prisimenat kai sakiau

kad I always get what i want? Tai va. Tik šį kartą they tried to take away the thing that i want. And they failed. Mane išgelbėjo močiutė, ir nieks nepardavė jokio kompo, ir viskas buvo gerai.
Iš tikrųjų tai detektyvinis Omnitel tyrimas mus nuvedė toliau - tam-tadam, kai esi prie jūros, tau gali tiekti Latvijos tinklą, ir tada tiktai BAM - rašai pretenziją ir gauni kompensaciją. Bet aš tiktai "I gave you the money, shut the fuck up you stupid piece of fucking fuck". Taigi sėdžiu dabar ramus kaip bosnas/hercogovinas, all is nice, aplink skraidžioja paukščiai ir lyja vaivorykštėm n stuff.
Iki to laiko, kol man praneša, kad nuo Pirmos dienos atjungs internetą.
:|
:|
:\
Nes tipo aš priklausomas n stuff. Aukei. Toks jausmas kad tik vienas turiu tokius fucking-excuse-for-a-fucking-piece-of-bitch tėvus. Toks jausmas kad tik aš vienas negaliu per dienas tumblrint ir nieko neveikt n stuff. FML
O atgausiu tą narkotiką kai reikės mokėt mokesčius. Mano supratimu tai rugsėjo galas.
Šiaip visa tai yra fakin nuostabu. Nes ne aš nervinsiuos, o tėvai. Man yra a piece of pie sėdėt kelias valandas akropoly ar laisvės alėjoj ir trollint po netą tol, kol išsikraus kompas.
Nepatinka man šitas įrašas :| Just so you know.
Dar turiu atsiprašyt visų kad rašiau kaip koks reporteris iš įvykio vietos, kur vyksta įkaitų dramos, bet neatsiprašysiu, nes čia mano blogas, rašau ką noriu, fak u :\
Bet šiaip yra žiauriai fainai kai pasiskųndi kad niekas nekomentuoja ir visi pradeda komentuot ^^
Taram-tam
Nutiko tokia epic istorija, ir niekad negalvojau kad man taip gali nutikt. Šiaip nežinau ar istorijos gali 'nutikt', bet tai fak u :|
AnyWhore, yra tas keistas momentas kai aš per Formspringą seku 7 žmones, o mane 23, ir nu žodžiu, jaučiu mane per ten susirado tokia gurl (dabar nesmagu vartot žodį "merga" nes jaučiu kad jinai skaito), ir anyjew, jinai galvojo kad aš, you know, straight, ir tada aš daviau savo skaipą, ir buvo über awkward, nes jinai maždaug, "O ne, tik ne vėl" :DD Poor thing. Aišku, man dabar yra gyvenimo tikslas jai surast a nice straight guy.
Dar be to, galiu prie savo EMPYRINĖS gyvenimo patirties pridėt tai, kad turiu savo pirmąjį gyvenime skustuvą. Skustis yra awkward. Aišku, taip ir tikiesi kad įsipjausi ir reikės to epic mielo tualetinio popieriaus gabalėlio :D
AnySlut, nemanau kad turiu ką daugiau parašyt, beeet, padarysiu tokį kaip ir konkursą. Turbūt dėl to kad prizas tik užima man vietą lentynoj.
Žodžiu, kas atsiųs man daugiausia serialų serijų, kurias praleisiu neturėdamas neto, gaus TVAILAITO DVD! :D O taip. Kai tik jis išėjo, pirkau du, ir tada Auksė išskrido į Ameriką man nespėjus padovanot. Taigi. Galąskit klaviatūrą ir interneto ryšį:
Glee, season 3. Premjera rugsėjo 20d. Reiškias 21-mą jau plaukios interneto srovėse.
The Vampire Diaries, season 3, premjera 15d.
Desperate Housewives, season 8, 25-tą dieną. 
True Blood, season 4, paskutiniai du epizodai 4-tą ir 11-tą.
Gossip Girl, season 5, 26-tą.
Futurama, season 6, paskutiniai du epizodai 1-mą ir 8-tą.
Kaip visi jau žino, naujos serijos būna kas savaitę, nebent kas nors keičiasi. Patariu eit į torrentz.eu ir siųstis iš ten pateiktų svetainių.
Y AM I even doing this.
Everyone hates TVAILAIT.
Žodžiu, čia iš lempos palieku vieną dainą, kurią jau perklausiau 269-nis kartus

PATS-DIDŽIAUSIAS-AČIŪ kokį tik įmanoma įsivaizduot jum už viską ir dar daugiau.
Turbūt nuo trijų puodelių kavos (su pienu) ir mariaus dylaito nebesinori žudytis. Tai va, fainai :D
Kaip turbūt kas nors gal suprato, su marium buvom sode. Taigi šiandien po mano nuotaikų kaitos žaidėm pagalvių mūšį ir badmingtoną, ir aš žiūrėjau daug porno su cūte vyrukais, ir viskas atrodė gražu.
Tada sužinojau kad ne man vienam, o ir mamai su močiute saskaita yra 483 litai. Taigi mano dalis dabar yra 330 kažkiek litų. Trūksta 200, taigi liepė parduot kompą. Taigi rytoj važiuoju parduot. Bet kažkaip nejaučiu maždaug kokio gailesčio ar dar ko. Kad retai būsiu tumblery, bloge ir visur kitur. Nors ir šitas mėnesis buvo toks šūdinas, nors ir teta papuolė į avariją - AŠ VISTIEK GAUNU TO KO NORIU. Ir jau planuose yra pirkt iPad'ą, kadangi kompas kainuos tikrai daugiau nei 200 lt.
Taigi, kol dar yra laiko ir priemonių, ATSIPRAŠAU VISŲ KAD NORĖJAU KOMENTARŲ. Kaip jau sakiau, prabilo žmonės, kurie niekad nekalbėjo, dar be to gavau laišką, taigi, matyt, mano Postas suveikė :D
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Šiandien tiek. Rašysiu tol, kol atims iš manęs internetą arba kompą, taigi, iki rytojaus :>
Love ya. That's hot
P.S. Jei kam įdomu kodėl klausiau ar patinka Zac'as Efronas, tai dėl šito:

