Laiškas Namo arba Kruvina Išpažintis

Laiškas namo arba kruvina išpažintis
Jei jūs dabar skaitot šį laišką, manęs jau nebėra. Jei niekas ir toliau nerodys iniciatyvos, mano vietą pakeis kiti. Aš pamėginsiu trumpai nurodyti ir apsakyti, kas gali grėsti ir grės tiems, kas laiku nepaliks „Leafdale“ mokyklos. Viskas, ką kiekvieną dieną matote atėję į mokyklą, yra viso labo beviltiška tamsos maskuotė prieš saulės šviesą, kuri tiesiog suryja kiekvieną šešėlį... Tačiau kai ateina naktis, tamsa imasi eilinį kartą valdyti labai greitai progresuojantį blogio traukinį, kuris nesustabdomai marširuoja ir plinta įvairiomis mokyklos patalpomis...
O visa bėda ta, kad mūsų didžiai mylimas direktorius pradėjo itin pavojingus genetinius bandymus, ir tada prasidėjo tikrai lemtingos mutacijos... Spėju, kad jūs net nežinojote apie slaptą įvairių požeminių pastatų ir laboratorijų instaliaciją po mūsų mokykla, kur nevilties ir baimės kupini šmėkščioja gyvų žmonių, beje, buvusių mūsų visų klasiokų šešėliai... O atsidavę mokyklai mokytojai, seselė, sargai beviltiškai stengiasi nutraukti šią paslaptingą mirčių grandinę, kurią vėliau vainikuoja jų pačių mirtys. Taip pat radau nemažai video medžiagos, liudijančios apie siaubingus bandymus bei mutacijas. Viską, kaip įrodymus, prisegsiu prie savo voko. Bet įrodymų nepakanka, niekas tuo nepatikės, niekas to nenorės priimti, pripažinti. Būtent jūs turėsite pakartoti mano žygį, tik, neabejoju, kur kas sėkmingiau.
Pačioje mokykloje atradau vos kelias rūšis ginklų. Tai buvo paprastas pistoletas, revolveris, vinčesteris. Tačiau savo kelionės pabaigoje atradau netgi lazerį. Niekada nebuvau laikęs ginklo rankoje, o tuo labiau nemokėjau jais šaudyti, tačiau mano padėtis tiesiog privertė išmokti tai, apie ką visą gyvenimą nebūčiau drįsęs net pagalvoti. Bet perspėju — kulkų čia nuolat trūks, todėl turėsite pasikliauti savo logikos žiniomis. Aš suprantu, kad blaiviai mąstyti, kai aplink sukiojasi įvairaus masto mutantai, yra labai sudėtinga, tačiau kitos išeities nebus. Retsykiais galėsite patalpose išdaužyti langus, kad saulės spinduliai godžiai veržtųsi vidun ir galutinai išsklaidytų bet kokius tamsos pėdsakus. Tačiau tai galios tik dieną, nes naktį vyrauja savos taisyklės. Žinoma, keliose vietose bus galimybė įžiebti elektros dėka išgaunamą šviesos kibirkštį, bet jos tikrai nepakaks.
Savo kelionės metu atradau nemažai vaistinėlių ir energetinių gėrimų, kurie padėdavo man atgauti jėgas. Keista, bet kartą sužeistas pamačiau, kad mano nuotrauką pase pradeda dengti neperregimas kraujo sluoksnis — kuo didesni sužeidimai, tuo daugiau nuotraukos ploto užima kraujas. Bet vos pasigydžius, kraujas nuo mano nuotraukos pranykdavo. Jūsų kelionės progreso metu iš sutemų atklys vis stipresni priešai, o ir karaliauti jie pradės ne vien požeminėse laboratorijose, bet ir pačioje mokykloje. Pačių mutantų nebus daug — vos kelios rūšys. Žinoma, bus zombių, vabalų, lubomis šliaužiojančių „siurbikų“, o vėliau sutiksite netgi super zombių... Nors pasirinkimas ir mažas, bet, patikėkit, jo bus per akis.
Pati mokyklos struktūra man kėlė šiurpą, vos primą kartą ją pamačius — viskas taip tiksliai apgalvota ir suderinta, kad nė nepasakytum apie galimus laboratorijų ir izoliuotų kamerų kompleksus po ja. Aš negaliu pasakyti, kodėl viskas buvo sumanyta būtent taip, bet galiu pasakyti, kad sumanyta tikrai profesionaliai, ir retas kuris projektuotojas galėtų sugalvoti geriau. Be abejo, aplinkų dėka direktorius pripynė įvairiausių galvosūkių bei paslapčių, kurias atskleisti turėsite būtent jūs. Viską, ką galėjau padaryti, padariau: reikalingiausiose vietose palikau ginklus, energetinius gėrimus, vaistinėles, šovinius, prie laiško prisegiau šiokius tokius žemėlapius su nuorodomis, kur ir ką galimą rasti, bei reikalingus įrodymus, kurių tikrai reikės teismo salėje. Taigi su paskutiniuoju savo sakiniu palieku jums spręsti, kas ryšis pakartoti mano žygį, o kas ne, priklauso tik nuo jūsų, bet patariu eiti ne vienam, o dviese — bus saugiau ir įdomiau. Na, o aš dedu paskutinį tašką, po kurio seks paskutinės mano gyvenimo mįslės įminimas...“.