wearing shorts makes me feel vulnerable

Perskaičiau “Šokolado” tęsinį ir susidomėjau magija. Jau įsivaizduoju jūsų veidus **, nes kai pasakai “Magija” visi galvoja apie burtų lazdeles, skraidymą ant šluotų ir Hermionos suknelę iš septinto filmo, kurią kūrė McQueenas. Šiaip neee, knygoj aprašoma buitinė magija, kuri yra žymiai paprastesnė – kortos, žolių ryšulėliai ar druska ant slenksčio. Ar šokoladas. Esmė ta, kad visur galit rasti magijos, čia tik paprastas pavadinimas. Rytojui kortos išmetė bendravimą ir draugus. Pasidariau totemą iš įvairių pakabukų – Atėnė ir turkio akmuo iš Graikijos, saulė iš Vokietijos, Eifelio bokštas (kurį dar turi Ugnė/Queen), kuri mokykloj nulūžo. Paėmė ir neteko dviejų kojų. Nuo mano kuprinės –.- Išvada – mokykla yra evil, ar bent jau vokiečių kabinetas. Taigi dabar rinksiu tuos suvenyrus iš įvairių šalių ir kabinsiu ant pakabuko.
Expectations: Atrodo eklektiškai bet kartu ir jaukiai
Reality: Nieks tarpusavy nedera ir atrodo kaip šūdas
Eilinį kartą susipykau su gimdytoja, nes jai “gėda kai aš vaikštau su suplyšusiais/nunešiotais/purvinais” inkariukais. Gawd, tobulas hipsterizmo simbolis IR pasipriešinimas “Mašinai”. Laukiu kol grįš tėtukas ir nupirks tuos tobuluosius mėlynai raudonus konversus su komiksiška bobike, kuri atrodo kažkas-panašaus-į-tai:

                                                                                               

Šiandien sužinojau matematikos kengūros atsakymus, ir aš iš 15 aštuntokų užimu – o taip – 13 vietą. BENT jau pralenkiau Marių ir E.
Ai, Marius per velykas darė sleep-over, nes  mano močiutė daro daug naminio vyno –_-
Sužinojau, kad kuo daugiau geri, tuo labiau nesijaučia skonis. Esmė ta, kad per ANTRĄ JĖBAUS IŠSIRITIMĄ IŠ KIAUŠINIO aš praleidau gulėdamas balkone su Marium berūkant cigariles ir geriant vyną su gira, gulint and dviračių tako nes nieks su manim nėjo į Laisvės Alėją pirmą valandą nakties, beklausant Mariaus inkštimo dėl savo mažutės (c’mon, jei aš norėčiau  kiekvieno žmogaus su kuriuo užsiiminėjom flirtavimu), jo troškimų kad būčiau normalus ir savo skundų kad nėra neto.  Vis dėl to atsikėliau devintą ryto, viską sutvarkėm ir žiūrėjom Insidious. If you ask me, James’as Wan’as kuo toliau, tuo labiau tampa most promising siaubo filmų režisierium. Vakare pasičetinom su Aukse, vaikas kuo toliau tuo labiau neturi draugų ir sėdi namie, taigi kas gi man belieka, važiuot pas ją į Čikagą ir gelbėt. Plius nusipirkčiau Starbucksų. Vaikas parašė epic liūdną rašinėlį apie draugus ir mylimuosius, ir priminė man kad rašiau. Rašiau kai neturėjau kompo, kai melancholija buvo tarsi rašalas, ir kai ilgėjausi Auksės. Arba kai važiavau 5000km iš Rusijos į Lietuvą, buvo taip karšta kad telefonas (iš baimės kad susirgs) buvo šaldytuve ir nėra ką veikt. Tada dar prisiminiau kad reikia pabaigt homage Twin Peaks’ui, pavadinimu Bookstore. Kad reikia pradėt tą svarbiausią-gyvenime-(kol kas)-scenarijų. Kad reikia rašliavas perkelt į kompą (ką tik prisiminiau).
Apibendrinimui – tabletės+San Pellegrino kaip maistas yra pats tas, nors kalcigrano vistiek negaliu pakęst. Ačiū dievui kad dabar bent jau mėtinis.
P.S. Reikėjo eit pas penktokus ir klausyt kaip M. skaito ‘knygą’ kurią išverčiau. That awkward moment kai mokytoja paklausia kaip sekėsi verst. * lol bith ich used google translate*
P.P.S. Random testas sako, kad būsiu animated designer. Žiūriu žiūriu, bet man verčiasi kaip animacinis dizaineris. O gal tas animated nusako mano darbo etiką, kaip Adamo generous creator? Juokingiausia kad kitas testas sako jog būsiu mokslininkas.
Bet tiesa ta, kad TESTAI MANĘS NEPAŽĮSTA TAIP KAIP AŠ PAŽĮSTU SAVE.