Noriu dulkintis ir numirt

Tai gali būt paskutinis įrašas prieš keturių mėnesių pertrauką.

nes tiek mėnesių gali atjungt internetą.

štai ką reiškia 5 valandos pokalbių plius internetas plius trumposios žinutės. 483 litai.

Pusę sumos galiu padengt doleriais ir eurais, kita pusė – keturi mėnesiai be interneto, iki gruodžio. Apie 70 litų per mėnesį.

Jei ne ilgiau.

Buvo suplanuota dar bent trys įrašai; tęsiniai, moksliniai darbai, grožinė literatūra ir visa kita. Bet tiesiog nėra laiko. Reikėjo atsiprašyt visų dėl amžino skųndimosi, dėl komentarų, nes gavau iš tų, kurie nekalba. Nes gavau netgi laišką.

Sutraukiau tris cigaretes; viena po kitos. Marius davė dar vieną; ketvirta.

Norėjau prasidegint rieše skylę, visada to norėjau. Bet bijau skausmo.

Ir vėl ateina mintys mirt. Nes pasiektas epinis fuck-my-life lygys. Pats supistas dugnas.

*Tas nuostabus momentas kai mano sekėjai susimeta visus savo centus man nežinant ir sumoka mano telefono saskaitą ir viskas yra gerai*

ir vėl elgiuosi kaip auka.

Šūdų mėnesis. Jokios žalios kortos. New York money going to waste. Tėtis negauna algos. Mom needs me, arba gali “išmest iš darbo”.

*arba parašau Gagai ir ji sumoka mano saskaitą. Ir viskas yra gerai*

Kiek kavos su pienu puodelių mane nužudytų?

Hold the fuck up, dabar virškinu faktą - bloggeris man sako kad esti 49 sekėjai!

Rudeninė Depresija, arba Gyvenimas Yra Apgailėtinas, arba Mano Gyvenimas Yra Per Daug Neįdomus Kad Apie Jį Rašyčiau, arba Dar Daug Įvairių Pavadinimų

NESKAITYTI JEI JUM GERA NUOTAIKA IR/AR JEI NENORIT JOS SUSIGADINT. SKAITYTI KAI JAUČIATĖS LIŪDNAI, SAVIŽUDIŠKAI AR TIESIOG MELANCHOLIŠKAI.
[Buvo] eilinis nieko vertas/neproduktyvus/nuobodus neįdomus vakaras, išmokau pereit tą vietą per ObsCure II (nes pirmą dalį jau perėjau), atsisakiau vest šunį (“Tada ryte vesi”. *k, bitch*), ir staiga mane išgelbsti Marius, parašęs “Ką tu?”.
’Ką tu’ reiškia mažiausiai du dalykus -

• Jei pas tave nieko nėra, tai aš atvarau, pasikviečiam mergas ir varom gert
• Jei pas tave kažkas yra, tai varom į miestą siaust

