i never learn

Iš pradžių tikslas buvo parašyt “Brb going to kill myself because someone gave 2 stars on my post, which means "Didn’t Like It"” Beeeeeeeet pamačiau kad iš 28 sekėjų atsirado 30, ir aš tiktai

Ir tada:

Srsly? NEPATIKO?! Nu viskas nu. Eikit mirt. Degt pragare. Kaktusą jūsų vadžainoj. Kodėl kitiem blogeriam pochui kai parašo vieną sakinį, vaizduojantį jų emocinę buseną ar naujausius įvykius? Kodėl aš taip negaliu??
James’as sako, “Atsikratyk žvaigždučių.”
Easy for him to say, pas jį daržely gal ir davė auksinę žvaigždę už gerą elgesį, man gal ne
Yra dvi galimybės:
1) Not-give-a-fuck, kaip ir anskčiau
2) APSIMESKIT KAD JUM PATINKA



Kalbant apie poker face’us, KUR GODA? Kodėl man neparašo? Negi nusižudė? DONT U DARE KILL URSELF YOU WHORE, HOW U DARE LEAVE ME ALONE??!
Actually, I’m a nice person.
No, i’m not drunk.
Jeigu Goda tikrai nusižudė, reiškias aš neiškęsiu mėnesio iki atostogų. Reikia varyt pas Queen į Vilnių. Iš pradžių galvojau tuos susitaupytus pinigus išleist ant žolės. Bet argi taip galėčiau? Čia būtų per daug gerai kad pavyktų, dah.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sapnavau kad užsiiminėjau seksu. Po to bučiavimuisi. Pastarasis buvo baisiau.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Anyways, jum Goda neparašė?
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
[Anne’ės Rice “Lestatas” susideda iš pojučių. Iš aprašomų vaizdų, kvapų ir jutimo. Jei skaitot tik todėl kad liepė lietuvių mokytoja, nesuprasit. Ir thumbs up už Lestato meilužį.]
Su pagarba pareiškiu kad noriu nusipirkt tik vieną knygą, Cormac’o McCarthy’čio “Kelias”, neskaitant šimto kitų kurių neparduoda lietuvoj. Tai jei kam kyla noras išleist pinigus, ar nupirkt man dovaną jokios-dienos-proga, me.
Ir nors šitas įrašas neturi pabaigos, nors ir vėl visiem nepatiks, ir nors nežinau kodėl rašau, nežinau kam rūpi, bet GERBKIT ROŽES:

savo vemalus: