i never learn

Allenas Ginsbergas kartą pasakė, kad buvo toks momentas, kai jis jautėsi užblokuotas. Kai nebegalėjo nieko parašyt.
Taip pat ir aš jaučiausi. Gal jūs ir manot kad blog'o rašymas yra tiesiog rašymas. Man ne. Bet kokios rašliavos yra literatūros rūšis, jei įdedi bent dalelę savęs.
Atostogos po dešimties dienų ir aš einu miegot rytais, keliuosi popeit ir laisvalaikiu statau namus / auginu ir evoliucionuju ląsteles.
Turiu atsiprašyt Paukštės kad neparašiau anskčiau. O tu, dude, pažadėjai įdėt video pirmadienį. Dabar, aaa, *checking the clock on my pc* antradienis. Taigi, -.- .
Agnės pagalba kepiau riestainius. Riestainiai yra tobula, nes
a) žiauriai lengvas receptas
b) gimdytoja sako, kad patinka
Jei kam kyla klausimų, pradžioj rašiau melancholiška nuotaika, o dabar ausinės siaučia Mika, tai jaučiuosi epic linksmai, nes šiaip pavasaris! iš didžiosios p. Paukščiai čiulba (nemėgstu paukščių, ypač po to kai varna apkakojo mano ištikimąjį tašiuką, mariaus meiliai pavadintą Konteineriu), esti šilta nors aš vistiek vaikštau su striuke, pučia tobulas vėjas, ir viskas būtų dar mieliau, jei visi žmonės liktų namie.
Playlist'as susideda iš Owen Pallet, The Dead Weather, The Black Keys, OK Go ir Band Of Horses. Kalbant apie muziką, prisimazinau prie Queen ir c-h-a-o-s ir dabar groju gitara jų grupėj Attention Whores In Acidland. Reikia tik išmokt grot gitara ir viskas.
Išsibaigė mano kūrybingumo galios, taigi "nevyniosiu vatos" į kažką ten.
Galit sutikt mane saloj, skaitysiu Howl And Other Poems ir rūkysiu rudas cigariles.