Kadangi pas mane buvo visi, net ir minėtas šuo, aš, aišku, be jokių abejonių nutariau pasinaudot proga išlėkt iš namų. Nes nekenčiu namų. Nekenčiu būt su ‘tais’ žmonėm. Imčiau bet kokią progą. Kad ir pristatyt draugo mamos kūdikį, nes namai slegia. Be to, vakare, kai jau temsta ir mažėja žmonių, jaučiuosi daug geriau nei dieną, prie saulės šviesos ir visa kita.
Taigi su šešiais litais išsiautėm į miestą.
Yra noras pasakot visus “nuotykius”, bet abejoju ar kam bus įdomu, taigi pereisiu prie tos priežasties, dėl kurios ir sugalvojau iš vis pradėt šitą įrašą. Eilinį kartą su M. įsivėlėm į filosofines diskusijas. Jis sakė, kad jam "užknisa kad aš elgiuosi lyg esu aukščiau už visus ir esu tipo protingesni nei visi kiti”.
Ir tada prasidėjo visi tie svarstymai.
Ar aš tikrai toks? – Visą laiką iki šiol tikėjau, kad jei sakau esąs “awesome” ar “a super hot bitch”, žmonės supras kad nėra tiesa, kad tik sušiktas bairis, kad tai tik paprasti maži komentarai, skirti man jaustis geriau, [nekaltai] apsimesti kad esu geresnis nei iš tikro.
Ar tos visos “asmenybės”; o iš tikro tik pamėgdžiojamos garsenybės ar išgalvoti personažai, į kuriuos bandau lygiuotis, yra gera mintis? Ta prasme, Marius sako, kad iš šono atrodau pasikėlęs, nors aš tikėjausi ‘perteikti’ paprastą kuklumą. Tai kilo iš susižavėjimo Kristen Stewart. Vienas klipas jūtūbėj sako kad ji yra “viršum visų”, o aš tiesiog mačiau, kad ji yra kukli ir paprasta.
Nežinau ar yra gerai apsimesti ir/ar turėti kitų žmonių bruožų. Bet aš papraščiausiai nesijaučiu gerai ar jaukiai būdamas savimi. O gal tas Kristen “kuklumas” tapo dalimi manęs. Arba gal aš tok buvau visą laiką, ir tik radau kažką bendro tarp manęs ir Stewart? Nežinau. Nežinau ką bandau čia pribūrt.
Dabar rašysiu Mariui laišką ir bandysiu save paaiškint, nes to nesugebu padaryt žodžiais.
O dabar antras dalykas, kurį norėjau paviešint savo keturiem skaitytojam ir šiaip visam internetui. (Jei sakot kad yra daugiau nei keturi, o visi 48 (!), įrodyk sušiktuose komentaruose :\ )
Ok, dar ne :| Iš pat pradžių įpratinot mane sulaukt komentarų, o dabar net ir sušikto šūdo gaila. Pagalvojau, gal blogas pasidarė neįdomus? Bet kam tada sekt? Nee, taip neįmanoma – GYVENIMAS PASIDARĖ PER DAUG NUOBODUS. Suprantu kad quality blogger parašo kartą į mėnesį  tris sakinius, prideda krūvą nuotraukų kaip kažką išdrožė/pasiuvo/nutapė/dar-kažkas-random ir tipo šekis, džiaukis dabar. Ką gi, EXCUSE ME FOR WRITING. Gal ir man reiktų tapti famous, parašyt po kokios savaitės kelis žodžius ir įmest šimtą nuogų vaikinų nuotraukų.
Net dabar negrįšiu prie to antro dalyko. KAM RŪPI.
K. Bye.

Niekaip nesugalvoju pavadinimo, bet turinys apie epic atostogas ir kaip tave pirmą kartą partrenkia mašina

"Pabaltijo teenage dream"
*ok daugiau neprisimenu variantų, kuriuos buvau sugalvojęs* -_-
Anyways, kaip jau sakiau praeitam post'e (jei sakiau, neprisimenu), su gimdytojais ir tėčio gimdytoja. Namelis buvo 0,5 žvaigždučių, su epic traktoriaus motorą primenančiu šaldytuvu, spyruoklinėm lovom ir spyna, kuri neatsirakina (iš pradžių man pavyko atrakint, po to atėjo forsas-stalius ir įdėjo naują spyną :\).
Jūra tokia, kokią ir prisimenu - šalta, reikia-eit-pusę-kilometro-kad-pajustum-gylį, su šiūkšlinu paplūdimiu ir taip toliau. Tik yra dvi naujovės - erzinantys garsiakalbiai vis praneša gelbėtojų trumpąjį numerį (1509, man atrodo), ir vakarais gatvėm važinėja butaforiniai automobiliai ir reklamuoja random restoranus ir kavines. Ar gali būt kas nors apgailėtiniau? Abejoju.
