Highway fucking Jūnicorn

Paėmiau ir išėjau iš sodo. Autobusas turėjo po dviejų valandų ir kažkiek minučių, bet maždaug niekad gyvenime nėjau iš sodo į namus pėsčias. Nes juk fainai./
Kai buvau mažas, galvojau kad iki jo važiuojam pusvalandį. Dabar - apie 15 minučių. Bet mano laiko pojūtis visąlaik buvo sušiktas.
Negaliu pasakyt kad buvo epic smagu. Norėjau gert, skaudėjo kojas, bandžiau hič-haikint ir vėliau keikdavau nuvažiuojančias mašinas. Šiaip nelogiškas hič-haikint. Pačios mašinos turi sustot kad mane pavežtų. Dar galėtų duot atsigert. Ir parūkyt. Ir James'ą.
Žinot ką radau eidamas? Tuščią jogurto pakelį, cigarečių pakelius, tuščius alaus butelius, prezervatyvų pakelį, dalį bagažinės ir tokį tipo kaspiną. Nes amžinai link sodo pusės važinėjo žmonės iš vestuvių. (Kartą sužinojom kad soduose vyks vestuvės ar kas ten, tai vartus apraizgėm baltom gėlėm ir galiausiai gavom šampano ir saldainių)
Tai va. Aš ėjau, ėjau daugiau, batai maudėsi smėlyje, vėliau pradėjo spigint saulė, aplink žalias miškas. Pradžioj - rudesnis, vėliau žalesnis. Išėjau galiausiai į civilizaciją ir mane išgelbėjo mikriukas. (Medalį tam vairuotojuj)
Tada išleidau praktiškai pusę pinigų ant gėrimų. Tiesiog ėmiau viską iš eilės. Žinojot kad Nestea išleido naują arbatą? Aš sužinojau empiriškai, iš savo patirties.
Ir dabar sau ramiai trollinu, kai namo grįžta gimdytojai. Turbūt kažkas mirė ar šiaip susižeidė. Tada gimdytoja paleidžia gerklę, kad aš neturiu ribų, ir kas nesiskaitau su tėvais, ir kad dar kažkas, ir galiausiai pradėjo verkt, kad senatvės nesulauks, nes aš į kapus anksčiau nuvarysiu. Ir išvadino gruberiu. Ar kažkas tokio. Nuo žodžio "grubus". Bet ji supranta kad aš "noriu pabūt vienas" ir visa kita.
Oh god. Tai kam grįžai namo?
Šiaip vaikystėj jinai sakydavo kad aš niekad neturėsiu draugų. Aš pripažinau sau, kad mane valdo velnias, o ne Jėbus, ir su tuo susitaikiau.
Oh well, einu knapsėt kur nors toliau nuo jų ir įgyt EMPIRINIO patyrimo.