rezultatas yra epic. Dauguma ~50 min serialų********* prailgsta, ir kai kurios vietos atrodo neįdomios, bet Shameless mane priverčia žiūrėt iki galo, be jokio ketinimo prasukt. Ir amerikiečiai turbūt kone primą kartą taip ‘begėdiškai’ vaizduoja neturtą, narkotikus, vagystes, seksą ar smurtą. Visai kaip britai, tik geriau**********.

Atskalūno Laiškai/The Perks Of Being A Wallflower


Panašiai kaip Ugnė, šita knygą galėtų keisti gyvenimus. Nu gawd nu. Tegaliu padėkto Chaos ir Patrickui kad rekomandavo. Lažinuosi kad šitoj knygoj bent vienas indie/alternative/bohemic blogeris, ar bent jau šiaip žmogus atrastų bent dalelę savęs. Iškart įtraukiu į sąrašą knygų, kurias žūtbūt reikia ekranizuoti, ir galvoju, kaip Emma Watson suvaidins Sem.

Ir be mėsos kažkodėl per daug pradėjau valgyt. Čėzus, reikia susiimt.
Nusipirkęs knygą keliavau į Salą parūkyt, nes namie nėra ką veikt. Išsigandau skruzdėlių ir random žmonių, taigi iškart pabėgau. Nors jau dvi dienas atsikeliu su ežiu gerklėje, cigarilės ją gydo
Ir O TAIP! Random blogas tumblery man pranešė kad šiandien balandžio 19-ta ir kad jie Naujoj Zelandijoj jau švenčia James’o gimtadienį. Tada prisiminiau praeitą ar užpraeitą blogo įrašą, kiek šiandien visko turi įvykt ir nusprendžiau parašyt. Taigi, pagal mano apskaičiavimus jam 33-ji. Šiaip galvojau kad jis senesnis, bet kuo jauniau tuo geriau. Nėra reikalo man jį čia sveikint, ir taip žino kas jo laukia***********.
Taipogi, huge shoutout to mah Queenie, kuriai čiuju sukanka 17! (Naujausiais duomenimis 18). Taigi, neškit butelius Jack’o, deimantais inkrustuotą karūną ir rožinę burtų lazdelę su plunksom iš Barbės serijos, nes kalba eina apie Queen.
Kągi. Ačiū kad skaitot. Ačiū kad komentuojat.
Gyvenkint ilgai ir klestėkit, ernis
P.S. Man įdomu kiek žmonių perskaitys šitą nuo pradžios iki galo
P.P.S. Šitą įrašą rašiau nuo 1h iki 2:30h


* lol kartą gyvenime
** dievaž, kitą kartą reikia negert tiek daug kavos, nes tik lietuvių mokytoja suprastų tokius žodžius
*** šiaip nevartoju šito žodžio, čia tas pats kaip kelėnas, bet šitoj situacijoj geriau skamba nei žandas
****
*****
****** Nežinau tiksliai kuris, patys išsirinkit
*******Jus kątik pritrenkė mano logika
******** lol trūksta tik pavardės ir jau galėsit eit užmušt pasibeldę į duris
********* Lost, True Blood, House M.D., Gossip Girl
********** Nes bent jau supranti ką sako
*********** Partis, šventinė vakarienė ir begalės valandų šiurkštaus sekso

God Save The Queen

Iš tikrųjų tai aš su James'u nesusituokęs, viską išsigalvojau savo galvoje.
Ir visiem turiu pranešti kad balandžio devynioliktą dieną šves ne kas kitas, o QUEEN, interneto karalienė, blogų karalienė, ilgaplaukių random roko daininkų karalienė, žodžiu jūs sugalvojat bet ką ir ji yra to karalienė.
Tai va.
Jo.
Ate.

3 priežastys, kodėl balandžio 19 yra geriausia diena. balandyje.

1) Gaga išleidžia "Judas"
2) Mano vyro Jameso gimtadienis
3) Grįžta Glee po trumpo hiatus'o

Supratau. Šiaip blogą rašiau dėl per didelio minčių kiekio, kad jos prasmegtų šitoj Billo erdvėj ir man būtų ramiau. Kai visi aplinkui buvo paviršutiniški debilai, o su Ugne susitikdavau max. kartą į savaitę, reikėdavo kur nors dėt tas neracionalias ir nereikšmingas mintis, todėl susikūriau blog'ą.
O dabar, kai nėra Ugnės,  galima pasikalbėt su Queen, pasijuokt iš žydų su Chaos ar šiaip kažką random su kažkuo random. Ai nu, arba bandyt gydyt Adam'ą. Jei nieko nesuprantat, tai šiaip bandau paaiškint kodėl nerašau. Nes nėra apie ką. O random kartot tą ką sakau kitiems yra kvaila, bent jau man.
Ir šiaip FUUUUUUUUCK, vakar pamiršau pasveikint savo vyrą su gimtadieniu. Anyways, here goes: Happy birthday to Ezra Koenig!!
Ir dar: fakin ne-in-ear ausinės, prievartauja mano ausis ir man tai visiškai nepatinka.
Dar sužinojau kad keliausiu į pragarą:

Allenas Ginsbergas kartą pasakė, kad buvo toks momentas, kai jis jautėsi užblokuotas. Kai nebegalėjo nieko parašyt.
Taip pat ir aš jaučiausi. Gal jūs ir manot kad blog'o rašymas yra tiesiog rašymas. Man ne. Bet kokios rašliavos yra literatūros rūšis, jei įdedi bent dalelę savęs.
Atostogos po dešimties dienų ir aš einu miegot rytais, keliuosi popeit ir laisvalaikiu statau namus / auginu ir evoliucionuju ląsteles.
Turiu atsiprašyt Paukštės kad neparašiau anskčiau. O tu, dude, pažadėjai įdėt video pirmadienį. Dabar, aaa, *checking the clock on my pc* antradienis. Taigi, -.- .
Agnės pagalba kepiau riestainius. Riestainiai yra tobula, nes
a) žiauriai lengvas receptas
b) gimdytoja sako, kad patinka
Jei kam kyla klausimų, pradžioj rašiau melancholiška nuotaika, o dabar ausinės siaučia Mika, tai jaučiuosi epic linksmai, nes šiaip pavasaris! iš didžiosios p. Paukščiai čiulba (nemėgstu paukščių, ypač po to kai varna apkakojo mano ištikimąjį tašiuką, mariaus meiliai pavadintą Konteineriu), esti šilta nors aš vistiek vaikštau su striuke, pučia tobulas vėjas, ir viskas būtų dar mieliau, jei visi žmonės liktų namie.
Playlist'as susideda iš Owen Pallet, The Dead Weather, The Black Keys, OK Go ir Band Of Horses. Kalbant apie muziką, prisimazinau prie Queen ir c-h-a-o-s ir dabar groju gitara jų grupėj Attention Whores In Acidland. Reikia tik išmokt grot gitara ir viskas.
Išsibaigė mano kūrybingumo galios, taigi "nevyniosiu vatos" į kažką ten.
Galit sutikt mane saloj, skaitysiu Howl And Other Poems ir rūkysiu rudas cigariles.