Anywhore, kadangi Šventojoj nėra (bent jau) Maximos, nieko gero nesitikėjau rast - bet priėjom knygyną. Gavau atvirutę ir pamačiau Šikspyro "Hamletą". Man, aišku, jam pinigų neužteko (o kaip kitaip!), taigi zyziau kol tėtis jį nupirko. Šiaip tas knygynas turi daug senų knygų, pvz.: Stepfordo Moterys - aš nusipirkau paskutinę šitos kopiją iš Centrinio Knygyno per kažkurią Kaziuko Mugę, prieš maždaug šimtą metų. Čia turbūt buvo geriausias momentas per visas atostogas (nors turiu anglišką Hamletą, kurio dar neperskaičiau).
Po to užpildėm kažkokias anketas, tipo, apklausa ar turim skaitmeninę televiziją :| Tada močiutė rado auksinį žiedą :\ Tada ėjau žaisti 'tirą' (šaudyt iš butaforinio ginklo su smirdančiais šoviniais). Pataikiau maždaug 10 kartų iš 12, ir visi stebėjosi, ir aš stebėjausi jais, kad nesugeba papraščiausiai nusitaikyt ir fakin šaut.
Kitą dieną random žmonės paskambino ir pasakė kad laimėjom krepšį iš tų anketų n stuff. Taigi atsėdėjom pusantros valandos ir išklausėm paskaitą apie kažkokį daiktą kuris garais valo namus ir kažkas tokio. Buvo epic, visi jo norėjo, tik kainavo fakin 5 tūkstančius. Bent jau gavom nemokamos kavos.
Galiausiai išvarėm į Palangą, kad aš prarasčiau Baltijos nekaltybę aplankydamas Basanavičiaus gatvę ir tą Palangos tiltą. Ir šiaip, pirmą kartą radau gintarą. O Basanavičiaus buvo visai nieko. Nupirko kukuruzų burbuolę, kuri Pajūrį kainuoja 6-šis litus, o rusijoj - 1,8 LT Pamačiau visai nieko dude, bet svarbiausia - jis turėjo baltą iPhone 4. Kalbant apie dudes, lietuvoj nėr jokio pasirinkimo - maždaug 80% yra forsai, kiti 19 turi merginas, o tas likęs vienas procentas yra tik šiaip, hipotetinis, nes kiek visus nužiūrinėjau, mano gaydar absoliučiai neveikia. Bet buvo tas Sekso Dievas, kuris praeinant pažiūrėjo į mane su šypsena veide, ir ta šypsena nebuvo maždaug "LOLz u fat madafaka", turbūt jį tiesiog šiaip kas nors prajuokino. O gal...
Galima sakyt, atostogas vainikavo kai mane partrenkė mašina. TIESIOGINE TO ŽODŽIO PRASME. Buvo labai smagu, ir daug juokiausi (nes aš keistas). Norit viską apibūdinsiu?
Ėjau iš degalinės su puodeliu expresso (nors norėjau pirkt cappuciną), mačiau kad šalia važiavo mašina, bet aš iš įpratimo tikėjausi, kad ji sustos.
Bet ji nesustojo.
Ir štai kaip viskas vyksta:
Pirmiausia tavo liemuo (klynas) paliečia mašinos kapotą; tada griūni ant kapoto viršutine kūno dalimi - kažkur dabar mašina stabdo; ir kadangi lyja; tu nuslysti  ir lengvai "žnekteli" ant žemės. Expressas nusileidžia ant tavo rankų, nusibrozdini kelius. Man galvoje "kirbėjo" viena vienintelė mintis - Why the fuck would you do that?
Ta moteriškė važiavo maždaug 5 km/h greičiu, ir kai aš atsikėliau, aišku, prasideda natūralus "Ar nieko nenutiko?" blah blah blah. Aš atsakiau kad kalė išpylė mano kavą. Tėtis neatrodė "Mano sūnaus vos nenužudė automobilis", bet jaučiu buvo supykęs ant tos moteriškės. Tada jinai man davė 20 lt už kavą (aš tik vieną sekundę pagalvojau kad kava kainavo 3,39 ir kad ji davė per daug) ir mes ramiai nuėjom link mūsų mašinos. Aš tiesiog negalėjau nesijuokt nes buvo juokinga, nes nu tave nei iš šio, nei iš to pertrenkia mašina nu :DDD
Ta La Roux Ar Kaip Ten dabar gali mirt ramiai, nes gavau daug EMPYRINĖS GYVENIMO PATIRTIES n stuff ;D
O dabar - Tas Keistas Momentas Kai Kažkoks Random Porno-Blogas Pažeria Išminties:

Major Art Boner Right Now

Ok, ryt keliuosi 7-tą ir varau prie jūros. 'Marine Tee' ir rayban'ai, jaučiuosi like a Teenage Dream. iPod'e nauja muzika, kuprinėj Editos Wharten "Nekaltybės Amžius" - svarbiausia nepamiršt kokio rankšluoščio ar šiaip.
Kadangi Gaga pagaliau iš leido savo naują šedevrą (kurį dabar žiūrėsiu visą naktį ir išvis jaučiu nemiegosiu), galiu keist blogo pavadinimą - ta "Gamykla" buvo būtent Nebraskoj, nes ten filmuotas klipas.

                                   Bet neprisimenu į kokį norėjau keist :|

Kas Nesusiję Su Mokslu... ir Lūžis

Kas nesusiję su mokslu...
...Ir sekėsi man nevisai taip, kaip tikėjausi... Klasiokai nebuvo tokie draugiški, kokie galėjo būti, o mokytojai kažkokie nuolatos išbalę, suirzę, pasimetę. Laikui bėgant, ėmiau jausti, jog kažkas čia ne taip. Ir, vieną kartą žaisdamas krepšinį, nė nepastebėjau, kaip visi „draugeliai“ išsiskirstė. Ką gi, metas jau gana vėlus, todėl reiktų eiti namo, nors ir labai nenoriu. Tik viena problema — mano krepšio nebėra! Kur jis galėjo dingti? Juk aiškiai atsimenu, kaip padėjau jį ant suoliuko... Staiga suskamba telefonas.
— Klausau, — sunerimęs tariau.
— Kyo, čia tu?,— susijaudinusi pradėjo draugė,— Kodėl tu ne namie? Juk žinai, kad jau vėlu!
— Pala, nusiramink, aš mokykloj.
— Ką? Tučtuojau eik iš te...
Ryšys nutrūko... Hm, gana keista, bet juk su sportine apranga neisiu į gatvę, privalau tučtuojau surasti savo krepšį. Ir kodėl turėčiau tučtuojau palikti mokyklą? Juk tai tik pastatas! Kas gali atsitikti? Nebent koks sargas per anksti ją uždarytų, ir man tektų čia tūnoti iki pat ryto (nusijuokiau sau) — nė neįtariau, kas gali dėtis mokykloje… Dar kartą atsivedėjęs „įkroviau“ tritaškį ir budriai atidariau duris. Kažkaip itin ramu aplinkui buvo... Atsargiai ėmiau sėlinti pagal mokyklos sieną ir visai netikėtai aptikau kažkokį liuką. Jis buvo praviras. Nieko nelaukdamas šokau vidun ir atsidūriau menkai apšviestame kambariuke, kuriame ant stalo gulėjo... pistoletas. Keista. Pasiėmiau jį ir, panaudojęs lipniąją juostelę, sutvirtinau kartu su šiokiu tokiu žibintu, rastu dėžėje (laimei, čia ne „Doom 3“, ir mokiniai puikiai supras, ką reikia daryti su ginklais, lipnia juostele ir žibintu, ko visiškai nesuprato uoliai treniruotas karys, vykstantis vykdyti tokios atsakingos užduoties į Marsą...). Taigi dabar turėjau pistoletą ir žibintą viename. Atsargiai nulipau laiptais, nes iš ten sklido kažkokie keisti ir duslūs garsai, labai jau primenantys riaumojimus ir aimanas. Staiga prieš mane išniro tankių šešėlių siena, tačiau aš instinktyviai uždengiau veidą rankomis, kuriose buvo pistoletas su žibintu, ir tai tikrai akimirkai sudrumstė tamsą. Tada aš, mikliai atsitraukęs, padidinau šviesos stiprumą, ir tamsa pranyko. Dabar man jau buvo tikrai neramu, tačiau aš tęsiau savo kelionę ir netrukus pasiekiau izoliuotą kamerą, kurią atidaręs radau visą pliką ir drebantį moksleivį:
— WTF ??
— Ne, nereikia. Patrauk šviesą, patrauk! Bėk iš čia, bėk, kol gali!
— Kas čia pe...
Užbaigti nespėjau, nes pajutau smūgį į koją. Atsisukęs išvydau keistą padarą, aplink kurį pamažu tirštėjo tamsa. Staigiai iššoviau kartą, kitą... Padaras, raitydamasis ir isterijos iškreiptu kūnu besipurtydamas, ėmė garuoti. Nors aš ir buvau geras chemikas, pasakyti, kas per dujos čia buvo, negalėjau. O ir laiko apmąstymams nebuvo, nes plikasis žmogus atrado šaunamąjį ginklą ir pasileido šlubčiodamas link liuko. Ten pasukau ir aš, tačiau plikį tučtuojau pervėrė kažkoks ilgas, krauju srūvantis spyglys... Bet ne, tai buvo kaulas. Kaulas, kurio apipuvęs paviršius greitai pasruvo žmogaus krauju. Aš negalėjau pasakyti, kas per vieni mane apsupo, tačiau vienas jų man nieko nelaukdamas smogė ir persmeigė koją. Aš turbūt pirmą kartą gyvenime pajaučiau tokį skausmą, kuris akimirksniu išplito ir užtvindė visą mano kūną... Tačiau aš laikiausi ir ėmiau artintis prie liuko. O ne! Jų jau septyni! „Dar truputėlį, dar šiek tiek“ — skausmingai mąsčiau, viltingai vilkdamas perplėštą koją. Mano kraujas tartum nuplovė purvinas ir tamsias grindis, o už manęs sparčiai artėjantys „Jie“ tiesiog rijo savo vidumi mano gyvastį... Bet aš jau matau liuką...
— Palaukit, neuždarinėkit liuko! Ką jūs darot?! Neeee!!!
Lūžis
„Jau kurį laiką „Leafdale“ mokykloje vyksta keisti dalykai — Niekas negali paaiškinti, kur ir kodėl dingsta jos moksleiviai. Geriausi šalies ekspertai dirbo ir tyrė patalpas, tačiau nieko įtartino nesurado. Suirzęs ir prakaito išpiltas direktorius nuolatos kažką aiškina apie remontą ir laiko stygių, tačiau apklausę pačius mokinius, pastebėjome, jog jie jaučia baimę ir nepasitikėjimą. Kas dėl to kaltas ir kam to reikia? Turbūt kol kas to nesužinosime... Visa tiesa, kad ir kokia ji būtų, liks anapus... “.

Laiškas Namo arba Kruvina Išpažintis

Laiškas namo arba kruvina išpažintis
Jei jūs dabar skaitot šį laišką, manęs jau nebėra. Jei niekas ir toliau nerodys iniciatyvos, mano vietą pakeis kiti. Aš pamėginsiu trumpai nurodyti ir apsakyti, kas gali grėsti ir grės tiems, kas laiku nepaliks „Leafdale“ mokyklos. Viskas, ką kiekvieną dieną matote atėję į mokyklą, yra viso labo beviltiška tamsos maskuotė prieš saulės šviesą, kuri tiesiog suryja kiekvieną šešėlį... Tačiau kai ateina naktis, tamsa imasi eilinį kartą valdyti labai greitai progresuojantį blogio traukinį, kuris nesustabdomai marširuoja ir plinta įvairiomis mokyklos patalpomis...
O visa bėda ta, kad mūsų didžiai mylimas direktorius pradėjo itin pavojingus genetinius bandymus, ir tada prasidėjo tikrai lemtingos mutacijos... Spėju, kad jūs net nežinojote apie slaptą įvairių požeminių pastatų ir laboratorijų instaliaciją po mūsų mokykla, kur nevilties ir baimės kupini šmėkščioja gyvų žmonių, beje, buvusių mūsų visų klasiokų šešėliai... O atsidavę mokyklai mokytojai, seselė, sargai beviltiškai stengiasi nutraukti šią paslaptingą mirčių grandinę, kurią vėliau vainikuoja jų pačių mirtys. Taip pat radau nemažai video medžiagos, liudijančios apie siaubingus bandymus bei mutacijas. Viską, kaip įrodymus, prisegsiu prie savo voko. Bet įrodymų nepakanka, niekas tuo nepatikės, niekas to nenorės priimti, pripažinti. Būtent jūs turėsite pakartoti mano žygį, tik, neabejoju, kur kas sėkmingiau.
Pačioje mokykloje atradau vos kelias rūšis ginklų. Tai buvo paprastas pistoletas, revolveris, vinčesteris. Tačiau savo kelionės pabaigoje atradau netgi lazerį. Niekada nebuvau laikęs ginklo rankoje, o tuo labiau nemokėjau jais šaudyti, tačiau mano padėtis tiesiog privertė išmokti tai, apie ką visą gyvenimą nebūčiau drįsęs net pagalvoti. Bet perspėju — kulkų čia nuolat trūks, todėl turėsite pasikliauti savo logikos žiniomis. Aš suprantu, kad blaiviai mąstyti, kai aplink sukiojasi įvairaus masto mutantai, yra labai sudėtinga, tačiau kitos išeities nebus. Retsykiais galėsite patalpose išdaužyti langus, kad saulės spinduliai godžiai veržtųsi vidun ir galutinai išsklaidytų bet kokius tamsos pėdsakus. Tačiau tai galios tik dieną, nes naktį vyrauja savos taisyklės. Žinoma, keliose vietose bus galimybė įžiebti elektros dėka išgaunamą šviesos kibirkštį, bet jos tikrai nepakaks.
Savo kelionės metu atradau nemažai vaistinėlių ir energetinių gėrimų, kurie padėdavo man atgauti jėgas. Keista, bet kartą sužeistas pamačiau, kad mano nuotrauką pase pradeda dengti neperregimas kraujo sluoksnis — kuo didesni sužeidimai, tuo daugiau nuotraukos ploto užima kraujas. Bet vos pasigydžius, kraujas nuo mano nuotraukos pranykdavo. Jūsų kelionės progreso metu iš sutemų atklys vis stipresni priešai, o ir karaliauti jie pradės ne vien požeminėse laboratorijose, bet ir pačioje mokykloje. Pačių mutantų nebus daug — vos kelios rūšys. Žinoma, bus zombių, vabalų, lubomis šliaužiojančių „siurbikų“, o vėliau sutiksite netgi super zombių... Nors pasirinkimas ir mažas, bet, patikėkit, jo bus per akis.
Pati mokyklos struktūra man kėlė šiurpą, vos primą kartą ją pamačius — viskas taip tiksliai apgalvota ir suderinta, kad nė nepasakytum apie galimus laboratorijų ir izoliuotų kamerų kompleksus po ja. Aš negaliu pasakyti, kodėl viskas buvo sumanyta būtent taip, bet galiu pasakyti, kad sumanyta tikrai profesionaliai, ir retas kuris projektuotojas galėtų sugalvoti geriau. Be abejo, aplinkų dėka direktorius pripynė įvairiausių galvosūkių bei paslapčių, kurias atskleisti turėsite būtent jūs. Viską, ką galėjau padaryti, padariau: reikalingiausiose vietose palikau ginklus, energetinius gėrimus, vaistinėles, šovinius, prie laiško prisegiau šiokius tokius žemėlapius su nuorodomis, kur ir ką galimą rasti, bei reikalingus įrodymus, kurių tikrai reikės teismo salėje. Taigi su paskutiniuoju savo sakiniu palieku jums spręsti, kas ryšis pakartoti mano žygį, o kas ne, priklauso tik nuo jūsų, bet patariu eiti ne vienam, o dviese — bus saugiau ir įdomiau. Na, o aš dedu paskutinį tašką, po kurio seks paskutinės mano gyvenimo mįslės įminimas...“.

Kaip Ernis atnaujino "About Me", siautė naktinėm Kauno gatvėm ir perskaitė knygą apie savo dvynį brolį

Nutariau apsireikšt bloge visu grožiu. Jum reikia apsimest kad viršuj mano veidas su suspaustom lūpom (hipsteriškas duck face variantas) ir kad aš apačioj užsirašęs "I look so terrible xox"
Dabar suvokiau kad šitas paveiksliukas yra tarsi reklama, nes iš 42 sekėjų teturiu 6, kurie kartais paspaudžia tą 'linksmą kvadratėlį apačioje, nes minimas šienas and stuff". Aš rašysiu čia net jei neseks niekas, nes koks skirtumas, ar nulis, ar fakin 100 sekėjų, jeigu iš jų nė bur bur. Taip aš girtas :\ Blogas yra mano draugas, ir aš kalbėsiu su juo kad ir kokie ilgi būtų mano pokalbiai. Ar fakin novelė, ar du sakiniai. Bet jei nesulauksiu respons'ų, tai labai juo nusivilsiu. Bet nevermind. Kai kurių draugų veiksmai pasako daugiau nei žodžiai, ar ne? AR NE? :\ Daviau jum galimybę pradėt su manim telefoninį seksą, bet visiem px. Oh well.
Deer gawd. Dabar galvoju ar ištrynt ką parašiau ar ne. Kažkokie nonsensai. Kodėl kiekvieną kartą kai sau ramiai planuoji ką nors normalaus parašyt ir viskas nueina katei and nugaros? Ar dėl brendžio su kola? Ar šiaip tiesiog? Retoriniai klausimai yra sexual.
Anywhore.
Dabar primeskit. Puse vienuolikos. Aš sėdžiu ant soboro laiptų ir laižau...PAŠTO ŽENKLUS! Ha, gotcha. Tada prieina nefainas (kas dėvi dievo nubaustas Puma/Nike/whatever tapkes? Net nekyla pirštai vadint jas šlepetėm.) vyrukas ir prašo manęs cigaretės. Ir aš nieko nesuprantu. Man keturiolika, neatrodau kaip pilnametis, taigi, pasitelkus logiką, kaip jis gali manęs prašyt cigarečių jei nėra teisėto būdo jų įsigyti? Ir be to, jei aš turėčiau cigarečių, sakyčiau taip. Jis sakytų, tipo, tai gali duot?, ir aš maždaug, NE. Epic troll face. Dievinu tyčiotis iš žmonių.
Kalbant apie tyčiojimąsi iš žmonių, perskaičiau knygą, kuri "pardavė milijonus ir pakeitė gyvenimus". O taip. Kalbu apie "Rugiuose Prie Bedugnės". Anksčiau aš net nemėginau jos skaityt, nes galvojau kad jei yra rugiai, tai bus apie kokius nors kaimo vaikų nuotykius kaime. Su bedugnėm and stuff. Bet viskas priešingai. Knyga yra apie tokį kietą vaiką Holdeną Kofildą, ar kaip ten, ir jį ketvirtą kartą išmeta iš mokyklos, ir jis gyvena Niujorke. Ar gali būt kas tobuliau?
Pirmą kartą taip jaučiausi skaitydamas knygą. Toks jausmas kad apie tave parašė knygą ir išspausdino bet leidimo ar sutikimo.
Aš ir nekenčiu, kai žmonės ką nors kartoja su kartus!
Aš ir nekenčiu, kai žmonės neišgirsta ką sakai!
Aš ir nekenčiu, kai pas vyrus iš krūtinės kyšo šlykštūs plaukai!
Ir dar ta epic frazė, pasakyta paties herojaus, kad "kartais perskaitai tokias knygas, su kurių autoriais norėtum būt geriausiais draugais". Žodžiu, jei kas manot kad aš žiauria kewl and stuff, ir norit mano neoficialios autobiografijos, būtinai turi perskaityt.
O dabar listen up. Yra sukurtas naujas blogas, kurį sukūrė epic du hot bitches, ir jis vadinasi Mustard and Drumsticks. Aš esu Mustard, taigi, kadangi jūs visi taip mylit mane, turit eit ir sekt tą naują blogą, nes jis bus twice as hot. Jaučiu aš ten perkelsiu savo filmų vertinimus and stuff, taigi Alexander Supertramp, jei nori mano Eat Pray Love vertinimo, turėsi eit ten.
Jei norit sužinot kodėl aš sakau "So fetch, ya"; "Loves it"; "That's Hot" ar "Sexual", irgi turėsit ten eit.

Mane Persekioja Devynetai

Kai bus 100-tas, laukit spec.-iš-anksto-suplanuoto post'o :>

The Mountain of Knowledge Finally Touched the Sky

Tikrąja to žodžio prasme. Jau turiu tiek knygų kad vargšės nebetelpa į lentynas. O naujos nieks nenuperka -_-

iPhone kokybė, FTW

I’m sorry-I’m thinking about cats again

I love cats, I love every kind of cat, I just wanna hold all of them, But I can't. Can't hug every cat.
Užėjo noras jum padainuot. Nekreipkit dėmesio.
Anyways. Kad išlikčiau reikšmingas ir kad žmonės galvotų kad esu protingas ir kad įgaučiau EMPIRINĖS gyvenimo patirties, reklamuosiu random filmus, ir jūs juos peržiūrėsit ir man dėkosit. Ta-dam.
Here we go. Hold on thight.
Submarine

Vaidina gauja niekam nežinomų žmonių
Režisierius - Richard Ayoade
Pagal Joe Dunthorne novelę

Toks “trenktas” mielas *ok palaukit nežinau ką apie jį pasakyt*. Ok, tuoj sugalvosiu. ŽODŽIU. Tas vaikas, kurį taip gražiai užžydrino plakatas, įsimylėjo tą mergą, kurios čia nematot, bet ji fu. Taigi, po kurio laiko, dėl kažkokios man nesuprantamos priežasties jie padaro taip kad tą vaiką sumuštų. Nežinau kas ten vyko. Beeet vėliau jie pradeda draugaut *įvartis*. Taigi, jie draugauja, blah blah, jis romantikas, ji kalė, ir staigai vaikas pradeda įtarti kad jo mama is cheating *neprisimenu kaip tai pasakyt lietuviškai* ant jo tėčio. Taigi jis šnipinėja, bando padegt meilužio namus ir galiausiai ta merga susiranda kitą. Ar kažkas tokio. Ir vaikas pasidaro liūdnas.  Bet filmo epiloge, bent jau man taip atrodo, jie susitaiko. Ir va. Viskas.
TOLIAU!
The Covenant

Režisierius – Renny Harlin (gražus vardas kvėša)
Vaidina – aaaaa, gauja niekam nežinomų vyrų ir Chace Crawford
Žiūrėjau – dėl epic seksu pulsuojančios scenos kai tie visi vyrukai yra persirengimo kambary. Nuogi. O taip, dėl vienos scenos.

Esmė tokia, kad tie keturi vyriškiai yra raganos, ir jie daro visokius triukus. Ir vienas įsimyli mergą. Bet tada atsiranda penktas, kuris nori įsimylėjusį nužudyt. Ir blah blah blah, I must save her, blah. Filmas turi keletą fainų vietų, kai spec. efektai atrodo visai gražiai, pvz.: ta vieta kai ant vaikino veido pažeria mašinos stiklus. Bet vėliau tie efektai atrodo TAAAAAAAAAAAAIP šūdinai. Tiesiog gink dieve:

Vat va štai čia. O dieve vargšas Chace, tikiuosi alga buvo gera.
ŠIAUŠIAM TOLIAU!
She’s The Man

Režisierius – Andy Fickman, ir iš viso, kam aš rašau režisierius, juk vistiek niekam neįdomu. Nuo šiol parašysiu tik ta proga, jei jie bus verti jum žinot. Užknisa.
Vaidina – Amanda Bynes ir Channing Tatum
Pagal Šikspyro pjesę “Dvyliktoji Naktis, arba Ką Jūs” (?) O taip, perskaitėt teisingai.

Kai pradedi žiūrėt filmą, ateina tokia mintis kad Amanda Bynes yra protiškai atsilikus. Čia tik mintis. Bet šiaip nu. Yra diskriminacijos dozė, nes kažkas atšaukia merginų futbolo komandą, tada treneris ir vaikinų futbolo komanda pradeda stūmt ant mergų kad jos nieko nemoka. Ir tada ta Amandos veikėja nusprendžia persikūnyt į išvykusį brolį, ir žaist futbolą jo mokykloj. Galima pagalvot kad reikės tikėtis “juokingų situacijų” ir daug stereotipų. Ir jūs teisingai pagalvojot. Beeeet, šitas filmas mane prajuokino. O tai yra palyginus sudėtinga, kai prisimeni tą faktą kad man juoką kelia laidotuvės ir kraujas. Geriausios vietos yra kai mergos susimuša. LOLd much. Arba kai Amandos veikėjas bernas ir Chaningas pradėjo abu klykt pamatę vorą. Anyways
GO GO GO!
It’s A Boy Girl Thing

Vaidina – Kevin Zegers. Ką tik sužinojau kad ir Sharon Osbourne.

Yra merga ir yra bernas. Jie nekenčia viens kito. Jinai protinga, jis nelabai. Per klasės išvyką senovinė majų dievo Blah statula pažeria dūmų ir kitą rytą jie atsibunda kits kito kūne. Ir aišku jie bando viską atkeist. Ir dar aišku įsimyli. Ta-dam. Am. Kaip ir viskas.
OOH YEAH
Mr. Nobody

Vaidina – Jared Leto ir Diane Kruger
Žiūrėjau nes – žiūrėjo My Life In Turkey ir jai labai nepatiko, ir aš galvoju, vargšas filmas, gal bent man patiks.

Ir jis yra blogesnis už Inception. Ta prasme, PRAKTIŠKAI VISIŠKAI NEĮMANOMA SUPRAST KAS VYKSTA. Inception aš netgi supratau, ir antrą kartą jau žiūrėjau kaip normalų filmą. Bet šitas…pfff. Ne mano protui. (O kadangi net aš jo nesupratau, reiškias tai vienas iš geriausių filmų pasauly).
Bet pabandysiu kaip nors paaiškint. Bent kiek aš supratau.
Tai va, yra toks vaikas, Nemo Nobody, ane? Vaikai, prieš ateidami į šitą pasaulį, žino viską ir mato ateitį. Tada juos paliečia virš viršutinės lūpos, žemiau nosies, ir jei nieko nežino ir nieko nemato. Ir, prieš Nemo gimstant, jo nepalietė. Vaikystėje jis sutinka tris merginas – vėliau jos taps jo žmonom. Bet tada jo mama nusprendžia išvažiuot ir juos palikt, ir Nemo lieka dvi galimybės – važiuoti su mama arba likti su tėčiu. Ir tada jis pamato, kas būtų jei jis važiuotų su mama, ar liktų su tėčiu, ta prasme, ateitį. Ir visose ateityse jis miršta. Įsimyli, susituokia, turi vaikų, nuskęsta. Todėl jis pasirenka trečią išeitį – pabėga kažkokiu takeliu.
Filmas yra įspūdingas tuo, kad amžinai klaidžioja tarp laiko, maždaug kai nemo 7-neri ar 108. Atrodo, kad filmą režisavo daug režisierių, nes jis puikiai perteikia tą ateities vaizdą ir jausmą, kai senukas 2092-traisiais pasakoja apie savo vaikystę, ir tada keičiasi į paauglišką meilės istoriją tarp netikro brolio ir netikros sesers. Nemo dar turi kažkokią laidą (nežinau ar iš tikro turi, ar tiesiog ją matė ateitį), kai pasakoja visokias (gyvenime nenaudojau šito žodžio) įdomybes, pvz.: apie Stygų teoriją. Garso takelis yra žiauriai fainas, be to, aš kažkaip mąstau, kad Jaredas Leto yra pats gražiausias vyras pasaulyje. Net mano Džeimsas antroj vietoj. Eye-candy.





O diev, antra jo žmona su belekokiu Ribiniu Asmenybės Sutrikimu, ji tokia tobula. Dievinu tokius žmones.
Šiaip aš ir turiu labai lengvą Ribinio formą, bet jaučiu jis didės su amžium.
O dabr visi lenkitės, dėkokit ir praneškit kad nekenčiat manęs IN DA COMMECT SECTION BELOW.
P.S. Su easybreesy telefonu prašnekėjom 5h 15min. Jei kas norit pasiskųst gyvenimu ar paklausyt kaip aš žaidžiu random horror-survival žaidimus, dėkit numerį, jei nenorit spamo ar kažko bijot, rašykit į emailą
Avis.